Pirmenybė teikiama paspirtukui, o ne melioracijai

Vakar Vyriausybė apsisprendė – reguliuojamam drenažui įrengti šalies kaimuose turės pakakti 4 mln. eurų, o anksčiau šioms reikmėms numatytus 3 mln. eurų iš Klimato kaitos programos bus galima panaudoti kompensacijoms už sunaikintus taršius automobilius, kuriais aktyviausiai atsikratė miestų gyventojai. Neva taip daroma dėl to, jog dalis reguliuojamam drenažui įrengti lėšų gali būti nepanaudota iki metų pabaigos, o į ateinančių metų planus ir biudžetą jų perkelti, esą, negalima.

Kas svarbiau?

Sumažinti reguliuojamam drenažui skirtas Klimato kaitos programos lėšas nuo 7 mln. iki 4 mln., 3 mln. eurų papildomai skiriant kompensacijoms fiziniams asmenims už įsigytą metinį bilietą, dviratį, paspirtuką, mopedą ar motociklą, sunaikinus taršų automobilį, Vyriausybei siūlė laikinai aplinkos ministro pareigas einantis Kęstutis Mažeika.

Pasak jo, tik perskirsčius Klimato kaitos programos lėšas, šios bus panaudojamos efektyviai, skatins ekonomiką, mažins  COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes, prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir oro kokybės gerinimo.

„Gegužės 15 d. paskelbtam kvietimui buvo skirti 5 mln. eurų, sulaukus didelio visuomenės susidomėjimo buvo perskirstytos Klimato kaitos programos lėšos ir papildomai skirti dar 3 mln. eurų, iki spalio 19 d. gauta virš 9 tūkst. gyventojų prašymų kompensacijoms už 8 mln. eurų. Kvietimas turėjo galioti iki 2021 m. vasario 1 d., tačiau spalio 19 d. baigėsi priemonei skirtos lėšos“, – teigiama laikinai aplinkos ministro pareigas einančio K. Mažeikos pasirašytame teikime Vyriausybei.

Jame aiškinama, jog kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai patirtas išlaidas, neviršijant priemonei nustatytų maksimalių sumų ir bendros 1 000 eurų kompensacijos sumos. Sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją už metinį viešojo transporto bilietą, iki 400 eurų – už paprastą dviratį arba elektrinį paspirtuką, iki 700 eurų – už elektrinį dviratį, iki 1 tūkst. eurų – už elektrinį mopedą ar elektrinį motociklą.

Trupiniai, bet reikalingi

Tokie laikinojo Aplinkos ministerijos vadovo užmojai papiktino šalies žemdirbius. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas kreipėsi į laikinai pareigas einančius Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, ministrus Andrių Palionį bei K. Mažeiką, piktindamasis užmačiomis sumažinti numatytą išmaniajai melioracijai lėšas Klimato kaitos programoje.

„LŪS kartu su kitomis žemdirbių organizacijomis – partnerėmis ne vienus metus ragino šalies Vyriausybes skirti deramą dėmesį ir finansavimą avarinės būklės esančiai bei valstybei priklausančiai melioracijos sistemai, bet, radus galimybių, jos neišnaudojamos“, – aiškino  J. Talmantas.

Pasak jo, visi skiriami biudžeto asignavimai melioracijos darbams yra ypač svarbūs. Klimato kaitos programoje visa 7 mln. eurų reguliuojamam drenažui skirta suma labai maža, palyginti, kiek iš tiesų reikia, norint sektoriui padėti prisitaikyti prie klimato kaitos, tačiau ir ši suma yra labai reikalinga.

Įtaria vilkinimą

„Visiškai nesuprantame, dėl kokių priežasčių ši priemonė net nebuvo šiemet aktyvuota. Po programos sąmatos ir metinio plano patvirtinimo Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) neskelbė nė vieno kvietimo teikti paraiškas. Tad nebuvo galimybių potencialiems pareiškėjams – savivaldybėms ar ūkininkams – net pabandyti teikti įgyvendinimo projektus. Mūsų turima informacija, nors Klimato kaitos programoje melioracijai skirtos 7 mln. eurų lėšos buvo numatytos dar 2019 metų birželio mėnesį, programos lėšų naudojimo sąmata aplinkos ministro įsakymu patvirtinta dar 2020 m. kovo 12 d. Stebina ir tai, kad priemonės tvarkos aprašas pradėtas derinti tik šių metų spalio mėnesį ir neturime informacijos, ar jis iš vis buvo suderintas. Susidaro įspūdis, jog priemonių taisyklių ruošimas buvo specialiai vilkinamas“, – pastebėjo J. Talmantas.

LŪS vadovo teigimu, keisčiausia, kad, net nepaskelbus pirmojo paraiškų kvietimo, jau norima perskirstyti paramą reguliuojamo drenažo sąskaita. Todėl jie kategoriškai prieštarauja, kad šios lėšos būtų naudojamos kitoms priemonėms, nesusijusioms su žemės ūkio sektoriaus prisitaikymu prie klimato kaitos. Be to, įvertinę laukiančias įvairias biurokratines procedūras, kurių nepavyks išvengti paskelbus kvietimą teikti paraiškas, laiką iš konkretiems darbams skirto laikotarpio dar atims paraiškų teikimo ir vertinimo terminai, paslaugos viešieji pirkimai ir kt. Todėl reikalauja, kad Klimato kaitos programoje melioracijai skirtos lėšos būtų arba tikslingai išnaudotos dar šiemet, arba perkeltos į ateinančius metus.

Norėjo kaip geriau...

Skirta 10 mln. eurų reguliuojamajam drenažui – melioracijos infrastruktūros rekonstravimui ir išmaniosios melioracijos pritaikymui sausringiems periodams, nutarė Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, kuriame dalyvauja valstybės institucijų ir socialinių ekonominių partnerių atstovai. Komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtik­rinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą.

Prognozuojama, kad, Lietuvoje pritaikius reguliuojamąjį drenažą, sumažėtų dėl žemės ūkio veiklos Nemunu į Kuršių marias patenkančių biogeninių medžiagų kiekis, dabar siekiantis apie 5,3 mln. tonų, iš jų 25 tūkst. t azoto ir 2,2 tūkst. t fosforo, tai yra 20 ir 35 proc. viso į upes patenkančio šių medžiagų kiekio.

Drenažo nuotėkio reguliavimo sistemų įrengimas tam tinkamuose plotuose, anot laikinai žemės ūkio ministro pareigas einančio A. Palionio, žemės naudotojams leistų gauti papildomą derlių (ir pajamas) net ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (sausrai) ir prisidėtų prie pasklidosios taršos iš žemės ūkio mažinimo bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo.

Pasklidoji žemės ūkio tarša, anot mokslininkų, yra intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei, o teršalų šalinimas iš paviršinių vandens telkinių kainuoja daug, todėl kur kas efektyviau ir naudingiau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Reguliuojamo drenažo įrengimas, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose yra patraukli priemonė, galinti padėti ūkininkams labiau prisidėti prie klimato kaitos:  trąšos su vandeniu nenuplauktų ir sausros metu drėgmė ilgiau išsilaikytų, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Tai prisidės ir prie pagrindinio Ateities ekonomikos DNR plano tikslo – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – spalį pristatydamas programą dėstė A. Palionis.

Anot jo, veiksmo tvarkos aprašo rengimas numatomas spalį–gruodį mėn. o veiksmo vystymas ir vykdymas – 2021 metais.

Šiuo metu reguliuojamo drenažo sistema veikia 41 Lietuvos ūkyje, jų plotas kartu sudėjus siekia daugiau kaip 1 tūkst. ha.

ŽŪM, ŪP informacija

2020-11-19