Pirmasis jūros vėjo parkas gali vėluoti iki penkerių metų (interviu)

„Priklausys, kaip greitai vystytis kabelio (su Vokietija – BNS) projektas, kaip greitai ateis didieji duomenų centrai ir į Baltijos šalis, kaip greitai vystytis elektrolizė. Jeigu atsispiriant tik nuo elektrolizės ir kabelio projekcijų, aš manau, kad tai maždaug turėtų korekcija būti iki penkerių metų“, – interviu BNS sakė D. Maikštėnas. 

„Pradedant 2035 metais yra labai realu, kad bus labai didelis poreikis dar papildomam šitam šaltiniui“, – kalbėjo grupės vadovas. 

„Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.

D. Maikštėnas įsitikinęs, kad, nepaisant situacijos rinkoje, į elektrolizę, stambiosios pramonės aprūpinimą elektra ir jos eksportą orientuotas parkas ateityje bus reikalingas. Jis sako, kad „Ignitis grupė“ iš projekto trauktis nesvarsto.  

Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei. 

– Pradėkime nuo neseniai paskelbto „Ignitis grupės“ metinio pranešimo. Jame buvo paskelbta daugiau atgarsio sulaukusi žinia, kad gali kilti sunkumų finansuojant „Ignitis grupės“ kartu su partneriais vystomą pirmą jūros vėjo parką, todėl gali tekti atidėti jo komercinės veiklos pradžią. Gal galite paaiškinti koncentruotai, kas nutiko?

– Nieko esmingo nenutiko. Tokio tipo projektai, kurie yra be garantuoto CfD (angl. contract for difference – sandoris dėl kainų skirtumo mechanizmo, vadinamasis valstybės skatinimas – BNS) kontrakto, jie prieš darant galutinį investicinį sprendimą turi užsitikrinti didesnę dalį savo gamybos pardavimo ilgalaikiais kontraktais. Mažesni projektai kartais būna vystomi ir neturint pilnos garantijos, kur bus padedama pagaminta elektra. Bet milijardiniai didelės apimties jūriniai projektai visi yra finansuojami bankų sindikatų, tik kai apie 80–90 proc. visos gamybos jau yra užfiksuota vienoje pusėje. Kitoje pusėje būna užfiksuojami pagrindiniai investiciniai kaštai ir tada, jeigu verslo modelis veikia, bankai gali įvertinti tikrąją riziką ir tada tvariai finansuoti dideles sumas. 

Kaip pavyzdį galiu pateikti labai panašų projektą, kuriame mes turime 5 proc. nuosavybės Škotijoje – „Moray West“. Jo dydis yra labai panašus – 800 megavatų, statybos praktiškai jau pabaigtos. Jame prieš padarant galutinį investicinį sprendimą buvo užfiksuotos ir minimizuotos rizikos abejose pusėse – ir CAPEX (kapitalo išlaidų – BNS), ir tiekimo. Pavyzdžiui, tiekimo pusėje apie trečdalis apimties buvo fiksuota CfD kontraktu, du trečdaliai, apie 60 proc. – su didžiosiomis pasaulio IT korporacijomis ir tik 10 proc. palikta laisvai prekiauti biržoje. Tokia kompozicija leido dvidešimties tarptautinių bankų sindikatui išskirti apie 2 mlrd. (svarų sterlingų – BNS) finansavimą, kad tas projektas būtų pradėtas statyti. 

– Kaip suprantu, iki galutinio investicinio sprendimo priėmimo, kuris planuojamas 2027 metais, neturint ilgalaikių sandorių, kontraktų su potencialiais elektros pirkėjais, bankai pirmojo jūros vėjo parko projektui tiesiog neskolintų pinigų?

– Būtent. Dabar ką mes darome, mes dirbame pagal projekto grafiką, vykdome tyrimus, projektavimo darbus, pasirengimą pirkimams ir visus kitus dalykus. Bet prieš ateinant į 2027 metus turi būti užfiksuotos abi pusės. Kadangi turime įvertinti, kad šio projekto misija buvo būtent turėti papildomus ilgalaikius didelius kontraktus, visų pirma susijusius su stambiosios pramonės dekarbonizacija, nes didieji tokios apimties kontraktai gali būti užtikrinami, žinoma, ne buitiniams vartotojams, o tik su didžiąja pramone. Mes, kaip labai skaidriai veikianti listinguota bendrovė, turime pareigą rinkoms indikuoti, kokios gali būti prognozės, kokia tikimybė, kad iki 2027 metų mums gali pavykti sudaryti tuos fiksuotus kontraktus. 

Ir čia mes matome gana stiprius ir greitus pokyčius visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, kas susiję su ambicijomis dekarbonizuoti didžiąją pramonę ir vystyti visų pirma didelės apimties elektrolizę (elektros energijos pavertimas į žaliąjį vandenilį ir jo produktus – BNS) bei didelės apimties elektrifikaciją. Mes matome, kad Europa turi adaptuotis prie pasaulinių tendencijų ir siekiant daug didesnio konkurencingumo teikiami mažesni iššūkiai RED II ir RED III direktyvų (europinės atsinaujinančių išteklių naudojimo direktyvos – BNS) įgyvendinimo greičiui.

Matome ženklų, kad pradedami atidėti „Carbon (Border – BNS) Adjustment“ mechanizmo (ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas – BNS) įgyvendinimo terminai. Natūraliai, tas europinės ambicijos mažinimas... Iš kitos pusės taip pat matome, kad elektrolizės technologijų greitis irgi nėra pakankamas, kai buvo tikimasi, kad apie 2030 metus jos jau pasieks ženkliai mažesnę savikainos brandą, tai atsideda. Todėl mes matome, kad tas poreikis, kurio pagrindinis tikslas buvo šito beparaminio parko inicijavimas, jis keliais metais gali atsidėti.

– Kokia buvo planuota pirmo jūros vėjo parko elektros tiekimo kontraktų kompozicija?

– Didžioji jos dalis turėtų būti orientuota į elektrolizę ir didžiosios pramonės elektrifikaciją. Taip pat mes manome, kad Baltijos šalys gali kooperuotis ir turėti papildomus eksporto koridorius į Centrinę Europą ir Vokietiją – ten yra labai likvidi rinka, kurioje galima sudaryti didelės apimties fiksuotus kontraktus. Todėl aš sakyčiau, kad apie trečdalis šitos (pirmojo parko – BNS) gamybos gali būti nukreipta į eksportą, o du trečdaliai į Baltijos šalių dekarbonizaciją.

– Todėl eksportui, ir jūs ne kartą kalbėjote, svarbus yra elektros kabelis į Vokietiją?

– Taip, ir tai svarbu ne tik šiam projektui (pirmam jūros vėjo parkui – BNS), bet apskritai visų trijų Baltijos šalių tolesnei energetikos plėtrai, nes kabelio pagrindinė misija yra sukelti investicinį patrauklumą šiam regionui. Turint kabelį, mes tuomet prieiname prie likvidžios stambiosios pramonės rinkos, ir įvairūs vystytojai, įskaitant „Ignitį“, bet ir apskritai visa industrija tada įgauna galimybę, turint to kabelio matomumą, užsitikrinti daliai savo gamybos fiksuotus kontraktus, padaryti savo projektus finansuojamais ir taip pritraukti daugiamilijardines investicijas į šią šalį. 

– Kaip suprantu, potencialūs pirmo jūros vėjo parko elektros pirkėjai turėjo būti vandenilio pramonė ir eksporto rinkos. 

– Taip, jo (pirmo parko – BNS) tokia ir yra misija. 

– Bet vandenilio gamybos pajėgumų vystymas stringa. Kabelio į Vokietiją, panašu, iki kito dešimtmečio vidurio neturėsime. Kokios tuomet yra paklausos alternatyvos norint, kad projektas būtų baigtas laiku ir investicinis sprendimas iki 2027 metų būtų parengtas? Iš kur tada ta paklausa turėtų ateiti? Ar čia jau viskas – nėra vandenilio pramonės, nėra tarptautinių jungčių ir projekto mes nebeturime? 

– Projektas nėra skirtas tik tam, kad jis būtų padarytas bet kokia kaina. Pirmojo projekto tikslas yra patenkinti naują energijos paklausą šiame regione. Manome, kad nors ir atsideda keliais metais, tikrai ateis ir didelės apimties elektrolizės poreikis. Gali būti, kad dar greičiau ateis didelės apimties duomenų centrų poreikis. Ir taip pat, kombinuojant kartu su eksporto koridoriais, 2033–2035 metų perspektyvoje poreikis tokio dydžio parkui, kuris dirba ne buitiniams, ne dabartiniams verslo vartotojams, o kad patenkintų naują paklausą, tikrai bus, šito projekto tikrai reikės. Bet, ką mes indikuojame, kad dabartinio matomumo sąlygomis mes manome, kad šitam projektui terminai šiek tiek turės prasitęsti.  

– Oficialiai skelbiama, kad pirmojo parko komercinės veiklos pradžia numatoma 2030 metais. Kai kalbėjome prieš daugiau nei metus, jūs optimistiškai sakėte, kad parkas gali pradėti veikti tarp 2028 ir 2030 metų. Ar dabar jau galime konstatuoti, kad projektas vis dėlto bus užbaigtas vėliau nei 2030 metais?

– Dabartinio matomumo sąlygomis galime pasakyti tik tai, kad 2027 metais gali kilti iššūkių užtikrinant ilgalaikius PPA (energijos pirkimo-pardavimo) kontraktus. Vėlgi, dinamika rinkoje yra labai greita ir kai mes artėsime prie tų metų, tada galėsime tiksliau prognozuoti. Dabar jokių sprendimų, ar stabdyti, ar pratęsinėti projekto terminus, nėra padaryta. Mūsų darbas yra indikuoti, kad taip – yra tokia galimybė ir tikimybė, kad tą projektą geriau būtų vystyti tada, kai susiformuoja tvarus poreikis. 

– Ar esate numatę kokius nors laiko rėžius, kiek projektas maždaug galėtų vėluoti, kiek tektų jį atidėti, kol pasikeis situacija?

– Priklausys, kaip greitai vystytis kabelio (su Vokietija – BNS) projektas, kaip greitai ateis didieji duomenų centrai ir į Baltijos šalis, kaip greitai vystytis elektrolizė. Jeigu atsispiriant tik nuo elektrolizės ir kabelio projekcijų, aš manau, kad tai maždaug turėtų korekcija būti iki penkerių metų. 

– Kitaip sakant, iki 2035-ųjų?

–Pradedant kažkur 2035 metais yra labai realu, kad bus labai didelis poreikis dar papildomam šitam šaltiniui. 

– O „Ignitis grupės“ viduje ar kalbant su akcininkais – pagrindinis jūsų akcininkas yra valstybė, – ar šiandien ant stalo yra opcija galbūt išvis atsisakyti pirmo jūros vėjo parko projekto ir jo nebetęsti?

– Kadangi mes analizuojame gana atidžiai šalies raidą ir jos kryptį, mes matome, kad šito projekto tikrai labai reikės, jį įgyvendinti yra būtina, tik svarbu jį įgyvendinti teisingu laiku. 

– Bet gal jį įgyvendins ne „Ignitis grupė“, o kažkas kitas?

– Mūsų darbas yra vykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos mes esame prisiėmę, mes darome vystymo projektą, kol bus išduotas statybos leidimas. Toliau, kada ir kaip jį reikėtų atlikti, vėlgi, tai yra truputį tolesnio periodo klausimas.

– Bet pasitikslinsiu – tokia opcija, kad „Ignitis grupė“ pasitrauktų iš šio projekto, nesvarstoma? 

– Tai nėra svarstoma. Vėlgi, noriu priminti kontekstą. Nacionalinėje energetikos strategijoje jau 2030 metais buvo suprognozuota 6 teravatvalandžių (elektros – BNS) paklausa elektrolizei Lietuvoje. Natūralu, kad tas poreikis atsitęs, bet jis niekur neišnyks vidutinėje ar ilgoje perspektyvoje, todėl šio projekto šaliai labai reikės. 

– Teisės aktuose gana aiškiai apibrėžta, per kiek laiko pirmajam vėjo parkui turi būtų išduotas statybos leidimas, per kiek laiko jis turi pradėti veikti – tokiu atveju viskas pasiskirsto tarp 2027 ir 2030 metų. Panašu, kad gali reikėti keisti teisės aktus. 

– Vėlgi, dabar yra per ankstyva diskusija šia tema. Iki 2027 metų net ir konjunktūra tarptautinėse rinkose gali pasikeisti. 

– O kokie iššūkiai susiję su pirmojo parko tiekimo grandine? Jie taip pat minimi metiniame grupės pranešime.

– Per paskutinius kelis metus, kaip ir visame pasaulyje skirtingose industrijose, vyko tam tikras infliacijos kiekis ir tiekimo grandinėse pasikoregavo CAPEX'o kainos. 

– Esate jau įsivertinę, kiek galėtų kainuoti pirmo jūros vėjo parko projektas? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) buvo skelbusi jo preliminarią vertę (1,8 mlrd. eurų – BNS), bet jūs patys ar esate paskaičiavę, kiek pirmas projektas kainuos?

– Taip, esame, bet aš čia nenorėčiau detaliau diskutuoti. 

– Bet ji yra didesnė nei buvusi VERT dokumentuose?

– Vėlgi, tai yra VERT dispozicijoje daryti vertinimus ir jų pagrindu daryti savo sprendimus. 

– Kalbėdamas apie potencialią parke pagamintos elektros tiekimo rinką, jūs kalbate apie eksportą bei didžiąja dalimi vandenilio pramonę. Skelbta, kad jūros vėjo parkai turėtų užtikrinti pusę Lietuvoje suvartojamos elektros poreikio. Kodėl šiame parke pagaminta elektra negalėtų būti tiesiog skirta „Igničio“ vartotojų aprūpinimui, parduodama biržoje ir naudojama viskam, ką dabar dengia beveik 40 proc. importo dalis? 

– Kiekvienas finansavimo ar struktūravimo modelis turi savo misiją. Tie parkai, kurie neturi ilgalaikio finansavimo CfD kontraktais, jie tada yra finansuojami didžiosios pramonės ilgaisiais kontraktais. Struktūruoti beparaminį projektą ir bandyti jo gamybą išdalinti buitiniams vartotojams būtų per didelis rizikos faktorius, kuris būtų bankų nefinansuojamas. 

Tam ir yra reikalingi kiti modeliai, kur antrajame (jūriniame vėjo – BNS) parke yra būtent CfD modelis, kurio misija yra visiškai kita. Jeigu yra CfD modelis, tada visa pagaminta elektra tame parke patenka į biržą ir su plokštesniu profiliu bei papildoma gamyba iš esmės mažina visų vartotojų kainas. Todėl pirmo parko misija yra patenkinti naują poreikį, atsirandantį dėl elektrolizės, pramonės dekarbonizacijos, duomenų centrų ir eksporto, o antrojo parko – mažinti visų vartotojų kainas, nes antrojo parko elektra pateks į biržą.

Pirmojo parko elektra, kai jos kaina yra užfiksuojama fiksuotais kontraktais, į biržą nepatenka ir kainos mažinimo misijos neatlieka. 

– Ar iš „Ignitis grupės“ pusės matote galbūt padarytų klaidų įsitraukiant į projektą, analizuojant jo kaštus ir ateitį?

– Iš grupės mes veikiame labai nuosekliai, visų pirma remdamiesi ir Nacionaline energetikos strategija, ir susidariusia situacija rinkoje, kai 2022 metais iš tikrųjų buvo didelis poreikis naujai gamybai ir didelės prognozės, kad reikės gana iš esmės padidinti energijos tiekimą. Kadangi esame listinguoti ir turime atitinkamus įpareigojimus, išskirtinė grupės savybė, kad ji veika vykdydama labai stiprią finansinę discipliną. Mūsų įsipareigojimai visada yra daromi taip, kad mes darome vystymo projektą iki tos stadijos, kol galime garantuoti, kad rizikos yra minimizuotos prieš pradedant didžiąsias investicijas.

Jeigu pasižiūrėtume, kaip mes vystome pirmąjį jūrinį parką, investicijos į jo vystymą yra visiškai adekvačios ir prilygsta 1–2 proc. visos investicijų apimties kiekiams, kas yra visiška norma visuose žaliosios energetikos projektuose. Visada į visus naujus žaliosios energetikos portfelio projektus pradinėje stadijoje yra investuojama, po truputį prieidinėjant prie galutinių investicinių sprendimų, kurie jau apima didelę dalį CAPEX'o.  

– Ar esate paskaičiavę, kiek jau išleidote pinigų projektui be 20 mln. eurų vystymo mokesčio? 

– Taip, bet čia dabar mes jų (skaičių – BNS) neatskleidinėsime. Bet, kaip ir minėjau, jie visiškai atitinka tas normas, kurios yra būdingos ankstyvos stadijos žaliosios energetikos projektams. 

– Ar už projektą atsakingos „Ignitis renewables“ vadovo Thierry Aelenso  (Tjeri Alenso) sprendimas trauktis iš pareigų yra susijęs su stringančiais projekto reikalais?

– Ne, tikrai nesusijęs. Tai yra ir asmeninės priežastys, taip pat jis gavo daug patrauklesnį ir dosnesnį pasiūlymą kitoje Europos šalyje.  

– O kaip dėl jūros vėjo projektų Estijoje, Rygos įlankoje, kur „Ignitis grupė“ yra laimėjusi du konkursus? Mūsų akys mažiau pasiekia tuos projektus. Kokia ten situacija ir kokių ten kyla iššūkių?

