Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024
Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Platūs kovos su vėjo malūnais užmojai

2024/06/08


Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo pristatytas Europos Komisijos (EK) komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekis – plataus užmojo pramoninis anglies dioksido tvarkymas ES“ ir išdėstyta Lietuvos pozicija dėl šio komunikato.

Naujas ambicingas vajus

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė aiškino, kad komunikatu norima identifikuoti papildomas priemones CO2 kiekiui mažinti, apžvelgti pramoninio CO2 tvarkymo situaciją, tikslus, kryptis ir viziją, diskutuoti dėl skatinimo priemonių ir išankstinių sąlygų pramoniniam CO2 tvarkyti. Komunikato tikslai yra labai ambicingi: iki 2040 m. pasiekti, kad energijai gaminti iškastinio kuro sunaudojimas būtų 80 proc. mažesnis nei 2021 m., surinkti apie 280 mln. t CO2, o iki 2050 m. – apie 450 mln. t CO2, beveik pusę kasmet surenkamo CO2 sugaudyti iš biogeninių šaltinių ir atmosferos, sudaryti sąlygas CO2 naudojimo plėtrai, integruojant atsinaujinančius energijos išteklius, efektyviai vartojant energiją, taikant alternatyvius gamybos procesus ir kt.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė akcentavo, kad Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. „Norint šį tikslą pasiekti ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, turime imtis ryžtingų klimato politikos veiksmų visuose ekonomikos sektoriuose. Atsižvelgiant į iššūkio mastą, reikia sukurti visos ES pramoninio CO2 tvarkymo strategiją, kuri bus pagrįsta iš esmės 3 kryptimis – CO2 surinkimu ir saugojimu, absorbavimu iš atmosferos ir surinkimu jį naudoti.

Visų šių krypčių bendras vardiklis – CO2 transportavimo infrastruktūra. Jei surinktas CO2 nebus iš karto naudojamas vietoje, jį reikės transportuoti, panaudoti pramoniniuose procesuose arba nuolat saugoti geologinėse formacijose“, – naujus sumanymus apžvelgė I. Valeškaitė.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis susidomėjo, iš kur atsirado toks terminas, ar tai yra vertimas iš anglų kalbos „plataus užmojo“, kuris jam skamba labai jaunuoliškai ir primena praeities šūkius. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė patikino, kad tai yra europinis terminas.

Parlamentaras taip pat pastebėjo, kad dar pernai trys pasaulinės meteorologų organizacijos nustatė, jog jau yra pasiektas 1,5 °C atšilimas. „Mes jau turbūt pradedame kovoti su vėjo malūnais“, – tarstelėjo V. Pranckietis.

Suksis milžiniškos lėšos

I. Valeškaitė pristatė mūsų šalies poziciją dėl komunikato: „Lietuvoje būtų vertinama galimybė įrengti CO2 eksporto terminalą. Jis leistų patikimai ir efektyviai pervežti regione surinktą CO2 iki galutinių jo saugojimo vietų jūroje. Pažymėtina, kad didžiausią dėmesį norėtume skirti biogeninės kilmės CO2, kuris yra gaunamas iš atsinaujinančių šaltinių ir bus panaudojamas didesnės pridėtinės vertės produktų gamyboje, kaip žaliava, įvairiose pramonės šakose. Viena iš perspektyviausių biogeninio CO2 panaudojimo krypčių – sintetinių degalų gamyba, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.“ Ji akcentavo, kad labai svarbus vaidmuo tenka transportuojamo CO2 kokybės užtikrinimui, siejant su tolesniu jo panaudojimu ir bendrosios rinkos sukūrimu. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė užsiminė, kad Nyderlandai jau teikia pasiūlymus dėl CO2 kokybės licencijavimo.

Kartu su EK yra planuojama parengti studiją dėl CO2 sugavimo, saugojimo ir kitų inovatyvių technologijų įdiegimo pramonės įmonėse. Bus įvertinta esama situacija ir analizuojama, kokių technologijų reikės ir kiek tai kainuos. Tikėtina, kad čia suksis milžiniškos lėšos. „Dėl technologijų kūrimo ir diegimo pabrėžiame, kad yra reikalingas europinis koordinavimas ir paskatų sistemos sukūrimas. Manome, kad būtinas detalus ES valstybių narių nacionalinis galimybių taikyti šias technologijas įvertinimas, nes visų šalių galimybės yra skirtingos“, – pastebėjo I. Valeškaitė.

Nemato žemės ūkio pranašumų?

Kas aktualu žemės ūkiui? Čia pagal komunikatą bus siekiama užtikrinti, kad minėtos technologijos būtų tvarios, įvertinti technologijų realų efektą CO2 mažinimui, taip pat skirti dėmesį ir finansus tiesioginėms ŠESD mažinimo pastangoms bei natūralių ir pusiau natūralių agroekosistemų CO2 absorbavimo skatinimui.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis atkreipė dėmesį į tai, kad ignoruojami natūralūs CO2 kaupikliai, todėl yra labai apribotos galimybės padengti CO2 išmetimus – Lietuvai suteikiama galimybė padengti tik 6,5 mln. t CO2 emisijų.

„Žemės ūkyje didelę reikšmę turi CO2 koncentracija, nuo kurios priklauso žemės ūkio produkcijos derlingumas. Kuo didesnė CO2 koncentracija ore, tuo didesnis yra žemės ūkio augalų derlingumas ir tuo efektyvesnė CO2 absorbcija. Kyla klausimas, ar šiuo atžvilgiu pakankamai yra įvertintos žemės ūkio ir miškininkystės pastangos ir galimos pasekmės žemės ūkio sektoriui“, – retoriškai klausė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas. Be to, jis pabrėžė, kad trūksta patikimų įrodymų, jog pramoninio CO2 surinkimo ir saugojimo technologijos leis CO2 dujas surinkti ir jas nuolat saugoti efektyviau, nei gamtoje per augalų vegetaciją vykstančių CO2 absorbcijos procesų metu. Čia žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė turi pranašumų.

„Žemės ūkio sektoriuje siekiama optimizuoti ūkių struktūrą, konsoliduojant žemės ūkio naudmenas ir mažinant žemės ūkio darbų transportavimo apimtis, o komunikate kalbama apie didelio masto tarpvalstybinio CO2 transportavimo infrastruktūros sukūrimo poreikį ir milžiniškas išlaidas. Siekiant optimizuoti CO2 sekvestraciją, ūkininkai turėtų būti papildomai skatinami vykdyti veiklas, kurios efektyviausiai absorbuoja didelius kiekius CO2“, – ŽŪM poziciją dėstė E. Giedraitis.

KRK narys Juozas Baublys kvietė pirmiausia susitvarkyti ten, kur yra akivaizdžios problemos: „Iš miškų išvežame daug žaliavos, teršdami gamtą ir išskirdami CO2. Kai mūsų valstybė išveža neperdirbtą medieną, CO2 nusirašo toje valstybėje, kur miško žaliava yra perdirbama. „Tad, kiek mes miškų užaugintume, naudos neturėsime. Gal pradėkime tvarkytis nuo praktinių dalykų“, – ragino jis.

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelyje 123rf nuotr.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis