Po susitikimo Prezidentūroje opozicija sutaria: konsensusas dėl gynybos yra

„Pagrindiniais strateginiais klausimais, man rodos, tiek Prezidentūros, tiek Vyriausybės, tiek parlamentinių partijų praktiškai visų nuomonės sutampa“, – po susitikimo žurnalistams sakė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Matome prasmę tartis ir matome prasmę prioritetizuoti gynybos klausimus, saugumo klausimus ir, na, tokį vieningą signalą siųsti tiek parlamentinės diplomatijos formatuose, tiek Vyriausybės lygmeniu, mūsų pagrindiniams sąjungininkams ir partneriams“, – pridūrė ji.

Be parlamentinių partijų vadovų, susitikime dalyvavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, premjeras Gintautas Paluckas, Seimo Užsienio bei Europos reikalų komitetų pirmininkai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

Pasak Prezidentūros, politikai aptarė Lietuvos tarptautinio saugumo stiprinimą, tolesnę paramą Ukrainai, europines saugumo, gynybos pramonės iniciatyvas.

„Turbūt aš nenustebinsiu pasakydamas, kad opozicija irgi turi savo supratimą, savo matymą, bet kur nėra nuomonių išsiskyrimo, tai bendrai dėl poreikio skirti lėšas gynybai, dėl to, kad reikia ir skolintis, ir naudot galimybes dėl Mastrichto kriterijų atidėjimo, kad reikia galvoti, kaip čia panaudoti mūsų gynybos pramonės kūrimui“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikė Rita Tamašunienė sakė, jog kalbant apie gynybą visuomenei svarbu žinoti, kur krašto apsaugai skiriamas lėšas planuojama panaudoti.

„Tai vienas svarbiausių momentų, bet, sutarėme, kad gynybos pramonės stiprinimas, darbo vietų kūrimas, tai yra ta kryptis ir taip pat darbas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis, siekiant didesnio finansavimo būtent Lietuvai“, – kalbėjo politikė.

Po susitikimo su šalies politikais, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad reikėtų įtvirtinti nacionalinį principą, jog peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai ir parama Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos.

Ekonominės sankcijos Rusijai ir Baltarusijai

Paklaustas apie siekį turėti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas, partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas tikino, kad konservatoriai tokį siūlymą Seime palaikytų.

„Aš pritariu minčiai, kad mes turim turėti nacionalinių sankcijų mechanizmą ir jeigu URM pasiūlys tokį mechanizmą, mes jam pritarsim. Manau, išmintingas sprendimas. Turi turėti valstybė ir tokį instrumentą. Mes apie tai kalbėjom jau kelis metus“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras.

Taip jis kalbėjo Lietuvai siekiant turėti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas, jeigu jų nebeliktų Europos Sąjungos (ES) lygiu. Kaip rašė BNS, tą numatančiomis pataisomis siekiama papildyti šiuo metu Seime svarstomą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, numatantį jų pratęsimą dar vieneriems metams iki 2026-ųjų gegužės.

Jog būtina taikyti ekonomines sankcijas, pritarė ir A. Veryga, tačiau įžvelgė ir potencialių problemų.

„Problema kyla kur – jeigu Lietuva tampa vienintele sankcijų taikytoja ir tai reiškia, kad tos sankcijos būna arba apeinamos, arba neįgyvendinamos“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Viena, matyt, yra pademonstruot savo asmeninę nuostatą kaip valstybės, kaip mes žiūrim į Rusiją, į Baltarusiją, ir kaip mes žiūrim į santykius su jais. Bet ką valstybė privalo padaryti – ir čia jau opozicija nepadarys – tą turi padaryti Vyriausybė, valstybių vadovai, kurie susitinka Vadovų taryboj, kalbėtis, kad tai būtų ne tiktai mūsų iniciatyvos, kad sankcijos išliktų“, – teigė jis.

Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje, tačiau pratęsiant ribojimus šiai šaliai Bendrija pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaromis, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ir ateityje.

„Girdėjom, kad iš tikrųjų yra problemų, kaip visada su Vengrija, kuri priešinasi. Ir tada natūralu, kad reikia ieškot formatų, kur, tarkim, Vengrija galbūt kažkur nedalyvauja, bet tariasi daugiau ES valstybių, tame tarpe ir Lietuva“, – siūlė A. Veryga.

Kaip skelbė BNS, pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.

Sankcijos daugiausiai apima ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pratęsiant jas šiemet kilo parlamentarų diskusijos dėl įstatyme įrašyto rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ribojimo draudimo.

Tuo metu ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.

Autoriai: Karolina Ambrazaitytė, Paulius Perminas

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama