Pigesnio dyzelino normų mažinimo „fintai“

Seime svarstomas Akcizų įstatymo projektas, o Aplinkos ministerijos (AM) sumanymas – 2023–2025 metais mažinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų iš viso atsisakyti ir didinti tarifus. Žemdirbiams siūloma nuo 2024 metų leisti įsigyti tik 100 tūkst. litrų lengvatinio dyzelino per metus, nuo 2025-ųjų – jau tik iki 50 tūkst. litrų.

Liūdną aplinkos ministro Simono Gentvilo idėją mažinti žemdirbiams dyzelino lengvatiniu akcizu normas komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Tai yra ne visai S. Gentvilo idėja – sumažinti žemdirbiams dyzelino lengvatiniu tarifu normas. Šitos mintys pirmiausia buvo generuojamos prie Finansų ministerijos (FM) sudarytoje darbo grupėje dėl šių lengvatų peržiūrėjimo. Vėliau pasiūlymai iš tos darbo grupės atsidūrė Vyriausybėje. Tai, apie ką dabar kalbama,

yra visų pasiūlymų kokteilis. Negalima teigti, kad tas pasiūlymas yra tik AM sugalvotas.

AM sprendžia savo dalį, tas visas priemones, kurias siūlo, prijungia prie aplinkosauginių įsipareigojimų. Šiuo atveju, aplinkos ministro įsitikinimu, ši priemonė galimai sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, kai tokie apribojimai bus patvirtinti. O štai finansų ministrė Gintarė Skaistė neseniai vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje taip pat pasisakė dėl siūlomo dyzelino normų sumažinimo. Ji įžvelgė kitokį gerumą – galimai Lietuvos biudžetas pasipildys papildomomis pajamomis.

Dabar kalbame, kad tai nėra išskirtinis AM projektas, bet ši ministerija, gindamasi, jog galimai tokia priemonė išspręs ŠESD problemą, ūkininkams kelia sumaištį. Tokie ribojimai stambesnio ūkio įsigyjamam didesniam dyzelino kiekiui nepakeis to kuro sunaudojimo vienam hektarui. Atitinkamai vienai tonai kviečių užauginti reikėjo palikti tam tikrą ŠESD kiekį, todėl nėra skirtumo, ar tai bus pirmasis, ar šimtasis hektaras. Sąnaudos bus labai panašios. Jos negali labai skirtis dideliame ir mažame ūkyje. Todėl argumentai, kodėl didesniam ūkiui turi būti sumažinta dyzelino norma, yra nepagrįsti, nes tie ūkiai taip pat neturi galimybių rasti alternatyvų – pakeisti turimus traktorius kitokiais traktoriais. Arba tos alternatyvos yra neadekvačiai brangios ir jų įgyvendinti be labai solidžios paramos neįmanoma, tai būtų tiesiog ūkių nužudymas. Kas gali priversti juos įsigyti traktorius, kurių rinkoje dar nėra arba yra dar tik bandomosios versijos? Jie dar neišbandyti ir jų savikaina didelė, o naudingumas – labai abejotinas.

Žiūrint į antrąją dalį, mokestinę, vėlgi kyla abejonių, ar Lietuvos biudžetas matematiškai taip paprastai gali pasipildyti pinigais, nes ūkiai, neišsitenkantys į tas normas, bus priversti įsigyti tų pačių degalų, apmokestintų pilna akcizo norma. Tada tiesiog padidės auginamos produkcijos savikaina, o tai reiškia, kad lygiai ta pačia dalimi šie ūkiai sumažins savo pelningumą. Todėl tokių ūkių galimybės toliau investuoti į tvarias technologijas sumažės. Tada nebeliks ir tos mokestinės logikos, dėl ko tas pasiūlymas galėtų būti priimamas.

Kitas dalykas, kuris labai krenta į akį ir kuriam neseniai pritarė KRK, būtent ne atsisakymas mažinti dyzelino normas, ne bandymas KRK nuneigti tokį nepagrįstą ribojimą, kuris yra tiesiog nelogiškas. Šiuo atveju tai buvo siūlymas iš KRK pusės ir sumanymas, kad tam įstatymo paketui nukeliavus į Seimą, pasikeistų terminas, nuo kada šitie ribojimai turėtų būti įvesti. Siekiama, kad šie ribojimai būtų įvesti kuo vėliau. Manau, kad KRK dėl šio dalyko dar buvo pažiūrėta iš trečio kampo, t. y. ta problema, dėl kurios galimai žemdirbiai šiaušis, kels bangas, būtų tiesiog nustumta nuo esamos valdžios. Tegul šias problemas sprendžia kiti, taip prasitęstų to įsakymo įsigaliojimo laikas.

Iš tikrųjų, pasiūlymus Vyriausybei teikė ir Žemės ūkio, ir Aplinkos ministerija. Žemės ūkio ministerija tam projektui pritarė, neįsiklausiusi į jai teiktus žemdirbių asociacijų pasiūlymus. O dabar jau turime Vyriausybės patvirtintą pasiūlymą, kurį ji teikia Seimui. Tad dėl šio projekto turintis pareikšti savo nuomonę KRK pasisakė taip, kaip pasisakė. Truputį keista, kad mūsų Lietuvoje priimama vis daugiau tokių įstatymų, kai įstatymo veikimo pradžioje aiškinama jų paskirtis, kam visa tai daroma, o vėliau tampa labai sunkiai suprantama ir labiau primena muilo burbulus. Vos prie tos paskirties vėliau prisilietus ir paanalizavus, kontrargumentai tą burbulą labai nesunkiai susprogdina. Lieka faktas, kodėl tai reikalinga politikams, o jie taip daro dėl to, kad iš AM ir to paties S. Gentvilo pasisakymų aiškėja, jog Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai pasiekti tuos aukštai iškeltus savo tikslus – dėl ŠESD mažinimo.

Žinome, jog Seime nebuvo priimtas įstatymas dėl automobilių apmokestinimo panašiais mokesčiais, ir tada nieko daugiau nebeliko, kaip tik prispausti žemdirbius ir jų dėka apsiginti prieš Europą, kad tuos savo įsipareigojimus lietuviška valdžia ir toliau vykdo.

Jau aišku, ir kodėl FM tai atrodo naudinga. Ši ministerija mato situaciją į ateitį – ekonomika ir visi kiti dalykai, apie kuriuos dabar daug rašoma ir kalbama, taip pat ir infliacija, sukels tikrai rimtų iššūkių subalansuojant šalies biudžetą. Tai bet kokie mokesčių padidinimai tą biudžetą galėtų padidinti ir jie FM yra svarbūs. Plačiąja prasme, politikai turi tokią problemą, kad jie sutinka su siūlymais, kuriuose nėra jokio racionalaus grūdo – vien tik muilo burbulai. Bet jie sutinka, nes taip suvokia situaciją – jeigu Lietuva nebegautų iš Europos fondų kokios nors dalies pinigų dėl to, kad neįvykdė įsipareigojimų, tai būtų didelė katastrofa, nes, kaip liaudis sako, liktų mažesnis „loviukas“.

Aišku, kad tiems, kurie vykdo žemės ūkio veiklą ir bet kokį verslą, toks valdžios mąstymas kelia labai didelių abejonių: ar mes toli su tokiu mąstymu nueisime? Akivaizdu tai, kad vis dar pagrindinės pajamos biudžete yra iš ekonomikos, todėl priiminėjant sprendimus, kurie galimai galėtų pakenkti Lietuvos ekonomikos subjektų konkurencingumui, tokie dalykai neišvengiamai turės labai rimtas pasekmes. Tai tokio vadinamo gilesnio ir tolesnio matymo, teisingo balansavimo ant situacijos tikrai pas politikus pasigendame. Politikai renkami, deja, tik ketveriems metams, todėl jų sprendimai dažniausiai būna labai trumparegiški. Jie gesina būtent tos dienos gaisrus, nes juos žino, o valstybinio mąstymo jų sprendimuose aš tikrai labai pasigendu.“

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Redakcijos nuotrauka