Įsisuko pirmą kartą
Lapkričio pradžioje į Pakuonio sen. (Prienų r.) ūkininkaujančio Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio avių bandą vilkai įsisuko pirmą kartą. „Šiaip vilkų šiose vietose nesimatė, nes nėra ir didelių miškų, kur jie galėtų gyventi. Išskyrus vienintelį atvejį prieš dvejus metus, kai laukuose papjovė ponį. Šį kartą po nakties radome papjautas 6 avis. Dar apie dešimčiai buvo apdraskytos kojos, gerklės, išplėšti šonai. Po vilna gerai nesimato, kokia žala joms padaryta. Viskas paaiškės vėliau. Kai kurias jų teks papjauti. Kai kurias išsislapsčiusias radome krūmynuose. Tarp papjautų ir sužalotų avių buvo ir ėringų“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J. Vilionis.
Ūkininkas avis laikyti pradėjo prieš septynerius metus, ir visą tą laiką vilkai jokios žalos joms nebuvo padarę. Pastaruoju metu J. Vilionio bandą sudarė daugiau kaip 100 Romanovo ir Lietuvos juodgalvių veislių avių ir jų mišrūnių. „Avys visą sezoną ganėsi elektriniuose aptvaruose, bet jau ruošėmės parginti, todėl išleidome iš aptvarų ir jos laisvai ganėsi pievose. Atveždavome avižų, druskos, vandens ir jos džiaugėsi šiltu rudeniu. Gražios avys buvo. Tikėjausi, kad per žiemą atsives ėriukų ir avių bandą padidinsiu pusšimčiu ar daugiau. Ūkininkas tik iš nuostolių gyvena: tai kainų nėra, tai kokybės, tai vilkai gyvulius užpuola“, – nelinksmai kalbėjo ūkininkas.
Likimo ironija, bet po vilkų išpuolio medžiotojai J. Vilioniui pasakojo, kad būtent tą naktį jie prie šernų šėryklos matė vilką. „Vadinasi, jų buvo daugiau“, – padarė išvadą ŪP pašnekovas. Kitą naktį medžiotojai pasaloje prie papjautų gyvulių laukė sugrįžtančio vilko ar vilkų, bet nė vienas plėšrūnas nepasirodė. „Aplink žolės dar yra, laukuose ganau mėsinius gyvulius, tačiau teks ir juos parginti, kad veršiukų neišpjautų“, – neabejojo J. Vilionis.
Prienų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aušros Tamošiūnienės teigimu, tą pačią naktį kitame rajono krašte – Stakliškių seniūnijoje – buvo papjautos 8 ėriavedės. Tas pats avių augintojas nuo vilkų šią vasarą nukentėjo net tris kartus. Vilkai buvo aktyvūs liepos mėnesį, vėliau išpuoliai liovėsi, bet ir vėl atsinaujino lapkritį.
Nors ir kaip saugo – pjauna
Raitininkų sen. (Alytaus r.) ūkininkaujantys Dalė ir Petras Baranauskai avis augina jau 22 metus. Kažkada jie buvo didžiausi avių augintojai Alytaus r. Jų avių bandą sudarė apie 600 kailiniuotųjų. Iš pradžių augino Romanovo veislės avis, tačiau jos nepateisino lūkesčių, tad pradėjo laikyti Lietuvos juodgalves. Jas augino ne tik mėsai, bet parduodavo ir veislei. Iš Baranauskų ūkio veislinės avys iškeliaudavo po įvairiausius Lietuvos kampelius, jas šimtais noriai pirkdavo ir užsieniečiai.
Anot ūkininkės, vilkai ūkyje apsilanko kone kasmet po kelis kartus. „Išbandėme visokias apsaugas. Prie elektrinio piemens pririšdavome raudonas vėliavėles, esą, jos turėdavo atbaidyti vilkus, darydavau baidykles, kurias išpuošdavau sukarpytomis plastmasėmis, kad šiurentų, ir iškeldavome jas ant pagalių. Radijo aparatą įkeldavome į medį ir paleisdavome naktimis visu garsu, daugybę repelentų išbandėme, net važinėjau po kirpyklas, rinkau žmonių plaukus ir barsčiau juos ganyklose ir krūmynuose, – apie bandymus apsaugoti savo augintines pasakojo D. Baranauskienė. – Patarė nakvoti ganyklose su avimis. Bet kiek naktų gali nakvoti, o kitą dieną būti darbingas? Tada ganyklose palikdavome mašiną, tai kurį laiką veikė. Nusipirkome dujomis tam tikrais laiko intervalais naktimis šaudančią patranką. Ja gynėmės ne vienerius metus, kol šalia sodybos nenusipirko miestietis. Kaimynams, suprantantiems kaimo gyvenimą, patrankos keliamas triukšmas netrukdė, iki šiol esame jiems dėkingi už supratingumą ir toleranciją. Tačiau naujakurys nesitaikstė su patrankos keliamu triukšmu, trukdančiu jam ilsėtis. Įpykęs vyras ją paėmė ir atnešęs numetė prieš mane. Būtent tą naktį, kai patrankos nebeliko, vilkai išpjovė 16 avių.“
Pora paskutinių metų, kai dėl sveikatos ir amžiaus kelis kartus sumažintą bandą ūkininkai laikė arti fermų, išpuoliai buvo liovęsi, bet šiemet vėl atsinaujino. Vilkai avis išpjovė du kartus. Vieno išpuolio metu vasaros pradžioje papjovė 13 avių, kurios buvo ganomos kiek atokiau nuo fermų, o prieš pora savaičių sudraskė 12 kailiniuotųjų.
„Labiausiai širdį skauda ne dėl padarytos žalos, sukrečia papjautų ir išdraskytų avių vaizdas. Augini, šeri, iš rankų obuoliais ir duonos riekele palepini, o randi ištąsytomis žarnomis. Dažniausiai būna viena avis apėsta, o kitų perplėšti pilvai, perkąstos gerklės. Suprantu, kad vilkai yra miškų sanitarai, kad jiems irgi reikia maitintis, bet kai jie pjauna naminius gyvulius, kvapą užgniaužia žiūrint į po jų siautėjimo likusį vaizdą ir niekais paverstą ne vienus metus įdėtą darbą“, – susijaudinimo neslėpė ŪP pašnekovė.
Ūkininkė atkreipė dėmesį, kad dėl vilkų išpjautų avių žala daugiau ar mažiau atlyginama, kai jos randamos ganykloje vienoje vietoje, o kai papjauta avis surandama po kelių dienų toli nuo tos vietos, ūkininkai dažniausiai nekviečia komisijos ir papjautą avį nurašo į nuostolius. „Kai po vilkų išpuolių parsigename avis, dar apie dešimties nerandame. Jas arba nusiveja, arba sužalotos pačios krūmuose nusibaigia“, – svarstė D. Baranauskienė.
ŪP pašnekovės nuomone, pasiūlymas apsaugai statyti įbetonuotas tvoras nėra geras, nes tenka prisiimti projekto įsipareigojimus penkeriems metams. Vyresni ūkininkai nenori rizikuoti, nes tai reikštų užkrauti rūpestį vaikams, kurių gyvenimas ir veikla su žemės ūkiu nesusiję.
Sumedžiojama beveik kasdien
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.