Pirmasis medlievų sodas – akys raibsta nuo įvairovės

Populiariausios alksnialapės

Pastaruoju metu pramoniniuose soduose labiausiai vertinamos alksnialapės medlievos (Amelanchier alnifolia) ir aukštosios medlievos (Amelanchier arborea) desertinės veislės.

„Beveik hektarą užimančiame medlievų sode auginame alksnialapes kanadietiškas veisles, nes jos derlingos, atsparios šalčiui, veda desertinio skonio obuolėlius, – pasakoja ūkininkas G. Kikas iš Armoniškių (Kauno r.). – Daugiau nei prieš 10 metų su šeima pirmieji Lietuvoje įveisėme šių augalų plantaciją, o dar anksčiau – šilkmedžių sodą. Kasmet po Joninių kviečiame žmones

paragauti medlievų ir šilkmedžių uogų, kam patiko, pasiūlome įsigyti ar patiems prisiskinti ir dieną praleisti gamtoje. O norintiesiems jų užsiveisti, nusipirkti mūsų padaugintų sodinukų.”

Sodininko teigimu, visų medlievų uogos gero skonio, bet skaniausios vis tik alksnialapės. Liepą nokdami obuolėliai iš pradžių parausta, paskui įgauna melsvai juodą atspalvį ir, nelygu veislė, tampa tamsiai mėlyni, purpuriniai arba beveik visiškai juodi su išlikusiais stačiais taurėlapiais. Juose susiformuoja smulkios, šviesiai rudos sėklos. Vaisių skersmuo viršija centimetrą, skanūs, sultingi, saldūs, skoniu primena šilauoges. Juos galima valgyti net tik šviežius, bet ir virti uogienę, gaminti sirupą (maišant su svarainių sirupu), vyną, kombučią, šaldyti, džiovinti, liofilizuoti, vartoti vietoje razinų.

Aukšti krūmai su plonais, lanksčiais kamienais dera net 30–50 metų, be to, yra labai išvaizdūs. Pavasarį besiskleisdami lapai būna rausvi arba bronziniai, vasarą įgauna žalią spalvą, o rudenį nusidažo šiltais rausvais–raudonais atspalviais. Žiedai balti, kvapūs, ūglių viršūnėse susitelkę į kekes. Tad nieko nuostabaus, kad gegužės pradžioje pražydę krūmai ne mažiau dekoratyvūs nei želdynų augalai.

Kanadietiškos veislės

„Auginame Kanadoje sukurtas kultūrines, desertines alksnialapės medlievos veisles: ‘Smoky’, ‘Sleyt’, ‘Northline’, ‘Pembina’, ‘Thiessen’, ‘Martin’, ‘Mandam’, ‘Honeywood’. Šioje šalyje medlievos turi itin gilias auginimo tradicijas. Veislės skiriasi vaisių dydžiu ir skoniu, krūmo aukščiu ir forma bei derėjimo laiku, – žiniomis dalijasi pašnekovas. – Šių medlievų obuolėliai didesni, 1,2–1,7 cm skersmens, nei lietuviškų laukinukių. Ankstyvosios sunoksta Joninėms, vidutinio ankstyvumo – savaite vėliau, birželio pabaigoje–liepos pradžioje, o vėlyvosios – liepos viduryje, tad visą mėnesį galima mėgautis saldžiomis, sultingomis uogomis.”

‘Smoky’ – ankstyva, labai produktyvi, viena iš populiariausių pasaulyje ir dažniausiai komerciniuose soduose sodinama veislė. Žydi vidutiniškai vėlai, todėl žiedams negresia vėlyvos šalnos. Pradeda nokti birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Vaisiai apvalūs, apie 1,4 cm skersmens, tamsiai mėlyni, skanūs, sultingi, saldūs (aukštas cukraus rūgščių santykis), sunoksta tolygiai. Krūmas 2,5–3 m aukščio.

‘Northline’ – taip pat labai derlinga, produktyvumu lenkianti daugelį medlievų veislių. Gausiai dera kasmet, nepramečiuoja. Žydi vėlai, todėl nenukenčia nuo pavasarinių šalnų. Obuolėliai iki 1,6 cm skersmens, saldūs, sunoksta tolygiai. Gali augti ir derėti vienas krūmas, užaugantis iki 3 m aukščio.

‘Honeywood’ – kasmet labai gausų derlių išauginanti veislė. Vaisiai prinoksta liepos pradžioje. Žydi vėlai, obuolėliai iki 1,6 cm skersmens, tamsiai mėlyni, skoniu primena mėlynes. Vaisių kekės didelės ir sunoksta netolygiai. Krūmas 3–3,6 m aukščio.

‘Sleyt’ – ankstyva, derlinga veislė, pradedanti derėti birželio pabaigoje. Obuolėliai 1,2 cm skersmens, saldūs, pailgos formos, mėlynai juodos spalvos, padengti lengvu vaško sluoksniu. Ilgiau laikosi nuskinti nei kitų veislių. Krūmas apie 2 m aukščio.

‘Thiessen’ – ankstyva produktyvi veislė, sunokinanti vienus iš stambiausių, apie 1,7 skersmens, vaisių. Žydi vėlai. Vaisiai noksta birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Obuolėliai saldūs, sultingi, sunoksta ne vienu metu. Krūmas užauga iki 4–4,5 m aukščio.

‘Martin’ – išvesta iš ‘Thiessen’ veislės, sunoksta liepą. Vaisiai saldūs, sultingi, tamsiai mėlyni, apvalūs, mažesni, apie 1,4 cm skersmens, didelėse kekėse, sunoksta vienu metu. Nuskinti ilgai išsilaiko švieži. Krūmas 3 m aukščio.

‘Mandam’ – ankstyva, labai produktyvi veislė, pradedanti derėti birželio pabaigoje. Vaisiai sultingi, saldūs, 1,3 cm skersmens, juodai purpurinės spalvos, su vaškine apnaša. Krūmas užauga iki 2–3 m aukščio ir panašaus pločio.

‘Pembina’ – vidutinio ankstyvumo, labai derlinga veislė. Vaisiai tamsiai purpuriniai, labai skanūs, saldūs, sultingi, vidutinio dydžio. Sunoksta liepos viduryje. Krūmas apie 4,5 m ir tokio pat skersmens. Išleidžia keletą atžalų.

Medlievų vaisiuose yra B grupės vitaminų, taip pat C ir P, rauginių medžiagų (iki 0,8 proc.), pektinų (1,5–3,5 proc.), cukrų (6–12 proc.), organinių rūgščių (daugiausia obuolių), antocianinų, katechinų, dažančiųjų medžiagų. Vaisiai vartojami kaip sutraukiantis vaistas, o jų nuoviras – sergant stomatitu ar angina burnai skalauti. Vaisiuose yra beta sitasterino, turinčio antisklerotinių savybių.

Auginimas ir priežiūra

Sodininko teigimu, šie augalai šviesiamėgiai, todėl sode ar sodyboje reikia parinkti tiesioginių saulės spindulių apšvietą vietą. Net nedideliame pavėsyje augalai skursta. Derlingas, purus, laidus, neutralios reakcijos, vidutinio sunkumo priemolio dirvožemis leidžia medlievoms geriau augti. Nereikia specialiai ruošti rūgštaus substrato, kaip veisiant šilauogių plantaciją.

Medlievų krūmus galima sodinti anksti pavasarį ir rudenį, kai nukrenta lapai, į gerai paruoštą dirvą, 1–1,5 m x 3,5 m atstumu. Augintojas pataria, pasodinus krūmą, nukirpti pagrindinį stiebą apie 40 cm aukštyje, kad pradėtų daugiau šakotis, augalas tolygiai formuotųsi iš visų pusių ir ateityje išaugintų gausesnį uogų derlių. Vėlesniais metais genėti reikėtų anksti pavasarį: pašalinti silpnas ir pažeistas šakas, sutrumpinami per ilgus ūglius. Derlingiausios yra 2–4 metų šakelės.

Medlievas retai pažeidžia kenkėjai, jos atsparios ligoms. Krūmai atsparūs šalčiui, gali ištverti net –40 °C šaltį, pavasarį pakenčia apie –7 °C šalnas.

Medlievų šaknys paviršinės, todėl G. Kikas primena, kad sausrų metu būtina palaistyti pasodintą augalą. Aplink krūmus purenti žemės nereikia (nes šaknys paviršinės), bet pavasarį geriau mulčiuoti kompostu, o vasarą – pjauta vytinta žole. „Rudenį augalų nemulčiuokite, nes po šviežiu mulčiu susirenka žiemoti pelės, pelėnai ir kiti graužikai“, – perspėja augintojas.

Jei dirvožemis pakankamai derlingas, medlievų tręšti visai nereikia, jei mažiau derlingas – galite pavasarį patręšti ilgalaikėmis, lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais.

Jei norėsite padauginti šių vertingų augalų, galite tai daryti atlankomis ir šakninėmis atžalomis.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Gintaro Kiko nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.