Ashburn +17,0 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024
Ashburn +17,0 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024

Pirmyn... į praeitį?

2022/11/07


Kelią skinasi Briuselio biurokratų galvose kilusi „geniali“ idėja atkurti seniai pasikeitusią Europos gamtą, tad ir sugrąžinti Lietuvos kaimą į priešmelioracinį laikotarpį.

Nors Europos Komisija (EK), parengusi Gamtos atkūrimo reglamento projektą (GARP), ir tikina, jog jis prisidėtų prisitaikant prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo, tačiau žemės savininkų, žemdirbių organizacijų atstovai tvirtina, kad laiko atgręžti atgal nepavyks, kaip ir atkurti natūralios teritorijų būklės, kokia egzistavo prieš daugiau nei pusę amžiaus, nors ir kaip valdininkai bei politikai to norėtų.

priešmelioracinis laikotarpis, gamtos atkūrimo reglamentas, nuo ūkio iki stalo, bioįvairovės strategijos

Norai – gražūs

Šiuo metu dar vasarą EK paskelbtą GARP galima patyrinėti EK tinklalapyje. Tikinama, kad toks reglamentas esą turėtų padėti įgyvendinti Europos žaliojo kurso, Europos Sąjungos (ES) Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. bei ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų direktyvos, Jūrų strategijos pagrindų direktyvas, prisidėtų prie ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.

Didžiausias dėmesys šiame dokumente skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui. Mat iki šiol valstybės įsipareigojimus išsaugoti biologinę įvairovę prisiima savanoriškai. Kaip įtikinėja EK, deja, tai nedavė pakankamų rezultatų ir gamtos būklė toliau blogėja. Šiuo metu net 80 proc. ES šalyse esančių buveinių būklė yra bloga, o šlapžemių plotas nuo praėjusio amžiaus 8-tojo dešimtmečio sumažėjo 50 proc. Todėl esą reikalingas dokumentas, kurio nuostatų laikytis būtų privaloma.

GARP siūloma nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus. Numatyta, kad kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 m., su tarpiniais tikslais iki 2030 m. ir 2040 m., taip pat nusistatyti teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus.

Reglamento projekte siūlomi ir specifiniai gamtos atkūrimo tikslai. Vienas iš jų susijęs su Buveinių direktyvoje nurodytiems sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių tipams priklausančių buveinių būklės gerinimu. Antrasis apima atkūrimo priemones jūrų buveinių būklei pagerinti, o trečiasis numato priemones gerinti pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomų rūšių buveinių būklę.

Numatytos priemonės 2030 m. turi apimti bent 30 proc. kiekvienos buveinių tipų grupės, kurios būklė nėra gera, ploto, 2040 m. – bent 60 proc., o 2050 m. – bent 90 proc. Planuojama, kad žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 m. neturi sumažėti, o iki 2050 m. padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 proc.

Dar vienas svarbus siekis – užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis (užtvankas), kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.

Reglamentas numato didinti biologinę įvairovę žemės ūkio ekosistemose ir pasiekti, kad nemažėtų pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje. Taip pat esą būtina atkurti žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančius nusausintus durpynus ir jų drėgnumą. Kartu bus siekiama didinti biologinę įvairovę miškų ekosistemose ir jose sukaupti daugiau negyvos medienos, padidinti nevienodo amžiaus miškų dalį, miško paukščių populiaciją ir organinės anglies sankaupas.

Derinama ES lygiu

EK pasiūlytas teisės aktas bus patvirtintas, jei Europos Parlamentas (EP) ir Europos Taryba (ET) susitars šiuo klausimu. Teisėkūros procesas truks mažiausiai iki 2023 m. pabaigos, o gal ir ilgiau. EP šis klausimas pirmiausia bus svarstomas komitetuose, o galiausiai – plenarinėje sesijoje, kuri turėtų vykti anksčiausiai 2023 metų vasarą. Pirmoji diskusija šiuo klausimu ET tarp ES šalių aplinkos ministrų planuojama dar šių metų gruodžio mėnesį.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija (AM), Lietuva reglamento projektą vertina kaip svarbią iniciatyvą stabdyti biologinės įvairovės nykimui, prisidėti prie klimato kaitos valdymo, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo. Visgi jame numatytus ambicingus tikslus bus sudėtinga pasiekti, reikės didelių administracinių ir finansinių pajėgumų, suinteresuotų šalių valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo įstaigų įsitraukimo, teigiama pranešime spaudai.

AM tikina, kad ES prasidedančiose derybose dėl reglamento projekto Lietuva sieks, kad būtų nustatomi realiai įgyvendinami tikslai, valstybėms narėms būtų suteikta pakankamai lankstumo įgyvendinant naujas nuostatas buveinėms ir ekosistemoms atkurti, atsižvelgiama į nacionalines aplinkybes.

Kvepia utopija

Kol politikai ir valdininkai dar analizuoja ir svarsto, ką galėtų reikšti ir kokią įtaką galėtų turėti viena ar kita GARP nuostata, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas Algis Gaižutis žodžių į vatą nevynioja – užmačios jam atrodo paimtos iš fantastikos srities.

„Yra norima atkurti natūralią teritorijų būklę, egzistavusią prieš 70 ir daugiau metų. Esą šių teritorijų gamtinė būklė dabar yra nualinta. Numatytas atkūrimas turi pasiekti „gerą ekosistemų būklę“, t. y. aukštą ekologinio vientisumo, stabilumo ir atsparumo lygį. Niekas neginčija, kad gamtos būklės atkūrimas ir kiti gerinimai yra reikalingi, tačiau nederėtų nukrypti į utopijas, pamirštant skirtingų tikslų pusiausvyrą ir ekonominį realizmą, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Gaižutis. – Ką tai reiškia Lietuvoje? Reiškia, kad turime sugrįžti į pokarinius 1952-uosius ar dar ankstesnius metus ir pasirūpinti, kad teritorijų gamtinė būklė būtų tokia, kokia buvo tada. Bet tai yra visiškai nerealu, nes per tiek dešimtmečių pasikeitė ne tik teritorijų gamtinė būklė, bet net ir klimatas, kuris lemia tą būklę. Be to, visoje Europoje teritorijos buvo sparčiai urbanizuojamos – plėtėsi miestai, augo miesteliai, kaimai.“

Pasak LMŽSA vadovo, natūralių pelkių, miškų ir kitų teritorijų tikslinį plotą ketinama nustatyti pagal tai, kiek jų buvo bent šeštojo dešimtmečio pradžioje. Tad mūsų šalyje tuo atskaitos tašku turėtų tapti priešmelioracinis laikotarpis, nes tik kiek vėliau Lietuvoje pradėti masiškai sausinti užpelkėję laukai, vietoj kurių atsirado dirbami žemės plotai. Be to, buvo pradėta gausiai veisti miškus. Tad jei iš tikrųjų norima sugrąžinti Lietuvos gamtos būklę į ankstesnius laikus, tektų vėl didžiulius plotus dirbamos žemės paversti pelkynais, iškirsti dalį – beveik pusę – miškų.

„Kaip tuomet atrodytų Lietuva, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pakanka žvilgtelėti į tai, kaip dabar atrodo karo niokojama Ukraina. Man tokie EK užmojai primena 80 metų senolės pageidavimą tapti penkiolikmete paaugle“, – pastebėjo A. Gaižutis. Anot jo, ES miškų ir žemės savininkus vienijančias organizacijas labai neramina, kad GARP iniciatyva EK galimai peržengia savo kompetencijos ribas, nes utopinius tikslus siekia nustatyti ir tose srityse (pvz. miškų tvarkymo sektorius), kurios iki šiol vis dar yra ES narių valstybių kompetencijoje. Todėl pasiūlymo nuostatos turėtų būti vertinamos atidžiai, atsižvelgiant į subsidiarumo principą.

Ploja katutes

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

2022.11.07

Kazys KAZAKEVIČIUS

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas

Susijusios temos - skaitykite: priešmelioracinis laikotarpis, gamtos atkūrimo reglamentas, nuo ūkio iki stalo, bioįvairovės strategijos

 
Dalintis
2024/02/28

Aplinkos ministras Panevėžio rajone: aplinkosaugos apribojimai išliks, tačiau biurokratinė našta mažės

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas antradienį darbo vizitą Panevėžio rajone pradėjo susitikimu su savivaldybės meru Antanu Pociumi. Savivaldybės vadovas su ministru ir gamtos apsaugos politikos grupės vyresniąja patarėja Justina Čunderova aptarė...
2024/02/28

Buvusiam Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui – laisvės atėmimo bausmė

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir sugriežtino pirmos instancijos teismo skirtą bausmę, skirdamas 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimą buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui &Scar...
2024/02/28

Pavojingas kokteilis gali susprogdinti ekonomiką

Suskystintų naftos dujų (SND) akcizo viražai, kai nuo nulinio tarifo jis buvo pakeltas iki beprotiškų aukštumų, o paskui labai nenoriai nuleistas ant žemės, pakurstė įvairių minčių ir svarstymų, kodėl į tokius kraštutinumus pu...
2024/02/28

Daugiau apsaugos kokybiškiems ES žemės ūkio produktams

Europos Parlamentas (EP) galutinai pritarė ES taisyklių, kuriomis stiprinama vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsauga, reformai. Šiandien 520 narių balsavus už, 19 – prieš ir 64 susilaikius pri...
2024/02/28

Prasideda genėjimo sezonas: ką reikia žinoti gyventojams?

Įsibėgėjant pavasariui daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus. Aplinkos ministerija (AM) primena, kaip tai daryti tinkamai, kad...
2024/02/28

Teismas: Lenkijos ADT turi atlyginti 0,6 mln. eurų nuostolį „Žemaitijos pienui“

Iš pieno perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ sūrio įsigijusi ir be pardavėjos žinios jį trečiosioms šalims pardavusi Lenkijos įmonė ADT Lietuvos bendrovei turi atlyginti 0,63 mln. eurų nuostolį, patirtą dėl pareigos ...
2024/02/28

Į gimtuosius kraštus sugrįžtantys paukščiai kartu parneša ir paukščių gripo riziką

Su artėjančiu pavasariu prasideda ir paukščių migracija, o tai rimtas signalas suklusti naminių paukščių augintojams, kadangi pagrindiniai paukščių gripo nešiotojai ir platintojai – migruojantys, laukiniai vandens...
2024/02/28

Laiku pradėjus gydyti retą ligą, išgelbėta dviejų naujagimių gyvybė

Paskutinė vasario diena – Europos retųjų ligų diena. Kiekvienos specialybės gydytojams tenka gydyti retas ligas, kurių gydymas trunka visą gyvenimą.
2024/02/28

Sieks plėsti lietuviškų maisto produktų asortimentą JAV rinkoje

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Indianos valstijos žemės ūkio instituto vadovų mokymo programos dalyviais, kurie atvyko susipažinti su Lietuvos žemės ūkiu, domėjosi Lietuvos prekybiniais santyk...