Po beveik aštuoniasdešimt metų klaidos dar neištaisytos

Slaptasis Molotovo-Ribentropo paktas padalino Europos žemėlapį į dviejų agresorių įtakos zonas. Būtent jis nulėmė ir tūkstančių Suvalkų krašto žmonių likimus. Vokietijai ir tuometinei TSRS 1941 m. pasirašius gyventojų mainų susitarimą, prievarta pagal tautinį požymį iš Suvalkų krašto į TSRS okupuotos Lietuvos teritoriją buvo perkelta 14 000 asmenų. Dauguma jų buvo apgyvendinti Sūduvoje į Reichą repatrijavusių žmonių ūkiuose ir namuose. Nors nuo to praėjo beveik 80 metų, kai kurios klaidos vis dar liko neištaisytos ir šiems žmonėms bei jų palikuoniams vis dar tenka narplioti problemas iš praeities.

Liko be namų ir pilietybės

Ne savo noru 1941 metais iš Suvalkų į Lietuvą perkeltieji žmonės neteko ne tik savų namų, bet ir Lenkijos pilietybės. Jie tapo Lietuvos TSR piliečiais. 1991 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, iš Suvalkų atkeltieji žmonės, kaip ir kiti mūsų šalies gyventojai, įgijo nepriklausomos Lietuvos pilietybę. Tačiau LR Seimui priimant restitucinius ir kompensacinius įstatymus, Lietuvoje gyvenantys iš Suvalkų krašto perkeltieji asmenys pateko į priimtų įstatymų užribį dėl to, kad jie Lietuvos piliečiais nebuvo iki 1940 m. birželio 14 dienos. Kai Seimas 1996 metais ruošėsi priimti asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo, suvalkiečių draugijos „Suvalkija“, vienijančios iš Suvalkų ištremtus žmones, taryba įteikė Seimui prašymą su argumentuotais įrodymais apie gyventojų mainų susitarimą ir jo pasekmes. Seimo 1997 metais priimto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta galimybė išspręsti perkeltųjų pagal minėtą susitarimą asmenų problemas, tačiau nesugebėta laiku priimti įstatymų pataisų.

„Gyventojų mainų susitarimas yra tarptautinė teisinė problema, tad priimant sprendimus reikėjo išsamiai įsigilinti į karo metais vykusius procesus, išsiaiškinti, kaip panašias problemas išsprendė kitos valstybės. Vokietijos Fedaracinės Respublikos Bundestagas nuo 1994 metų ruošėsi ir 2000 metais priėmė fondo „Atmintis, Atsakomybė ir Ateitis“ įstatymą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), įgyvendinantis Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymą, privalėjo siekti, kad visi Lietuvos piliečiai, nepaisant teritorijos, kurioje jie vykdė priverstinius darbus, gautų iš šio fondo kompensacijas. Tačiau tuometinė LGGRTC generalinė direktorė nesugebėjo įsigilinti į minimo fondo nuostatas ir sutrukdė kai kuriems Lietuvos piliečiams ir daugumai perkeltųjų pagal gyventojų mainų susitarimą šeimų nariams ir jų vaikams gauti šio fondo anketas. Nepaisant šių trukdymų, draugijos tarybai pavyko užregistruoti beveik 300 asmenų. Jie gavo fondo anketas ir jeigu nustatytu laiku susitvarkė ir išsiuntė reikalingus dokumentus, Vokietija per Hansa banką perkeltiesiems pagal mainų susitarimą asmenims ir jų vaikams, gimusiems okupacijų metais, išmokėjo kompensacijas už 1941–1945 metų priverstinį darbą“, – pasakojo draugijos „Suvalkija“ pirmininkė Birutė Kižienė. Jos teigimu, susitarimas buvo ne tik  gyventojų, bet ir jų nuosavybės teise turėto turto mainai, tad pavėluotai priimtos kai kurių restitucinių ir kompensacinių įstatymų pataisos pažeidė perkeltųjų šeimose okupacijų metais gimusių įpėdinių teises. Jie tapo amžinaisiais tremtiniais ir šiandien dar yra nelygiateisiai Lietuvos piliečiai.

Pagal gyventojų mainų susitarimą, 1941 m. iš Suvalkų buvo perkelta 14 tūkst.  asmenų, o nukentėjusio-perkeltojo asmens statuso pažymėjimą ir nukentėjusio asmens valstybinę pensiją nuo 2005 m. liepos 1 d. gavo tik 2 320 (tokie buvo to meto LGGRTC pateikti duomenys) iš Suvalkų prievarta perkeltieji. Ne visi garbaus amžiaus nukentėjusieji sulaukė, kol Seimas priims tokį sprendimą.

Pakliuvo į sukčių pinkles

Dokumentų tvarkymas reikalavo daug pastangų, tad ne visi to ėmėsi. Kai kurie pavėlavo, tačiau vis dar mėgindami ieškoti kompensacijų, dažnai atsiduria gudrių pasipinigautojų spąstuose. Suvalkiečių draugija „Suvalkija“ ne kartą sulaukė informacijos apie tai, kad Vilkaviškyje yra „specialistas-gelbėtojas“, kuris tvarko dokumentus kompensacijoms iš Vokietijos gauti. Šių „gelbėtojų“ paslaugos nėra pigios. Tuo įsitikino viena draugijos narės dukra, norėjusi sutvarkyti savo motinos ir dviejų tetų kompensacijų gavimo dokumentus. Nuvykusi į Vilkaviškį tik dėl to, kad neturėjo visų reikalingų dokumentų, susitikimą atidėjo kitam kartui. Apie tai papasakojusi draugijos vadovei, moteris sužinojo, kaip yra iš tiesų, kad jokių šansų gauti kompensacijų nėra ir tik pati būtų praradusi nemenką sumą pinigų.

B. Kižienės teigimu, vienas toks teisininkas prieš kelerius metus labai aktyviai reiškėsi Klaipėdoje. Nors jis jau baigė savo veiklą, skaudžias jo nepigių paslaugų pasekmes pajus apie 30 Lietuvoje gimusių asmenų, iki šiol neturinčių prilygintojo nukentėjusiam-perkeltajam asmens pažymėjimo.

„Kaune prieš porą metų teko aiškintis su vienos valstybinės įstaigos darbuotoja, kuri teigė, kad niekas jai negali drausti neva padėti žmonėms, nenusimanantiems įstatymuose. Paklausus, kokiu pagrindu ši savivaldybės tarnautoja reikalauja iš žmonių perteklinių dokumentų, už kuriuos tenka mokėti, to ji nesiteikė paaiškinti. Tokia iš visur atkeliaujanti informacija kelia šiurpą, nes taip siekiama pasipelnyti iš  likimo nuskriaustų ir įstatymų painiavoje nesusigaudančių žmonių. Dar 2011 m. mūsų draugijos taryba išsiaiškino, kad jokie individualūs asmeniški prašymai Vokietijos FR Bundestagui nebus svarstomi po to, kai Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 3 d. priimtos Rezoliucijos įgyvendinimas nutrūko dėl  Lietuvos Vyriausybės nevienodo dviejų okupacinių režimų pasekmių vertinimo“, – tikina B. Kižienė.

Suvalkiečių draugija „Suvalkija“ 2015 m. Marijampolėje surengė konferenciją „20  metų demokratijos ir žmogaus teisių sargyboje“, kurioje buvo daug diskutuojama ištremtųjų iš Suvalkų krašto žmonių į Lietuvą klausimais. Šiemet Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija draugijos „Suvalkija“ prašymu paruošė Valstybinių pensijų 11straipsnio įstatymo pakeitimo projektą. Jei tam bus pritarta, šias pensijas turėtų gauti 186 Lietuvos piliečiai, turintys LGGRTC nukentėjusio- perkeltojo asmens pažymėjimą. Anot B. Kižienės, taip būtų įgyvendintas svarbiausias suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ 1994 metais LR Teisingumo ministerijoje įregistruotuose įstatuose išsikeltas uždavinys.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė