Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Pluoštinės kanapės: žingsnis pirmyn, du – atgal

2024/06/19


Nors Lietuva vadinama pluoštinių augalų kraštu, jų pastaraisiais metais tenka ieškoti vos ne su žiburiu. Kai pluoštiniai linai iš Lietuvos laukų buvo išvyti ir nebeliko nei augintojų, nei perdirbėjų, manyta, kad juos pakeis pluoštinės kanapės. Tačiau be valdžios palaikymo ir šie augalai kelią skinasi sunkiai. Nors kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse pluoštinių kanapių auginimo plotai didėja, ten plečiasi ir augintojų gretos.

Lietuva stipriai atsilieka

Įteisinus pluoštinių kanapių auginimą ir perdirbimą, ūkininkų susidomėjimas šia kultūra kasmet didėjo, plėtėsi jų auginimo mastas. Tačiau pastaraisiais metais dėl mūsų šalies įstatymų ir kontrolės mechanizmų ypatumų pluoštinių kanapių plotai ne didėja, kaip kitose ES šalyse, bet mažėja. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, nuo 2019 m. iki 2023 m. Lietuvoje deklaruoti pluoštinių kanapių plotai sumenko beveik 4 kartus.

Europos Komisijos (EK) pateiktoje informacijoje matyti, kad pluoštinėms kanapėms auginti skirtas ES žemės plotas smarkiai didėjo – nuo 19 970 ha 2015 m. iki 34 960 ha 2019 m. Tuo pačiu laikotarpiu padidėjo ir pluoštinių kanapių auginimo apimtys – nuo 94 120 t iki 152 820 t. Didžiausia pluoštinių kanapių augintoja išlieka Prancūzija. Šioje šalyje išauginama daugiau kaip 70 proc. visoje ES kultivuojamų pluoštinių kanapių, toliau rikiuojasi Nyderlandai – 10 proc., ir Austrija – 4 proc.

Atveria plačias galimybes

EK pažymi, kad pluoštinių kanapių auginimas ES atveria plačias galimybes ūkininkams, pramonės sektoriams ir vartotojams, nes šie augalai prisideda prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. EK akcentuoja, kad pluoštinės kanapės teikia keleriopą naudą aplinkai, o 1 ha pluoštinių kanapių sugeria nuo 9 iki 15 t anglies dioksido. Tai yra panašiai tiek, kiek sugeria jaunas miškas. Šis augalas padeda išvengti augalų ligų – naudojant pluoštines kanapes sėjomainoje, galima apsaugoti augalus nuo per dirvožemį plintančių ligų. Be to, kanapės greitai auga ir užstoja dirvožemį nuo saulės šviesos, todėl neleidžia augti piktžolėms. Taip pat pluoštinių kanapių tankūs lapai yra natūrali dirvožemio danga. Dėl šios priežasties dirvožemis praranda mažiau vandens ir yra apsaugomas nuo erozijos. Pluoštinės kanapės prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo. Jas puola nedaug kenkėjų, o tai reiškia, kad daugeliu atvejų pluoštines kanapes galima auginti nenaudojant insekticidų, herbicidų ir fungicidų.

Geros prognozės

Praėjusią savaitę Čekijoje vykusiame Europos tarptautinės kanapių asociacijos (EIHA) konferencijoje pasitvirtino geros prognozės – pluoštinių kanapių sektorius ES stiprėja, o žaliavos – sėklų ir pluošto – poreikis didėja. Konferencijoje dalyvavęs Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAP) įkūrėjas ir buvęs jos prezidentas Edgaras Babanovas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad tik dabar šioje srityje prabudo Vokietija, o auginimo, technologijų, inovacijų srityse pirmaujančias pozicijas išlaiko Prancūzija. Beje, ši šalis pirmauja ir linininkystės sektoriuje.

„Pagrindinis dėmesys nukreipiamas pirminiam kanapių perdirbimui, nes yra reikalingas ir trumpas, ir ilgas kanapių pluoštas. Anksčiau kalbėdavo, kad ilgo pluošto niekam nereikia, tačiau jo reikėjo tiek anksčiau, tiek dabar, nes be ilgo pluošto neįmanoma pagaminti tekstilės ir aukštos kokybės gaminių. Trumpas pluoštas reikalingas automobilių, lėktuvų pramonei, baldų, namų apyvokos reikmenų, statybinių medžiagų  gamybai. Maisto pramonei, farmacijai yra reikalingi kanapių sėklų baltymai, aliejus. Vokietija ir kitos šalys stato didelius fabrikus, jiems reikia žaliavos, iš kurios bus gaminama 3D spausdintuvu spausdinta mėsa, žmogaus organai ir kt.“, – naujienomis iš konferencijos pasidalijo E. Babanovas.  

Babanovas
BPKAP įkūrėjas ir buvęs jos prezidentas Edgaras Babanovas sakė, kad pluoštinių kanapių sektorius ES stiprėja, o žaliavos: sėklų ir pluošto, poreikis didėja.

Nuo specialistų iki augintojų

Anot ŪP pašnekovo, pluoštinių kanapių pasėlių Lietuvoje nėra labai daug, nes be kitų sąlygų tam reikalinga ir kokybiška sėkla. Kas pirmauja sėklininkystės srityje? Kaip ir visuose sektoriuose – Prancūzija. „Aš visada kalbėdavau, kad pagrindų pagrindas yra sėkla. O tik paskui – visi kiti gaminiai. Kaip galima Lietuvoje sukurti šį verslą, jei niekas nekalba apie sėklininkystės, naujų technologijų, inovacijų specialistus? Šiam įdomiam sektoriui būtina ruošti specialistus. Būtina daryti tyrimus. Tam turi būti skirta lėšų. Seime turėtų atsirasti pluoštinių augalų temos darbo grupė, prie kurios prisijungtų ir kanapių auginimo entuziastai“, – ŪP aiškino E. Babanovas.

Buvęs Upytės bandymų stoties, kurioje mokslininkai atliko tyrimus su linais ir su pluoštinėmis kanapėmis, direktorius Audrius Zalatorius mano, kad jei Seime susikurtų darbo grupė, ji turėtų veikti rezultatyviai. „Darbo grupė turėtų glaudžiau bendradarbiauti su tikrais ūkininkais ir bendrovėmis, ieškoti problemos sprendimo būdų. Kas šiuo metu gali atlikti pluoštinių kanapių sėklininkystės darbus, kas gali daryti tyrimus? Valstybinės arba privačios įmonės. Jei valstybės finansavimas būtų tikslingas, valstybinės įmonės tą darbą galėtų padaryti“, – nuomonę redakcijai dėstė A. Zalatorius.

Kalbėjo ir kalba

Buvęs BPKAP prezidentas kalbėjo, kad geriausios kokybės pluoštinės kanapės, kaip ir linai, užauga Lietuvoje. Sužlugdžius linininkystę ir išparceliavus specifinę linų apdorojimo įrangą, kuri būtų tikusi ir pluoštinėms kanapėms, Lietuva liko be perdirbimo. Nelikus perdirbimo, ūkininkai nesiryžta auginti kanapių pluoštui, augina tik sėklai. Tačiau ir jų auginimo dauguma ūkininkų atsisako. „Pasirinkus auginti pluoštines kanapes, jos turi būti svarbiausias augalas ūkyje. Visos kitos kultūros turi būti auginamos sėjomainai. Įranga, džiovyklos ir visa kita ūkyje turi būti pritaikyta kanapėms. Tik tokiu būdu po 10 metų kanapės suklestėtų. Tikiuosi, kad taip ir bus, nes kanapių poreikis yra didžiulis“, – entuziastingai kalbėjo ŪP pašnekovas.

Pasak E. Babanovo, tam, kad mūsų šalyje būtų pradėtos auginti kanapės pluoštui, būtina atgaivinti perdirbimą. Perdirbimo linijas gamina ukrainiečiai, belgai. „Aš pats prieš dvejus metus įsigijau iš latvių seną liniją, kurią restauruoju. Ji skirta perdirbti 150 ha kanapių. Manau, kad šiais metais linija jau veiks. Mūsų šaliai reikėtų daug mažyčių linijų, skirtų 3–5 ūkiams. Ūkininkai turėtų žinoti, kur jie priduos pluoštą ir sėklą. Visa tai kalbėjau prieš 10 metų, kalbu ir dabar, nes akivaizdu, kad poreikis yra, tačiau Lietuva neturi ką duoti“, – apgailestavo pašnekovas.

Ar bus proveržis?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Autorės ir Edgaro BABANOVO nuotraukos

Viršelio nuotr.: Didžiausia pluoštinių kanapių augintoja išlieka Prancūzija.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis