Pinigai už parduotą žemę – ne tik gynybai

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis MAŽEIKA:

„Tai, kokio dydžio valstybinės žemės sklypus bus leidžiama įsigyti, priklausys nuo patvirtintos metodikos, nes pagrindinis turėtų būti teisingumo jausmas. Jokios diskusijos apie įsiterpusius sklypus tikrai negali būti ir akivaizdu, kad jie turi būti suteikti tiems, į kurių žemę yra įsiterpę. Tačiau diskusija apie besiribojančius sklypus yra pakankamai karšta ir šiuo atveju kyla klausimų – kas turėtų įsigyti žemę, jeigu besiribojančiųjų yra du, trys, o kartais net keturi ir daugiau. Tai būtų pagrindinis klausimas, bet turbūt abejonių nekyla, kad įsigyti žemę turėtų vienas iš besiribojančiųjų, kad neatsitiktų taip, jog įsigytų aukciono būdu galbūt tame krašte net neūkininkaujantis, o dar blogiau – visokie fondai, disponuojantys žemės ūkio paskirties žeme. Turėtų būti sudėti saugikliai, o tame mechanizme, ar vyks vietinis aukcionas, ar kitaip bus parduodama žemė, būtų aiški visa tvarka.

Manau, kad, jeigu tas mechanizmas bus visiems priimtinas, būtų galima parduoti iki 10 ha dydžio plotus. Įstatymo pataisų projektas jau yra išsiųstas Vyriausybei, kuri išvadas pateiks Seimui. Žinau, kad Aplinkos ministerija (AM) siūlo leisti parduoti tik 1 ha, o visa kita žemė būtų parduodama aukciono tvarka ir jame galėtų dalyvauti visi norintieji. Aš tokiai pozicijai nepritariu.

Normalu, kad pusė pinigų, gautų už parduotą žemę, atitektų gynybai, nes tai yra strateginė Vyriausybės programos kryptis. Lygiai taip pat, kaip ir strateginė kryptis yra žemės ūkis, todėl būtų labai logiška, kad kita pusė atitektų žemės ūkio konkurencingumui didinti ir toms pačioms strateginėms kryptims įgyvendinti.

Gerai, kad tokia valstybinės žemės pardavimo tvarka bus nustatyta, ir liūdna, jog šitoje srityje esame pakankamai atsilikę Europoje. Tokia bešeimininkė žemė, iš kurios valstybė negauna jokios naudos, nėra pats geriausias ūkiškumo pavyzdys. O problema tikrai yra spręstina kuo greičiau.“

Aplinkos ministras Povilas PODERSKIS:

„Valstybinė žemė – visų mūsų turtas, o iki 1 ha plotus kartu sudėjus jos vertė yra apie 250 mln. Eur. Vertindamas tai, kad žemės ūkio sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus, manau, jog kišenės nėra tokios gilios, kad galėtų daugiau prisipirkti žemės. Suprantu, kad įsiterpusi žemė turi būti įsigyjama ir tada gali būti efektyviau naudojama. Didesnius nei 1 ha sklypus, manau, reikėtų parduoti aukciono būdu.

Pirmumas įsigyti nuomojamą žemę turėtų būti plotams iki 1 ha, o didesniems plotams – aukciono būdu. Pradinė mintis buvo, kad pinigai, gauti už parduotą žemę, nukeliautų gynybai, bet tada reikėtų kalbėti apie tai, kad pardavinėtume aukciono būdu – tada būtų gaunama maksimali vertė.

Manau, kad mažesnius sklypus reikėjo parduoti jau anksčiau. Dabar metas irgi neblogas, nes tie sklypai valstybei kainuoja – juos reikia administruoti, prižiūrėti, o pardavus būtų pasirūpinta ekonomiškiau. Ir pats rinkos aktyvumas padidėtų, taip būtų išsprendžiama tam tikra žemdirbių problema. Ūkininkai galėtų tuos sklypelius geriau prižiūrėti ir panaudoti. Kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada.“

Žemės ūkio ministras Ignas HOFMANAS:

„ŽŪM visą laiką buvo nuosekli ir laikėsi pozicijos, kad turėtų būti parduodami sklypai iki 10 ha. Tačiau ji nesutampa su AM pozicija. Iš pradžių AM nesutiko dėl 10 ha, po to siūlė 3 ha, o dabar – jau tik iki 1 ha. Kol kas Vyriausybėje dar nėra bendro sutarimo, bet aš tikiuosi, kad jis bus.

Dėl pardavimo tvarkos – be abejo, vienareikšmiškai tie, kas turi nuomos sutartis, turi turėti pirmumo teisę įsigyti tuos sklypus. Kaimyniniams, besiribojantiems sklypams irgi turi būti pirmumas, bet jeigu atsitiktų taip, kad ne vienas, o keli sklypų savininkai pretenduotų pirkti, tada problema turėtų būti sprendžiama ūkininko, kurio ilgesnė kraštinė ribojasi su parduodamu sklypu, naudai. Situacijų gali būti ir daugiau, jas visas reikėtų aptarti. Pvz., jeigu ūkininkas turi jau beveik 500 ha nuosavos žemės ir pirkdamas kitą sklypą viršytų leidžiamą 500 ha žemės ribą, tada irgi turėtų būti aprašyta tvarka, kas tokiu atveju galėtų turėti pirmumą. Tada toks žemdirbys negalėtų pirkti, nes jo žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų 500 ha ribą. Tokių atvejų būtų tikrai nedaug. Dar vienas kriterijus – tie, kurie yra įsigiję mažiau valstybinės žemės, taip pat galėtų turėti pirmumą.

Dalį už parduotus valstybinės žemės sklypus gautų pinigų tikrai būtų galima nukreipti atgal į žemės ūkį, bet kokia ta dalis – jau atskira diskusija. Turėtų būti bendra Vyriausybės pozicija. Gal dalį lėšų reikėtų skirti krašto gynybai, nes vieni Seimo nariai siūlo žemės ūkio sektoriui skirti 20 proc. gautų lėšų, kiti – gynybai ir žemės ūkio sektoriui skirti po lygiai. Tai dar bus svarstoma.“

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas VILIONIS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 8 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.