– Ten yra dar ankstyvesnė stadija. Iššūkių nėra. Tai yra projektas, skirtas papildyti mūsų portfelį projektų vystymui, kurie yra po 2035 metų. (...) Tai labai ilgalaikis (projektas – BNS). Bet vėlgi, mes nesame vieno projekto kompanija, todėl iš anksto užsitikriname tam tikrą perspektyvą, projektų portfelį, kurį susidarius tinkamoms rinkos sąlygoms, galėtume akceleruoti ir išvystyti.  

– Pereikime prie antrojo jūros vėjo parko projekto. Kaip jums atrodo Vyriausybės sprendimas laikinai stabdyti jau paskelbtą konkursą? Ar tai nesiunčia žinutės apie tam tikrą Lietuvos politinį neapibrėžtumą energetikoje rinkos dalyviams, taip pat ir tarptautiniu mastu? Paskelbiamas konkursas ir jis po tam tikro laiko nutraukiamas?

– Čia nenorėčiau spekuliuoti vertinimais. Man yra suprantamas naujos Vyriausybės noras ateiti ir dar kartelį pasitikrinti visas prielaidas, sąlygas ir joms pasiteisinus toliau pratęsti projektą. Kiek suprantu, indikacijos yra, kad Vyriausybė supranta šito projekto poreikį, yra indikavusi, kad jis bus atnaujintas. Todėl manau, kad tai suteikia visai rinkai irgi tam tikrą užtikrintumą, kad nacionalinė energetikos strategija vystoma nuosekliai. 

– Sakėte, kad sprendimą dėl dalyvavimo šiame konkurse priimsite įvertinę jo sąlygas. Kokios turėtų būti tos esminės sąlygos? Ar čia kalbama vien tik apie elektros pardavimo kainos rėžius, valstybės skatinimo dydį? 

– Kai jas pamatysime, tada atsakysime. Dabar spėlioti, kokios jos bus ir kas bus vertinama, šiandien negalėčiau. 

– Politiniu lygmeniu bei žiniasklaidoje daugiausia dėmesio buvo skirta VERT nustatytam elektros kainų pardavimo kainų diapazonui (75–126 eurai už megavatvalandę – BNS). Tačiau tarsi buvo pamiršta, kad vystyti antrąjį parką galima ir sumokėjus vystymo mokestį neprašant valstybės skatinimo. Ar šiandieninėmis rinkos sąlygomis realu, kad atsirastų toks dalyvis, galbūt ta pati „Ignitis grupė“? Juk šitame projekte ir rizikų yra mažiau, ir geresnės sąlygos.

– Mes per paskutinius metus matėme visame pasaulyje turbūt virš 10 įvairių projektų, kurie buvo atidėti arba atšaukti, kurie neturėjo CfD paramos. CfD modelis pasiteisino, kaip pats tvariausias, kuris gali garantuoti projekto finansavimą. Bet dar svarbiau, kaip aš minėjau, reikia suprasti: antrajam parkui labai svarbu turėti didelę CfD apimtį, nes jo kontraktu padengta gamyba visa patenka į biržą. Nors su CfD ir remiasi 2,5–3 teravatvalandės elektros, bet patekus joms su jūriniu profiliu į biržą, ženklaus kainų mažinimo efektas ateina 10 kartų didesniam elektros kiekiui. Ir tai yra pagrindinė šito parko misija – mažinti galutinių vartotojų kainas pramonei ir gyventojams. 

– Bet ar vartotojai tuomet nesusimokės kitaip – per valstybės subsidijas ir dotacijas?

– Tai ta dotacija yra mažesnė nei kainų mažinimo efektas. Ir būtent čia ir yra šito modelio esme, kad tas VIAP'as (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – BNS), kuris yra sumokamas 2,5–3 teravatvalandėms, yra ženkliai mažesnis negu sutaupyta kaina per 20–30 teravatvalandžių viso vartojimo. 

– Rygos įlankoje „Ignitis grupė“ vėjo parkus planuoja vystyti gretimose teritorijose kaip vieną. Ar Lietuvoje nelaimėjus teisės vystyti antrąjį jūros vėjo parką grupei būtų finansiškai prasminga vystyti ir pirmąjį parką?

– Visada yra prasminga, kai yra užsitikrinama ilgalaikiais PPA kontraktais tinkamas elektros gamybos pardavimas. Jeigu jis padengia CAPEX investicijų kaštus, tada tas projektas yra vystomas. 

– Galbūt antras parkas su valstybės skatinimu galėtų padėti subalansuoti pirmo parko kaštus?

– Ne, jie negali būti susiję ir negali cross-subsidijuoti vienas kito. (...) Vėlgi, mes negalime spekuliuoti, kas dalyvaus, kiek bus dalyvių, kas laimės. Kiekvienas parkas yra optimizuojamas pagal savo misiją. Pirmo parko misija – patenkinti naują paklausą, antro parko misija – mažinti vartotojų kainas. 

– Kitaip sakant, užsitikrinus ilgalaikius kontraktus pirmasis jūros vėjo parkas galėtų būti sėkmingai vystomas be antrojo, jeigu susiklostytų viskas taip, kaip planuota?

– Tai yra per didelės statybos, kad jos būtų daromos kartu. Jos vis tiek laike prasiskirs ir čia kažkokios didelės koordinacijos neįmanoma padaryti. 

– Kalbėjome apie jūrinį elektros kabelį į Vokietiją, kuris, kaip jūs minėjote, yra reikalingas elektros eksportui. Ar Lietuva turėtų būti suinteresuota jį turėti kuo greičiau?

– Mes galime kalbėti tik kaip rinkos dalyvis ir žaliosios energijos vystytojas plius tiekėjas į rinką. Mes manome, kad kuo greičiau turėsime šį kabelį, tuo labiau akceleruosis papildomos investicijos į žalią gamybą, ypač pradedant 2028–2029 metais, nes žaliojoje gamyboje pasiekiant tam tikrą įsisotinimą, lėtės viso regiono investicinis patrauklumas. Atsiradus kabelio matomumui tikrai yra labai didžiulis potencialas pritraukti daug milijardų investicijų, turėti perteklinę energetinę sistemą net dar iki kabelio atėjimo, vėlgi, labai ženkliai sumažinant kainas vartotojams ir iš tikrųjų turint labai konkurencingą ekonomiką mūsų regione.

Mums, kaip rinkos dalyviui, yra akivaizdu, kad vienas didžiausių kertinių elementų strategijos įgyvendinimui yra turėti konkurencingiausią energetinę sistemą Europoje, būtų jų klube, turėti ją perteklinę, turėti žemiausias skandinaviškas kainas, (tuomet – BNS) kabelio buvimas yra kertinis elementas. 

– Elektrolizės projektų vystymas atsilieka nuo to, kas buvo prognozuota. O kaip su vartojimo prognozėmis Vidurio Europoje ir Vokietija? Ar nėra tas pats, kas su vandeniliu, kad ilgą laiką buvo piešiama vienoka paklausa, o situacija yra kitokia arba bent atsiliekanti nuo tų prognozių? Ar dar nebliūkšta Vokietijos kaip pagrindinės eksporto rinkos vizija? 

– Ne, nebliūkšta. Ji turi tam tikras korekcijas, kas yra labai normalu, bet vėlgi, reikia suprasti, kad ateities energetikos kompozicijoje labai didelis žaliosios energijos kiekis vis tiek yra reikalingas, derinant ir su kitais šaltiniais. Todėl Centrinei Europai fiziškai neįmanoma net ir po suvartojimo (prognozių – BNS) korekcijos vienai užsitikrinti savo tiekimą.

– Korekcijos į kurią pusę?

– Šiek tiek pamažės, žinoma, bet daugiau laike negu apimtyse.

– Kitaip sakant, prognozuoti suvartojimo rodikliai bus pasiekti truputį vėliau?

– Taip. Jeigu žiūrėti į industrijos konkurencingumo pastangas Europos Sąjungoje, vienas iš pagrindinių veiksnių yra industrijos elektrifikacija, nes ji iš esmės padidina industrijos konkurencingumą ir iš to seka natūralus poreikis dar didesnės žaliosios energijos. 

– „Ignitis grupė“ taip pat planavo keletą elektrolizės hub'ų (centrų – BNS). Vieną – Elektrėnuose, kuris turėjo atsirasti apie 2030 metus, kitą, vadinamąją energetinę salą – vakarų Lietuvoje po 2030-ųjų. Ar vėluojančių elektrolizės projektų tendencija Europoje ir Baltijos šalyse neaplenkia grupės planuotų projektų? Ar jie laike nenusikelia?

– Natūralu, todėl mes ir sakome – mes labai atsakingai veikiame. Ir matome, kad jeigu netgi nacionalinėje energetikos strategijoje 2030 metais buvo 6 teratvatvalandės poreikio bei 1,3 gigavato (GW) elektrolizės lūkestis, akivaizdu, kad tai įvyks šiek tiek vėliau. Tai reiškia, kad iki 2030 metų mes manome, kad dar nerealu tikėtis gigavatinių elektrolizės apimčių elektrolizės Elektrėnuose ir apskritai Lietuvoje. Ir daugiau, matyt, bus matomi tam tikri mažesnės apimties pilotiniai projektai, o jau gigavatinės apimtys ateis po 2030 metų. 

– O kalbant apie tą vakarų Lietuvos hub'ą, jūrinę energetinę salą, ar jo vis dar realu tikėtis kitame dešimtmetyje atsižvelgiant į dabartinę situaciją?

– Mano galva, kiekviena energetinės sistemos evoliucija visų pirma turi labai lanksčiai prisitaikyti prie globalių regioninių tendencijų. Panagrinėjant, kas tas vakarų Lietuvos energetinis hub'as, tai vienas iš kertinių jo elementų ir yra jungtis į Vokietiją. Ją turint tada galima vystyti ir jūrinius vėjo parkus, ir didelės apimties elektrolizę, subalansuojant visą miksą, ir taip toliau. Išdalinant energetinį hub'ą į atskiras daleles, tai pirmoji kertinė ir esminė dalelė yra kabelis į Vokietiją. 

– Kai žiūrime į tos salos datą ir kada galime tikėtis, kad ji atsiras, tai reikia žiūrėti į kabelio į Vokietiją grafiką? 

– Taip. Ir žiūrint į salą, darant ekonomines studijas, galbūt daug efektyviau tą instaliaciją turėti ne jūroje, o žemyne. Nes reikia būti maksimaliai konkurencingais, efektyviais, ir čia, manau, bus labai svarbi regioninė kooperacija. Lietuvos strategija turi plėstis ir kuo labiau kooperuotis su Baltijos šalių strategijomis ir tokio tipo projektus, kai mūsų rinkos taip sparčiai jungiasi, daryti maksimaliai koordinuojantis kartu. 

– Metų pradžioje energetikos ministras iškėlė bendros Baltijos šalių elektrinės, kuri galėtų atsirasti iki 2030 metų, idėją. „Litgrid“ vadovas teigė, kad tai greičiausiai būtų dujinė jėgainė. Ar „Ignitis grupė“ dalyvauja šito projekto galimybių vertinime?

– Turbūt reikia pradėti nuo to, kad, kaip ir su jūriniu kabeliu, taip ir su papildomais dujiniais pajėgumais, Baltijos šalys jau supranta, kad reikia daug didesnio veikimo kartu. Sėkmingas sinchronizacijos projektas, kai trys Baltijos šalys kartu su Europos Komisija ir Lenkija sugebėjo įgyvendinti labai svarbų projektų, įkvepia tai regioninei kooperacijai – ir kabelio, ir paieškos, ar reikia, ir jeigu reikia, tai kokių reikia papildomų dujinių pajėgumų. 

Ir tame yra labai daug prasmės, nes mes apskritai matome energetinės sistemos vystymosi evoliuciją ir Europoje, ir visame pasaulyje. Ir matome, kad panašu, kad taip sparčiai vystantis žaliajai generacijai, neišvengiamai, net ir su dideliu kiekiu baterijų, bus ir toliau gana ilgą laiką reikalingi lankstūs dujiniai pajėgumai tam, kad būtų padengtas tam tikras poreikis, kai yra per mažai saulės ir vėjo.

Bet prieš pradedant ginčytis, kokio dydžio elektrinė ir kokioje šalyje turi būti, manau, kad išmintingiausia pradėti regioninę kooperaciją nuo detalių adekvatumo studijų, išsiaiškinti, koks tas poreikis ir kada susiformuos naujai papildomai lanksčiai dujinei generacijai ir taip pat, ar reikia daryti vieną, o galbūt kaip tik reikia daryti lanksčius paskirstytus pajėgumus per kelias šalis, taip užsitikrinant tam tikrą sistemos atsparumą ir efektyvumą. 

– Bet ar „Ignitis grupė“ dalyvauja šiame procese? 

– Mes atidžiai sekame. Vėlgi, ne mūsų darbas yra daryti adekvatumo studijas. (...) Bet jeigu studijos nurodys to poreikį ir jeigu bus suformuota regioninė pajėgumų rinka, ir vyks pajėgumų rinkos konkursai, mes tikrai juose dalyvausime. 

– Kokius naujus saulės ir vėjo projektus grupė planuoja artimiausiu metu? 

– Kai mes jau konkretų projektą pradedame vystyti, tada koordinuotai paskelbiame per biržą. Tai, ką mes pristatinėjome per metinius rezultatus, mūsų portfelis dabar siekia 8 gigavatus, didelė dalis jo yra Lietuvoje, Latvijoje, dalis – Estijoje ir Lenkijoje, ir jį nuosekliai vystysime.

– Kalbant apie naujus projektus, jų daugiau būtų Lietuvoje ar kitose namų rinkose?

– Didžioji dalis Lietuvoje, didelė dalis Latvijoje, bet taip pat turime projektų ir Estijoje, ir Lenkijoje.

– O už namų rinkų ribų neplanuojate išeiti?

– Neplanuojame. Mes manome, kad mūsų pagrindinė misija yra padaryti šitą regioną konkurencingiausių kainų regionu Europoje, todėl tol, kol yra potencialo šiame regione vykdyti mūsų misiją, mes į jį ir koncentruojamės. 

– O kokie planai dėl baterijų projektų?

– Baterijų projektai tikrai vystysis gana sparčiai ir netrukus priimsime gana didelės apimties investicinius sprendimus. (...) Didžiąją dalį baterijų pradėsime nuo Lietuvos, bet panašiai, kaip ir su žaliąja gamyba, planuojame projektus ir kitose Baltijos šalyse, ir Lenkijoje. 

– Dujos didmeninėje rinkoje pastaruoju metu pinga, bet dar neseniai jų kainos buvo pasiekusios aukščiausią lygį per pastaruosius metus. Ar tai atsilieps nustatant antrojo pusmečio dujų kainas buitiniams vartotojams?

– Negalėčiau dabar tiksliai prognozuoti, kaip bus nustatinėjama, kokia bus rinkos dinamika. Gal tik ką matome ir koks įvyko gana esminis pokytis po karo (Ukrainoje – BNS) pradžios, ir kai Europos bendrovės didele dalimi užtikrino dujų tiekimą per LNG (suskystintų gamtinių dujų – BNS) tiekimus ir iš kitų šaltinių, jeigu anksčiau gana ženkliai krisdavo kainos vasaros periodu, tai dabar vasarą mes matome netgi kartais aukštesnes kainas negu futures'ai (ateities sandoriai – BNS) žiemą. Panašu, kad Centrinė Europa gana intensyviai pildo saugyklas ir dėl tos dinamikos mes turime tokį apsivertusį trendą (tendenciją – BNS). (...) Tam tikri labai aukšti tikslai turėti saugyklų užpildymą aukštame lygyje pakeitė rinkos dinamiką, kai vasarą nėra labai žemų kainų. 

– Pastaraisiais metais į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą didelė ar net didesnė dalis dujų yra atgabenama iš JAV, „Ignitis“ jų iš ten taip pat įsigyja daugiausia. Kaip politiniai pokyčiai Amerikoje, galimi abipusiai muitai su Europos Sąjunga gali koreguoti šią iš JAV atsigabenamų dujų dalį bei jų kainas? Ar esate tai įvertinę?  

– Kai kažkas veiks, tada ir prisitaikysime. (...) Vėlgi, visi mūsų tiekimai yra užsitikrinti su atitinkamomis finansinėmis garantijomis ir čia nematome kažkokių didelių problemų dabartinėje situacijoje.

– Jeigu įvyktų vadinamas apsikeitimas muitais tarp JAV ir Europos Sąjungos, importuojamų amerikietiškų SGD dalis turbūt sumažėtų bendrajame paveiksle?

– Galbūt. Vėlgi, apskritai, galime net pasvarstyti, kad muitų karai gali pavirsti į ekonominę recesiją, kas natūraliai mažina naftos ir dujų kainas, ir čia nežinia, kuo viskas gali baigtis. Per daug spekuliuoti dabar būtų per ankstyvą, svarbu greitai ir lanksčiai reaguoti ir optimizuoti veiklą. (...) Vėlgi, reikia suprasti, kad „Ignitis“ tiekimo veikla nėra rinkos spekuliacijų verslas, kur būtų bandoma atspėti, kada bus žemiausios kainos, kada aukščiausios ir bandyti uždirbti iš šio skirtumo. Jos tikslas yra minimizuoti rizikas ir pateikti garantuotai reikalingus poreikius mūsų klientams tuo metu egzistuojančiomis rinkos kainomis. 

– Pernai buvo planuota pradėti 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų pardavimą. Kokia situacija dabar dėl to?

– Planas išlieka, procesai vyksta, jeigu jie materializuosis, mes pranešime viešai. (...)

– Ar didelis susidomėjimas?

– (pauzė) Jeigu domitės, reiškia didelis. 

– Aš kalbu apie rinką, juk aš nepirksiu tų 49 proc. akcijų.

– Procesas vyksta, kai jis įvyks, mes tada galėsime ir pranešti. 

– Dėkoju už pokalbį. 

Autorius Giedrius Gaidamavičius

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama