Pirmoji gyvūnų ligoninė Lietuvoje – pagal tarptautinius „vizitų be baimės“ standartus

Veterinarijos gydytojai: mūsų kartai katės ir šunys – lyg vaikai

Kauno gyvūnų ligoninėje po vienu stogu teikiamos visos pagrindinės gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos augintiniams – nuo konsultacijų iki sudėtingiausių chirurginių operacijų bei gydymo stacionare.

Tai pirmoji Lietuvoje gyvūnų ligoninė, įrengta laikantis JAV „vizitų be baimės“ („fear free”) organizacijos ir Tarptautinės kačių medicinos asociacijos standartų. Keturkojus pacientus čia gydo Jungtinių Valstijų „fear free” organizacijos sertifikuoti specialistai. Be to, ji Tarptautinės kačių medicinos asociacijos akredituota kaip „auksinė katėms draugiška klinika“. Šis sertifikatas skiriamas veterinarijos klinikoms, kurios atitinka aukštus tarptautinius standartus, sukurdamos patogesnę ir stresą mažinančią aplinką katėms.

Lietuvoje naujos koncepcijos gyvūnų ligoninę įkūrė trys jauni veterinarijos gydytojai kartu su veterinarijos klinikų tinklu „DR. VET“. Gydytojai sako, kad jie priklauso kartai, kuriai šunys ir katės yra visaverčiai šeimos nariai – lyg vaikai.

„Nuo universiteto baigimo visada norėjome įkurti idealią gyvūnų ligoninę, kurioje augintiniams būtų suteikta atsakinga sveikatos priežiūra jų netraumuojant. Pirmosios mūsų pacientų reakcijos – labai pozityvios“, – sako Kauno gyvūnų ligoninės direktorius ir veterinarijos gydytojas Kipras Mockaitis. Šio gydytojo specializacija – šunų ir kačių akių ligų diagnostika ir gydymas. Jis gydo įvairius gyvūnų akių uždegimus ir traumas, apsaugodamas augintinius nuo apakimo, atlieka įvairias gydomąsias procedūras. Tarp jų – ir tokios inovatyvios procedūros, kaip šunų ir kačių vokų patologijų gydymas hialurono injekcijomis ir medikamentiniai akių implantai, kurie sumažina vaistų lašinimo poreikį gyvūnams.

„Taip, hialurono injekcijos jau naudojamos ne tik žmonėms. Tai yra vis dažniau taikoma procedūra, kurios dėka pasiekiama puikių rezultatų“, – teigia K. Mockaitis.

„Vizitų be baimės“ programa apima visą gyvūno priežiūrą – nuo pasiruošimo vizitui pas veterinarijos gydytoją iki ištisos sistemos, kaip augintinis turi būti apžiūrimas specialisto ir gydomas. „Mūsų tikslas – suteikti keturkojams reikalingas sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas taip, kad gyvūnui tai nesukeltų papildomo streso ir nerimo“, – pažymi gyvūnų ligoninės vadovas.

Gyvūnų ligoninės atidaryme dalyvavęs žinomas šalyje kinologas, Lietuvos kalėjimų tarnybos kinologijos specialistas-instruktorius Rolandas Eidininkas teigė, kad mūsų visuomenėje vyksta dideli pokyčiai – diegiamos vakarietiškos paslaugos, rūpesčio ir atsakingo požiūrio į keturkojus draugus atsiranda vis daugiau.

„Labai džiugu, kad susibūrė specialistai, kurie domisi gyvūnų problemomis ir nori jas spręsti. Svarbu tęsti švietėjišką darbą, edukuoti šunų šeimininkus, mokyti juos pozityvios dresūros. Taip gyvūnai patirs mažiau streso, nebus psichologiškai traumuojami, kaip neretai atsitinka ir dėl paprasčiausio nežinojimo. Ta linkme dirbame ir „K-9 detector Lietuva“ mokykloje bei Lietuvos sveikatos mokslų universitete susikūrusiame Kinologijos centre“, – pažymi kinologas R. Eidininkas.

Kinologas pridūrė, kad neigiama patirtis lankantis veterinarijos klinikoje gali palikti neigiamą pėdsaką gyvūno atmintyje visam gyvenimui.

„Šuo į vieną visumą susieja visus tos dienos įvykius, todėl net ir važiavimas automobiliu, jei jis susijęs su nemaloniais potyriais skiepijant, lankantis kirpykloje ar atliekant bet kokią kitą procedūrą gyvūnui, nuo to momento gali visada kelti neigiamas šuns emocijas. Todėl mokytis dirbti su gyvūnais taip, kad jų neišgąsdintume, svarbu ne tik klinikoms, bet visas paslaugas keturkojams teikiančioms įstaigoms”, – sako kinologas R. Eidininkas.

Reaktyviems šunims – atskiras įėjimas į ligoninę

Tyrimai rodo, kad 55–80 proc. šunų ir kačių patiria baimę, stresą ir nerimą apsilankymų veterinarijos klinikose metu. Kaip sako Justė Urbonaitė, Tarptautinės kačių medicinos asociacijos sertifikuota kačių medicinos specialistė, dėl to daug gyvūnų šeimininkų net atidėlioja vizitą pas veterinarijos gydytoją. Neretai delsiama kreiptis į gydytoją iki tokio momento, kai augintinio būklė jau tampa labai sudėtinga ar netgi kritinė.

„Pavyzdžiui, į aplinką jautriai reaguojantys – reaktyvūs šunys gali pulti į didelę isteriją susitikę klinikoje kitą šunį. 90 proc. atvejų gyvūnai taip elgiasi iš baimės. Siekiant to išvengti, klinikose tokiems šunims įrengiami atskiri įėjimai ir apžiūros kabinetai, kad vizito metu būtų išvengta susitikimo su kitais šunimis ar katėmis. Matydami, kad Vakaruose tokia praktika labai pasiteisina, atskirą įėjimą į ligoninę bei apžiūros kabinetą, skirtą būtent reaktyviems šunims, nutarėme įrengti ir mes. Čia dirba specialiai darbui su reaktyviais šunimis paruošti specialistai“, – teigia gyvūnų ligoninės veterinarijos gydytoja J. Urbonaitė.

Išskirtinis dėmesys naujoje ligoninėje skiriamas ir katėms.

Katėms čia įrengtas atskiras laukiamasis, taip užtikrinant, kad ligoninėje katės nesutiks su šunimis. Taip pat laukiamajame įrengta speciali spinta kačių transportinėms dėžėms pastatyti, kur jos pridengiamos feromonais išpurkštais rankšluosčiais, taip siekiant mažinti kačių stresą atvykus veterinarijos gydytojo apžiūrai.

Specialiai šiems gyvūnams skirtas atskiras apžiūros kabinetas bei stacionaro skyrius su moderniais šildomais narvais. Šiose patalpose naudojami kates teigiamai veikiantys kvapai, o stacionaro skyriuje net skamba raminanti muzika.

Sertifikuota kačių medicinos specialistė J. Urbonaitė sako pati namuose auginanti du katinus – Flintą ir Juozą. Vienos akies neturintį Flintą J. Urbonaitė priglaudė, kai vos mėnesio kačiuką jo šeimininkai atvežė užmigdyti. Tuo tarpu Juozas paimtas iš prieglaudos, kad Flintui nebūtų liūdna. „Iš jų kasdien mokausi elgesio su katėmis ypatumų“, – sako ji.

Įvairiomis dantų ligomis serga 80 proc. šunų

Gyvūnų ligoninėje suburti specialistai specializuojasi šunų ir kačių akių ligų, įvairių alergijų, odontologijos diagnostikos bei gydymo ir kitose srityse, atliekamos įvairios chirurginės procedūros.

Didelis dėmesys skiriamas keturkojų dantų problemoms spręsti. Kaip sako veterinarijos gydytoja odontologė Laura Šakarnytė, 80 proc. šunų, kurie yra sulaukę dvejų metų ir vyresni, serga įvairiomis dantų ligomis. Pasak specialistės, numoti į jas ranka nereikėtų: „Neretai girdime iš šeimininkų – mano šuniui tik aštuoni metai, o jis pasidarė vangus, lėtas, tarsi anksčiau laiko suseno. Tada pagydome šuniui dantis ir jis iškart atgyja, vėl laksto kaip jaunas, net daržus pradeda kapstyti, ko jau seniai nedarė. Reikėtų žinoti, jog šunys dažnai neparodo, jog jiems skauda dantis, tačiau tampa liūdnesni, vangesni. Bet iš tikrųjų tai nėra senatvės požymiai.“

Gyvūnų odontologė pridūrė, kad iltiniai dantys šuniui yra tokie pat svarbūs, kaip žmogui – rankų nykščiai, todėl svarbu juos tvarkyti. „Nebūtinai rauti – dabar jau galime ir išsaugoti iltinius dantis, taikydami endodontinį gydymą“, – sako L. Šakarnytė.

Partnerio informacija