Ashburn +5,0 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 4 Grd 2023
Ashburn +5,0 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 4 Grd 2023

Po ekstremalios vasaros žemdirbiai draudžia didesnius laukų plotus, atsirado daug naujokų

2023/11/02


Šios vasaros gamtos reiškiniai, kai derlių nuėmė ne kombainai, o šalna ir kruša, pakeitė Lietuvos žemdirbių elgesį. Pasėlius 2024-iesiems dar galima apdrausti iki lapkričio 15 dienos, bet jau dabar matyti nauja tendencija, kad pasėlių draudimą žemdirbiai planuoja nebe kaip papildomas, o kaip standartines išlaidas – kaip trąšas ar sėklas. Kitas pokytis – žemdirbiai renkasi drausti daugiau augalų rūšių nuo įvairesnių rizikų.

Šį rudenį apdraustų pasėlių plotas – 200 tūkst. hektarų – jau viršijo pernai apdraustą plotą (150 tūkst. ha), nors draudimo sezonas dar nesibaigęs. Daugiau kaip 15 proc. šį rudenį savo pasėlius apdraudusių žemdirbių yra pasėlių draudimo naujokai. Tokius duomenis pateikė 96 proc. Lietuvos rinkos apimančio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas („VH Lietuva“).

„Šie derliaus metai žemdirbiams buvo sunkūs, su pakilimais ir nuopuoliais. Žemdirbiai nepraturtėjo, bet tikrai tapo apdairesni. Visi aiškiai pamatė, kas gali nutikti, kai iš dangaus krenta kiaušinio dydžio krušos gabalai, kai žemdirbys netenka 100 proc. derliaus ir patiria šimtus tūkstančių eurų nuostolių. Jeigu anksčiau kai kurie žemdirbiai sakydavo „man taip neatsitiks“, tai šiemet pamatėme, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai bet kuriuo metu gali aplankyti kiekvieno kiemą“, – sako „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

rusteika

Išaugęs žemdirbių solidarumas

Kitas svarbus elgesio pokytis, kurį mato pasėlių savidraudos fondo vadovas, – išaugęs žemdirbių solidarumas bei atitinkamai pasikeitęs bendravimas ir bendradarbiavimas.

„Praūžus didžiajai krušai mums skambino žemdirbiai iš mažiau nuniokotų regionų ir sakė „mano žalos – palyginti mažavertės, pas mane nevažiuokite, važiuokite gelbėti tų, kurie labiausiai nukentėjo“. Patys žemdirbiai vieni kitiems padėjo nuimti derlių, saugodami jį. Anksčiau tokio solidarumo apraiškų tarp žemdirbių matydavome retai“, – pastebi M. Rusteika.

Dar vienas ryškus šio sezono pokytis – žemdirbiai nori apsaugoti visus auginamus augalus nuo visų rizikų bei apdrausti visus plotus.

„Anksčiau žemdirbiai dažnai drausdavo tik dalį savo augalų rūšių, manydami, kad visų plotų gamtos stichijos tikrai nepalies. Bet dabar jau žemdirbiai sako nebenorintys dalyvauti loterijoje, o vietoje to renkasi: „arba gausiu gerą derlių, arba draudimo išmoką, ir taip kovosiu su užklumpančiais gamtos iššūkiais“, – pastebi su visos Lietuvos žemdirbiais bendraujantis „VH Lietuva“ vadovas.

Kitas pastebimas elgesio pokytis: nemažai ūkių, kurie šiais derliaus metais nori apsisaugoti nuo vasaros rizikų, draudimo sutartis sudaro jau dabar, t. y. draudžia ne jau apsėtus laukus, o sėjos planą ir anksti sudarydami sutartis saugosi nuo ankstyvųjų rizikų, jei, pavyzdžiui, laukus užplaktų ir pasėliai nesudygtų dėl liūties.

kvietrugiai
Sausros išdžiovinti kvietrugiai.

Gamtos iššūkiai keičia žemdirbių buhalteriją

Šį sezoną žemdirbiai gali apdrausti daugiau kaip 70 augalų rūšių nuo 8 rizikų: krušos, audros, liūties, iššalimo, šalnos, stichinės sausros, ugnies ir ilgalaikio lietaus. Iš valstybės ir Europos Sąjungos biudžeto kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos už iššalimo ir stichinės sausros rizikas, iki 50 proc. – už krušos, audros, liūties, šalnos bei ilgalaikio lietaus rizikas. Žemdirbių draudimo įmokos dydis priklauso nuo to, kokias augalų rūšis ir nuo kokių rizikų norima apdrausti, koks augalų plotas, kokiame rajone ir kokia šeimininko pasirinkta augalų hektaro draudimo vertė.

„2023-iųjų derliaus metais žemdirbiai nukentėjo nuo visų 8 rizikų iš 8, kurias mes draudžiame Lietuvoje. To dar nėra buvę. Situacijos – ekstremalios ir lokacija gana plati“, – pasakoja M. Rusteika.

Gamtos reiškinių keliami iššūkiai  keičia ir žemdirbių buhalteriją.

„Kalbame apie lūžį galvoje, kad meteorologinių reiškinių riziką reikia įsitraukti į buhalteriją, kaip ir trąšas ar sėklas. Taip ir pasėlių draudimas tada tampa standartinėmis išlaidomis – žemdirbiui taip daug paprasčiau skaičiuoti ir suvaldyti riziką“, – akcentuoja M. Rusteika ir pateikia realių pavyzdžių.

„Kai du laukai prieš pat derliaus nuėmimą 100 proc. nukenčia nuo krušos ir vienas žemdirbys gauna draudimo išmoką, o kitas būna praradęs visų metų darbo rezultatą ir nerimauja, iš kur duonos gaus, svarsto parduoti dalį žemės, kad išgyventų, tokios situacijos geriausiai parodo, kokia negailestinga gali būti gamta, bei atskleidžia skirtumą, kai valdai rizikas arba nevaldai, draudi pasėlius arba nedraudi“, – ūkininkų istorijomis dalinasi M. Rusteika.

rapsai
Šalnos pažeisti rapsai.

Svarbiausia – greitas ir teisingas žalų sureguliavimas

„VH Lietuva“ žalų reguliavimo vadovė Toma Rickevičienė primena daugiausiai nuostolių pasėlių laukuose šiemet sukėlusius draudiminius įvykius.

rickevičienė

„Po žiemos žemdirbiai pranešė apie iššalimo žalas, ypač šiauriniai rajonai patyrė daug nuostolių. Žydėjimo metu buvo nušaldyti rapsai, žemdirbiams išmokėjome daugiau nei 6 mln. eurų šalnos žalų. Didžiausia rizika, su kuria susidūrėme šiais metais – krušos nuostoliai.  Iki šiol krušą vadindavome lokalia rizika, bet šiemet pranešta apie daugiau kaip 55 tūkst. hektarų (Lietuvoje ir Latvijoje) pažeistus plotus, skirtinguose rajonuose nuostoliai vyravo nuo 15 iki 100 procentų. Kruša prasidėjo Širvintų rajone, tęsėsi per Panevėžį, Pakruojį, Pasvalį, Radviliškį, Šiaulių rajoną, didžiausias epicentras buvo Joniškio rajone. Draudimo išmokos už 10 minučių krušos siekė 10 milijonų eurų, o Latvijoje 15 milijonų eurų“, – situaciją apžvelgia žalų reguliavimo vadovė T. Rickevičienė.

Pasak jos, žemdirbiams yra svarbiausias greitas ir teisingas žalų sureguliavimas, todėl šiemet savidraudos fondo filialui „VH Lietuva“ itin pravertė tai, kad jis yra didelio europinio savidraudos fondo dalis su daugiau kaip 1300 žalų vertinimo ekspertų, kurių dalis atskubėjo į Lietuvą iš Vokietijos ir padėjo operatyviai įvertinti žemdirbių patirtus nuostolius bei išmokėti išmokas.

Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) dirba jau 199 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje. Tarptautinis ūkininkų susivienijimas leidžia efektyviai kompensuoti žemdirbių patirtus gamtos stichijų sukeltus nuostolius.

 

Partnerio turinys

Titulinėje nuotr. – krušos pažeistos pupos

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/12/04

Pelkėse verda tikra pekla (I)

Lietuvių tautosakoje pelkė apibūdinama kaip klampi vieta su stovinčiu vandeniu, kurioje knibždėte knibžda įvairiausių mistinių padarų. Todėl ji savo paslaptingumu nuo seno baidė ir domino žmones. Ši vieta ir dabar nepraranda susidomėjimo, n...
2023/12/04

Dauguma „Sodros“ išmokų pasieks gavėjus prieš šventes

„Sodra“ ketina iki Kalėdų išmokėti visas pensijas bei kitas periodines išmokas. Kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus po dvi išmokas.
2023/12/04

Paaiškėjo dviejų žemdirbiškų konkursų nugalėtojai

Pirmąją žiemos dieną Kėdainių krašto žemdirbiai rinkosi į Krakes. Čia kultūros centre paskelbti konkursų „Metų ūkis“ ir „Metų žemdirbys“ nugalėtojai.
2023/12/04

Dekoratyvus, veržlus, skanus – kas?

Nedaug rastume augalų, tinkamų tiek želdynams, tiek gyvatvorėms, tiek nepageidaujamiems vabzdžiams atbaidyti, ir gydomųjų savybių turinčiomis uogomis. Jeigu užsimintume, kad iš jo pagaminta burtų lazdelė buvo pati galingiausia Hogvartse, ti...
2023/12/04

Svarbu tinkamai vykdyti įsipareigojimus – nekurti dirbtinių sąlygų gauti paramą

Siekiantys gauti paramą investiciniams projektams pareiškėjai turi užtikrinti, kad dirbtinai nekurs sąlygų gauti paramą. Svarbu žinoti, kad, jei skiriama parama, paramos gavėjai įpareigojami šios nuostatos laikytis visą projekto įgyv...
2023/12/04

Pradėta platinti nauja Vyriausybės taupymo lakštų emisija

Šiandien pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama gruodžio 4–18 d., o išperkama 20...
2023/12/04

Vyndarystės verslas: labiausiai norimas – rabarbarų vynas

Pakruojo rajone Klovainiuose gyvenantis Dainius Jurgaitis su gyvenimo drauge ir verslo partnere Aušra Šimkute prieš keletą metų kaime nusprendė auginti avietes, vėliau – iš uogų virti uogienes, džemus, dar vėliau ...
2023/12/04

Pagailo šaltyje paliktų jautukų

Plungė („Žemaitis“). Vos iškritus pirmajam sniegui ir paspaudus šaltukui, visi skubame kuo šilčiau apsirengti ir užtikrinti palankias gyvenimo sąlygas savo augintiniams. Deja, bet yra ir tokių, kurie į pastarąjį re...
2023/12/04

Apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai

Metų sandūroje Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros surengtoje metinėje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai &sca...