„Pirmosios vagos“ šventėje ir žemė žadinta, ir Jurginių kiaušinienė čirškinta

Laikytasi senųjų papročių

Atvykęs Jurgis, kurio pareigos šiemet buvo patikėtos Veisiejų seniūnui Zenonui Sabaliauskui, ne tik šokį sušoko, bet ir pirmąją vagą išarė, priklaupęs į ją duonos riekę įdėjo ir persižegnojo. Dar prieš arimo pradžią senu papročiu artojus pavaišino duona ir alumi. Viena kita kriaukšlė duonelės teko ir arkliams, artojai nieko jiems negaili. Juk anksčiau net sakydavo, kad jei gaspadorius neteks arklio, šeimyna liks be duonos.

Su apeiginėmis dainomis ir palinkėjimais palydėti artojai vagų vagoti.

Aria trys kartos

„Džiaugiuosi, kad šios tradicijos nepamirštamos ir kiekvienais metais sukviečia daug žmonių į „Pirmosios vagos“ šventę Veisiejuose. Tikiu, kad šiais metais šventė tapo dar ypatingesnė, kai arimo arkliais tradicija buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Bet tai ne tik džiaugsmas, bet ir įsipareigojimas ateičiai“, – sakė Lazdijų r. savivaldybės merė Ausma Miškinienė. Prisiminė, kaip jos senelis žemę arkliais arė – šie atsiminimai rajono vadovei kelia malonius prisiminimus. Paklausta, ar pati nežada išbandyti savo jėgų ir išarti kokią vagą, sakė, kad šįkart tai lai daro profesionalūs artojai, kurie išmano savo darbą, yra senųjų tradicijų tęsėjai ir puoselėtojai.

Lazdijų krašto pasididžiavimas – Macionių šeima. Vyriausias artojas – 71 m. Algimantas Macionis, jauniausias – jo anūkas Rokas Macionis, kuriam dar tik 11 metų. Šiemet Rokas buvo užregistruotas kaip visateisis arimo varžybų dalyvis. Aria ir Roko tėtis Linas Macionis.

Macionių šeima augina arklius jau pusšimtį metų, arimo meno tradicijas perduoda iš kartos į kartą. Paklausti, kaip sekėsi ruoštis varžyboms, sako, kad skubėję savo ūkio žemės darbus nudirbti, ruoštis varžyboms laiko nebuvę, o dar ir orai nelepinę. Pasidžiaugė, kad bent jau „Pirmosios vagos“ šventėje ant galvos nelyja, vagos – gražios, ryškios, tačiau arti šiemet vis tik sudėtinga. „Kumelė kumelinga. Branktas platesnis, tai šiek tiek prilygina. Teisėjams tai nepatinka, bet ką gi man daryti? Negaliu leisti, kad šlejos kumelei veržtų. Jau kaip bus, taip“, – aiškino arimo meno asas A. Macionis. Nebuvo kada ruoštis varžyboms ir jauniausiam dalyviui R. Macioniui. Tačiau jis neliūdi, jam svarbu bent kiek paarti, o arti jam labai patinka. Paklaustas, ar myli savo arklius, sako, kad ir myli, ir lepina. „Gėlyčių jiems paskinu“, – prisipažįsta jauniausias artojas. Roko tėtis L. Macionis neslepia, kad per daug nė nesistengia, jam svarbu dalyvauti. Pasak jo, stenkis nesistengęs, jau, kaip dzūkai sako, kaip „nusduos vagos, tep ir bus“.

Macioniai turi technikos, tačiau ir arkliais dar žemę dirba, ir kaimynams patalkina. Tiesa, savo ar kaimyno laukuose niekas vagų tiesumo per daug nežiūri, o varžybose viskas kitaip.

Teisėjai – griežti, bet teisingi

Teisėjai priekabūs: atidžiai matuoja vagos gylį, skaičiuoja vagų skaičių, svarbu ir išmetimas, sumetimas.

Kol artojai vagojo lauko atkarpas, teisėjų komisija, vadovaujama Lazdijų r. savivaldybės tarybos nario, varžybų vyr. teisėjo Beniaus Rūtelionio, po lauką vaikščiojo, vagas skaičiavo, matavo gylį, vertino jų tiesumą. B. Rūtelionis – žmogus, kuris gali papasakoti visą „Pirmosios vagos“ arimo varžybų istoriją. Ilgametis arimo varžybų teisėjas ir Rimas Kauzonas. Artojų darbą vertino ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lazdijų r. konsultavimo biuro vadovė Jolita Rasimavičiūtė bei Lazdijų r. savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas Kęstutis Sujeta. O štai Veisiejų seniūnijos seniūnas Z. Sabaliauskas, daug metų pats teisėjavęs arimo varžybose, įsitikinęs, kad svarbiausia vis tik vizualinis vertinimas: laukas turi būti gražiai suartas. O dar svarbiau jam, kad Lazdijų krašte netrūksta šios tradicijos tęsėjų. „Tam turėtų būti ir koks nors finansinis paskatinimas, mat tai brangus malonumas. Šiais laikais pigiau išlaikyti automobilį nei arklį. Automobilį pastatei ir stovi, o pas arklį turi kasdien rytas vakaras nueiti“, – teigė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Arė ir moterys, sodino bulves

Arimo meistras Mantas Sujeta savo įgūdžius bandė perduoti edukacijoje „Kaip gimsta vaga“. „Ar aš esu toks geras mokytojas, ar mokiniai – šaunūs? Arti tikrai sekasi“, – stebėjosi M. Sujeta, girdamas nepabūgusius ir pabandžiusius artojo darbą išbandyti.

Šiais laikais jau nieko nestebina, kad ir moterys ima arklą į rankas. Tiesa, ne varžybose, o arimo edukacijoje. Šįkart išdrįso arklą į rankas paimti dvi dailiosios lyties atstovės. Rasa Šimkuvienė iš Klepočių k. (Lazdijų r.) kasmet išbando savo jėgas. Ugnė Žukauskaitė iš Lazdijų įsitikino, kad arti – nelengvas darbas. Nors jauna mergina ir pati myli arklius, juos augina, moka su jais apsieiti, gali pavėžinti žirgais kinkytoje karietoje ar rogėse, bet arti pabandė pirmąkart.

Netrūko šventėje ir politikų. Jie taip pat pademonstravo, kaip moka arti. Basomis nutarė arti Seimo nariai Viktoras Pranckietis ir Robertas Šarknickas.

Kitame lauko gale pirmąkart vyko nematytos varžytuvės. Trys komandos – Lazdijų savivaldybės administracijos, Lazdijų kultūros centro ir Veisiejų seniūnijos – varžėsi tarpusavyje. Veisiejiškiai, kad be reikalo jėgų neeikvotų, o ir darbas perniek nenueitų, dar ir bulvių nutarė pasisodinti. Žada prižiūrėti, nusikasti ir cepelinų prisivirti. O jau valgytojų tikrai atsiras!

Vieniems svarbu sudalyvauti, kitiems norisi laimėti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Išaręs pirmąją vagą, Jurgis priklaupė, padėjo duonos riekę į arimą ir persižegnojo. Tai reiškia, kad ir kiti artojai jau gali drąsiai į žemę plūgus smeigti.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.