Po ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimo pareigūnai kalba apie hibridinį karą

Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Nustatyta, kad kabelis nutrauktas į pietus nuo Elando salos esančiuose Švedijos vandenyse, maždaug už 700 km nuo Helsinkio.

„Tokie pažeidimai šiuose vandenyse be įsikišimo iš išorės nevyksta“, – sakė „Cinia“ atstovas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir jos kolegė iš Suomijos Elina Valtonen Briuselyje pareiškė, kad tai užuomina apie „nešvarų žaidimą“.

„Tai, kad toks incidentas iš karto kelia įtarimų dėl tyčinės žalos, byloja apie mūsų laikų nepastovumą“, – sakoma bendrame jų pareiškime.

„Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktybinių veikėjų hibridinis karas“, – pažymima jame. 

Suomijos nacionalinis tyrimų biuras antradienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl Suomiją ir Vokietiją jungiančio povandeninio telekomunikacijų kabelio pažeidimo.

Švedijos prokuratūra vėliau antradienį taip pat pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl sabotažo po to, kai buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai. Vienas iš jų jungė Lietuvą ir Švediją, o kitas – Suomiją ir Vokietiją.

„Šiuo metu pažeidimas tiriamas kaip sabotažas. Ikiteisminis tyrimas vyksta ir yra pradiniame etape. Daugiau informacijos apie tyrimą šiuo metu neturime“, – sakoma prokuroro Henriko Sodermano pareiškime, praėjus kelioms valandoms kaimyninės Suomijos pranešimo apie pradėtą tyrimą. 

Tuo metu Švedijos kapitalo telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos į Lietuvą.

Vėliau šią informaciją patvirtino ir pareigūnai Stokholme.

„Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis BNS sakė, kad didesnių interneto tiekimo sutrikimų bendrovė nefiksavo.

„Jokių masinių sutrikimų nepastebėjome, nes iškart perjungėme į rezervines jungtis. Dėl to ryšio masinių sutrikimų nebuvo“, – teigė bendrovės atstovas.

Padidėjusi įtampa

Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas (Karlas Oskaras Bohlinas) rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai AFP teigė, kad „labai svarbu išsiaiškinti, kodėl šiuo metu Baltijos jūroje turime du neveikiančius kabelius“.

C.-O. Bohlinas pridūrė, kad „atitinkami švedų pareigūnai tiria šiuos įvykius“.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) taip pat antradienį teigė, kad kabelių tarp Suomijos ir Vokietijos bei Švedijos ir Lietuvos pažeidimas yra „aiškus ženklas, kad kažkas vyksta“.

„Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai“, – sakė B. Pistorius prieš susitikimą su Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrais Briuselyje.

„Todėl turime konstatuoti, nežinodami konkrečiai, kas tai padarė, kad tai yra hibridinis veiksmas. Ir taip pat turime daryti prielaidą, kol kas to nežinodami, kad tai yra sabotažas“, – teigė jis.

Švedijos ir Lietuvos gynybos ministrai antradienį pareiškė esantys „labai susirūpinę“ dėl šalis jungiančio povandeninio telekomunikacijų kabelio pažeidimo, kuris vertinamas kaip sabotažas. 

„Esame labai susirūpinę dėl pažeisto Lietuvą ir Švediją jungiančio povandeninio kabelio Baltijos jūroje“, – bendrame pareiškime teigė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas) ir jo kolega iš Lietuvos Laurynas Kasčiūnas.

Jie pridūrė, kad „tokios situacijos turi būti vertinamos atsižvelgiant į didėjančią Rusijos keliamą grėsmę mūsų kaimynystėje“

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą pasitaikė atvejų, rodančių padidėjusią įtampą Baltijos jūros regione.

2022 metų rugsėjį „Nord Stream“ vamzdynuose, kuriais į Europą buvo tiekiamos rusiškos dujos, užfiksuoti keli povandeniniai sprogimai.

2023 metų spalį teko laikinai uždaryti Suomiją ir Estiją jungiantį povandeninį dujotiekį, kurį greičiausiai apgadino Kinijos krovininio laivo inkaras.

Nuo karo tarp kaimyninės Rusijos ir Ukrainos pradžios Suomija ėmė intensyviau stebėti, kas vyksta Baltijos jūroje.

Praėjusį mėnesį NATO Rostoke atidarė naują karinio jūrų laivyno bazę, iš kurios bus koordinuojamos Aljanso narių pajėgos Baltijos jūroje.

Kitą dieną po bazės atidarymo Rusija išsikvietė Vokietijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl naujos karinių jūrų pajėgų vadavietės. 

Maskva šią bazę pavadino akivaizdžiu 1990 metų sutarties dėl Vokietijos suvienijimo, kurioje teigiama, kad šioje teritorijoje nebus dislokuojamos užsienio šalių ginkluotosios pajėgos, pažeidimu. Berlynas šį teiginį atmetė.