Kaunas +4,7 °C Debesuota
Sekmadienis, 8 Lap 2026
Kaunas +4,7 °C Debesuota
Sekmadienis, 8 Lap 2026




Po mokslinių tyrimų finansavimo priedanga – ŽŪR ausys?

2021/12/20


Padidink tekstą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra tarsi dosni karvutė, kurią sėkmingai melžia Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), laimėdami mokslinių tyrimų konkursus, kurių temos galėjo būti specialiai parinktos. Tokie įtarimai kilo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariams, išanalizavusiems ŽŪM užsakomuosius mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje.

Orientacija į potencialų laimėtoją

Kaip teigė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, stebina, kad ŽŪM skelbiamos užsakomųjų darbų temos kai kada yra pasikartojančios – panašaus pobūdžio tyrimai jau vykdyti praeityje, tačiau jų rezultatai nėra suskaitmeninti ir guli kažkur giliai stalčiuose, o praėjus keletui metų vėl grįžtama prie tos pačios temos. „Kyla įtarimas, kad bandoma išrasti tai, kas jau seniai išrasta“, – KRK posėdyje stebėjosi V. Pranckietis.

KRK pirmininkas abejojo ir kai kurių temų formulavimu, jų pagrįstumu. Esą tokie projektai kaip „Tvaraus dirvožemio panaudojimas“, kuriam skirta 530 tūkst. Eur, ar „Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas...“, kuriam skirta 181 tūkst. Eur (o šiuos mokslinių tyrimų konkursus laimėjo ŽŪR), verčia abejoti pasirinktos tematikos pagrįstumu. „Ar tai yra palaikomoji tematika kokiai nors įstaigai, ar žemės ūkio srities problemų paieška?“, – retoriškai klausė parlamentaras.

V. Pranckiečio nuomone, mokslinių tyrimų temų parinkime galėtų dalyvauti kuo platesnis ne tik ŽŪM socialinių partnerių ratas, bet ir tie, kurie tų tyrimų rezultatais naudotųsi. Jie galėtų net finansiškai prisidėti prie tyrimų – skirtų gal iki 10 proc. reikalingų lėšų. Esą tuomet temos būtų atrenkamos tokios, kurios iš tiesų būtų aktualios ir reikalingos šalies žemės ūkiui, o ne tokios, kurios reikalingos tik numanomiems mokslinių tyrimų konkursų laimėtojams.

Gyvulininkystei – ašaros 

KRK posėdyje pristatyta, kiek ir kokių užsakomųjų mokslo darbų atlikta 2020–2021 metais. Šie duomenys KRK nariui Vigilijui Juknai sukėlė nuostabą. Pasak parlamentaro, keista, bet iš 44 ŽŪM užsakytų mokslinių tyrimų tik 6 susiję su gyvulininkyste, o tarp šiems metams užsakytų temų nebuvo nė vienos, susijusios su gyvulininkystės sektoriumi, be to, jaunieji mokslininkai iš viso neturi galimybės dalyvauti konkursuose. „Plačiai kalbame apie būtinybę patiems apsirūpinti maisto produktais, kalbama apie gyvulininkystės skatinimą, bet iš darbų to visiškai nematyti“, – tvirtino V. Jukna. Tačiau ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė KRK posėdyje aiškino, jog pernai pateikti 6 užsakymai gyvulininkystei nėra mažai, nes Lietuvos žemės ūkis yra daugiašakis ir temos yra parenkamos iš įvairių žemės ūkio sričių.

Lietuvos mokslo tarybai (LMT) atstovavęs prof. Pavelas Duchovskis, tarsi pritardamas ŽŪM valdininkei, tikino, jog bent jau LMT finansavimo neskirsto pagal sritis – konkurse mokslinio projekto finansavimui gauti gali dalyvauti visi, kas laimi – esą projektus vertina tarptautinių ekspertų grupė.

Tačiau V. Juknos pastebėjimu, vertinimai ne visuomet gali būti objektyvūs, nes projektus vertinantys mokslininkai negali likti nešališki, kadangi taip rizikuotų pasibaigus kadencijai likti be darbo.

ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė parlamentarams aiškino, kad trišaliuose projektuose jie dažniausiai dalyvauja kaip konsultavimo institucija. „Mokslo institucija mes niekada nepretendavome tapti, o kaip konsultavimo institucija mūsų kompetencija, tikiuosi, niekas neabejoja, nes turime ir ilgametę patirtį, ir reikalingas akreditacijas“, – aiškino A. Žliobaitė.

Peni gausiai

ŽŪM Seimo nariams pateikė piniginių lėšų, skirtų socialiniams partneriams, duomenis. Pagal juos didžiausias paramos gavėjas yra ŽŪR. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius KRK narius informavo, kad ŽŪR 2020 ir 2021 metams pagal Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos priemonę „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“ buvo skirta po 364 tūkst. Eur. Taip pat pagal Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos priemonės „Žinių sklaida žemės ūkio sektoriuje“ papriemonę „Parama žemdirbių konsultavimui“, ŽŪR 2020 m. skirta 418 tūkst. Eur, 2021 m. – 413 tūkst. Eur.

Beje, pagal šią papriemonę itin plačiai žemdirbių konsultavimu užsiimančiai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai 2020 m. skirta 399,99 tūkst. Eur, 2021 m. – 413 tūkst. Eur, o mokslininkams – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijai – šiems metams buvo skirta tik 9 tūkst. Eur.

2021-12-20

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Redakcijos nuotrauka

ŽŪR, užsakomieji mokslo darbai, Vigilijus Jukna, Kazys Kazakevičius, Ūkininko patarėjas

 

Dalintis
2026/11/07

Kooperacijos proveržis Lietuvoje. Darome ar laukiame?

Nors apie kooperacijos plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbama ir diskutuojama ne vienus metus, realybėje spartesnio proveržio vis dar pasigendama. Kooperacijos idėja atrodo patraukli, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Viena ...
2026/11/07

Miškininkas Ramūnas Mažėtis: sėkminga medžioklė gali baigtis ir be laimikio

Vaikystėje Ramūnas Mažėtis lydėdavo tėtį į žvejybą, o vėliau su pusbroliu talkino Žuvinto rezervate ir žiedavo paukščius. Šiandien Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyri...
2026/11/07

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal ekologinės gamybos logotipo atpažįstamumą

Lietuva užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje pagal ekologinės gamybos logotipo atpažįstamumą. Naujausios Europos Komisijos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, šį ženklą atpažįsta 75 proc. Lietuvos respondentų, o ES vidurkis s...
2026/11/07

Elektros fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kilstelėjo nereikšmingai, brango nefiksuotos kainos planai

Per praėjusią savaitę vartotojams siūlomų 12 mėn. fiksuotos elektros kainos planų vienos ir dviejų laiko zonų vidutinės 1 kWh kainos didėjo iki 0,3 proc., o 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų – mažėjo iki 0,7 procento. Per savaitę &scar...
2026/11/07

Mūsų emocijos – jų ginklas. Kaip dezinformacijos skleidėjai naudojasi baime ir pykčiu?

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kiekvienas iš mūsų bent kartą yra patyręs tą staigų jausmą, kai iš baimės net kojos nutirpsta. Perbraukiame pirštu per išmaniojo telefono ekraną, akys užkliūva už rėk... Būtent šią trapią sekundę mes tampame pažeidžiamiausi. Kol esame įsitikinę, kad giname tiesą ir saugome savo artimuosius, kažkas kitas trina rankomis – manipuliacija suveikė nepriekaištingai. Kodėl šiuolaikiniame informa... Apie tai, kodėl dezinformacijos skleidėjai taikosi į mūsų baimę ir pyktį, ir kodėl šios dvi emocijos laikinai išjungia loginį mąstymą, kalbamės su sveikatos psichologe Gintare KUČIAUSKAITE, dirbančia Kauno psichikos sveikatos centre ...
2026/11/07

Kaip dirbtinis intelektas įveikia biurokratiją

Jungtinės Karalystės (JK) ūkininkas iš Stafordšyro sukūrė dirbtinio intelekto asistentą, kuris automatiškai užpildo jo paraišką subsidijoms gauti ir netgi aptinka klaidas: tai leido jam laiku pateikti paraišką ir...
2026/11/07

Panevėžio rajono bendruomenę subūrė žolynų paslaptys ir kūryba

Panevėžys (JP.lt). Panevėžio rajone, Barklainių I kaimo bendruomenės namuose, surengtas edukacinis vakaras „Ką žolynai šnabžda“ subūrė gyventojus pažinti augalus, ragauti žolelių arbatas ir kurti floristikos kompozicijas. Savo ž...
2026/11/07

Nuo galvijų iki alpakų: ŽŪDC pristato interaktyvų Lietuvos gyvulininkystės žemėlapį

Lietuvoje registruota daugiau kaip 629 tūkst. galvijų, beveik 126 tūkst. avių ir 647 alpakos. O kuriose savivaldybėse jų daugiausia, kokios veislės populiariausios ir kaip keičiasi gyvūnų skaičius? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų...