Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024
Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024

Pirmieji Lietuvoje mokysis žaliuosius finansus skirti nuo žaliojo smegenų plovimo

2023/04/26


Bioekonomikos mokslo vystymo srityje Lietuvoje lyderiaujanti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) į atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grįstos ekonomikos plėtrą žiūri kompleksiškai. VDU ŽŪA magistrantai, pasirinkę finansų krypties studijas, taps vieni pirmųjų šalyje, studijuojantys Tvaraus finansavimo studijų dalyką, kuriame „žaliesiems finansams“ yra skiriamas svarbiausias dėmesys. Tai pasaulyje vis labiau populiarėjanti finansinių išteklių forma, padedanti ne tik užsidirbti, bet ir atskleisti investuotojo vertybinį požiūrį į aplinkosaugos tikslus.

Į žaliuosius finansus besigilinanti profesorė – 11 naujų lietuviškų terminų autorė

„Terminas „žalieji finansai“ dar gana naujas ir kai kuriais aspektais ne iki galo iškristalizuotas. Viena, dėl ko visuotinai sutariama, yra tai, kad žalieji finansai yra finansiniai ištekliai, skirti finansuoti veikloms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu. Šis terminas yra glaudžiai siejamas bei neretai painiojamas su klimato finansais. Iš tiesų žalieji finansai – platesnė sąvoka. Jie skirti finansuoti veikloms, ne tik susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos mažinimu, bet ir su įvairių kitų aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu, pavyzdžiui, vandens išteklių valdymu, bioįvairovės užtikrinimu ar kraštovaizdžio saugojimu“, – žaliųjų finansų sąvoką komentuoja finansų mokslo srityje dirbanti mokslininkė, VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos „Apskaita ir finansai“ komiteto pirmininkė prof. dr. Vilija Aleknevičienė.

Profesorės autorystei šiandien priklauso ne tik svari dalis šios programos turinio, bet ir į Visuotinę lietuvių enciklopediją įrašytų 11 naujų lietuviškų terminų, tarp jų – „žalieji finansai“, „žaliosios obligacijos“, „žaliosios akcijos“ ir kt. Šiuo metu pašnekovė yra gavusi Valstybinės lietuvių enciklopedijos užsakymą aprašyti terminą „žaliasis smegenų plovimas“.

Žaliems projektams įgyvendinti – žaliosios akcijos ir obligacijos

Prof. dr. V. Aleknevičienės teigimu, takoskyra tarp klimato finansų ir žaliųjų finansų yra aiški – klimato finansai neaprėpia viso aplinkosauginių tikslų lauko. „Pavyzdžiui, beatodairiškai naudodami chemikalus žemės ūkyje galime sunaikinti bites ir kitus vabzdžius, apdulkinančius augalus, ir pasmerkti žmoniją badui, tačiau ši problema neturi nieko bendro su klimato kaita“, – komentuoja pašnekovė, pastebėdama, kad žalieji finansai aprėpia įvairius finansinius instrumentus, naujai atsiradusius finansų rinkoje.

Prof. dr. V. Aleknevičienės teigimu, valstybės ir verslo įmonės pastaruoju metu aktyviai įgyvendina žaliuosius projektus, ypač susijusius su energetikos vystymu. Žaliosiomis obligacijomis ir žaliosiomis akcijomis finansuojami investicijų projektai (jų sąrašas nėra baigtinis), skirti atsinaujinančiai energijai gaminti, ją perduoti ir vartoti, energijos efektyvumui didinti, taršos prevencijai ir kontrolei, aplinkos atžvilgiu tvariam gyvų gamtos išteklių valdymui ir žemės naudojimui, sausumos ir vandens biologinės įvairovės išsaugojimui, transporto švarinimui, tvariam vandens ir nuotekų tvarkymui, prisitaikymui prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos plėtrai, žaliųjų pastatų statybai.

Siekdamos įgyvendinti į tvarumą orientuotus projektus įmonės ir valstybės turi prisitraukti finansinių išteklių, o juos teikia finansų rinkos dalyviai: bankai ir kiti instituciniai investuotojai, verslo įmonės ir fiziniai asmenys.

Ilguoju periodu išlošia abi sandorio šalys

Pasak prof. dr. V. Aleknevičienės, žaliųjų finansų, kaip ir visų kitų finansinių išteklių funkcionavimui, rinkoje reikalingos dvi sandorio šalys: viena sandorio šalis leidžia finansinius instrumentus – žaliąsias obligacijas ir akcijas, skolinasi pinigus banke, siekdama pritraukti išteklių projektams įgyvendinti, o kita sandorio šalis investuoja, įsigydama tokių obligacijų ir akcijų, suteikdama banko paskolų. Iš tokio sandorio ilguoju laikotarpiu išlošia abi sandorio šalys.

Žalieji finansiniai instrumentai yra nauja ir ne visiems žinoma investavimo galimybė. Įmonės finansinių išteklių gali pigiau prisitraukti tais atvejais, jei bankai ir finansų rinkos patiki jų žalumu ir projektų sėkme. Ilguoju laikotarpiu potencialūs investuotojai taip pat gauna naudą, nes žaliuosius projektus įgyvendinantis verslas yra inovatyvesnis ir konkurencingesnis, ilgainiui jų investicijos tampa vis mažiau rizikingos.

Galimos ir kitos naudos investuotojams, pavyzdžiui, palūkanų, gautų už žaliąsias obligacijas, neapmokestinimas.

Trumpuoju laikotarpiu nauda yra diskutuotina tiems investuotojams, kurių vertybinės nuostatos siejamos tik su grąža ir rizika, bet ne su prisidėjimu prie aplinkos išsaugojimo. Aplinkos išsaugojimo vertybines nuostatas turintys investuotojai trumpuoju laikotarpiu patiria moralinį pasitenkinimą.

Be abejo, visada yra ir rizikos, ar įmonė tikrai įgyvendina žaliuosius projektus, o ne užsiima žaliuoju smegenų plovimu. Jeigu verslo įmonių veiksmai adekvatūs pateikiamai informacijai, žaliąsias obligacijas galima išleisti mažesne kupono palūkanų norma, o potencialūs investuotojai gali uždirbti didesnį pajamingumą prekiaudami šiais vertybiniais popieriais antrinėje rinkoje.

Vertybinis požiūris taip pat turi būti žalias

Žaliosios obligacijos pirmą kartą pasaulyje buvo išleistos 2007 m. Jas išleido Europos investicijų bankas. Prireikė keleto metų, kol rinka įsibėgėjo. Proveržis įvyko 2013 m., kai žaliųjų obligacijų buvo išleista už 90 mlrd. Eur. Nuo 2014 m žaliųjų obligacijų emisijos pradėjo dar sparčiau didėti, nes tais metais investicinių bankų konsorciumas nustatė žaliųjų obligacijų principus, kurių privalo laikytis valstybės ir įmonės. Šie principai kartu yra ir prevencijos priemonė žaliajam smegenų plovimui.

Lietuvoje žaliųjų obligacijų yra išleista už 800 mln. JAV dolerių. Pirmąsias jas 2018 m. išleido AB Ignitis grupė, AB AUGA Group ir Lietuvos valstybė.

Pašnekovė atskleidžia, kad žaliųjų akcijų pardavimai vyksta įvairiai. Vienais atvejais jos gali būti parduodamos tik instituciniams ir dideliems investuotojams, kitais – ir plačiajai visuomenei.

„Specialistams, baigusiems finansų krypties studijas, žinios apie tvarius finansus, kurių sudedamosios dalys yra žalieji ir klimato finansai, šiuolaikinėje darbo rinkoje būtinos. Ypač tiems, kurie nori dirbti didelėse įmonėse, įgyvendinančiose energetikos projektus, nes didžioji dalis žaliųjų finansų šiuo metu nukreipiama būtent į šią sritį. Turima kompetencija suteiks didelį pranašumą tiek rengiant tokių projektų finansinę dalį, tiek skaičiuojant žaliųjų obligacijų pajamingumą bei grąžą“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos „Apskaita ir finansai“ komiteto pirmininkė prof. dr. V. Aleknevičienė.

 

VDU ŽŪA informacija

Dalintis
2024/05/26

Migruojančių paukščių daroma žala žemdirbiams: valdininkams – per kietas riešutas

Pastaraisiais metais pasėlius siaubiančių migruojančių paukščių problema vis labiau aštrėja. Paukščiai ne tik išlesa, bet ir ištrypia nemažus pasėlių plotus, o ūkininkams belieka tik pasibėdoti. Žemės ūkio minist...
2024/05/26

Kambariniai augalai keliauja į lauką. Ar žinote, ko jiems iš tiesų reikia?

Kai išnešame kambarinius augalus į lauką, prasideda jų vasaros atostogos. Iš tiesų, kai jie ten jaučiasi gerai, rudenį namo sugrįžta sustiprėję, išaugę. Bet kaip ir žmonėms, taip ir augalams reikia skirtingų sąlygų: vie...
2024/05/26

Parama jauniesiems ūkininkams – geriausia investicija

Nuo gegužės 31 iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas&ldqu...
2024/05/26

Ant Gedimino kalno – inovatyvus garso ir vaizdo gidas su virtualiosios realybės integracija

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) ant Gedimino kalno pristato naujovę lankytojams – garso ir vaizdo gidą su virtualiosios realybės integracija. Šia pažangia technologija siekiama transformuoti lankytojų patirtį muziejuje, kviečiama...
2024/05/25

Svečiams pasiūlo žemaitiškų valgių – ruošia iš savo ūkyje užaugintų gėrybių

Kaimo turizmo sodyba ar ekologinis ūkis – kas svarbiau? Toks klausimas Žemaitijos širdyje, Telšių rajone, įsikūrusiai Gražinai Gaižauskienei ir sūnaus Manto šeimai veikiausiai nekyla. Abi veiklos gražiai papildo viena ki...
2024/05/25

Kaip saugiai naudoti augalų apsaugos produktus?

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba) vertina augalų apsaugos produktų (AAP) riziką ir juos registruoja, vykdo AAP naudojimo kontrolę.
2024/05/25

Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje virė karštos diskusijos dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją – vienintelę tokio ...
2024/05/25

Šalis, kurioje miškai neša laimę žmonėms – įspūdinga Pietų Korėjos miškų politika

Per pastaruosius 30 metų Pietų Korėjos vyriausybė įgyvendino įspūdingą miškų politiką. Čia veikia 147 vaikų darželiai miškuose, 9 miškų edukaciniai centrai, 166 poilsio rekreaciniai miškai, 47 miško terapijos cen...
2024/05/25

Degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje

Pastarąją savaitę benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., tuo tarpu dyzelino – 0,9 procento. Tai ketvirta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/...