Po „Ūkininko patarėjo“ straipsnių VMVT teko prasikrapštyti akis

Su sprendimais nesutiko

Panemuninkų kaimo gyventojas V. Sukadelskas prarado teisę laikyti 14 arklių ir 2 šunis po to, kai, gavę skundą dėl netinkamos gyvūnų priežiūros, VMVT darbuotojai apsilankė jo sodyboje ir nustatė, kad ūkyje neprižiūrimi gyvuliai (nesutvarkytos kanopos, neteisingai statomos kojos, perkreiptas kaklas, nesandarios būdos) ir nesilaikoma ūkinių gyvūnų registravimo bei ženklinimo reikalavimų. Praėjusių metų birželį buvo konfiskuoti 6 arkliai ir nurodyta padovanoti juos kitam laikytojui, o šunys išvežti į gyvūnų prieglaudą. Likusius 8 arklius buvo leista laikyti, nes jų prižiūrėjimo sąlygos atitiko gyvūnų gerovės reikalavimus, tačiau rudenį VMVT informavo, kad konfiskuojami ir likę arkliai. Jų laikytojui buvo paskirta 610 Eur bauda.

7 arklius pavyko iš karto išgabenti iš ūkio, o eržilas Beržas ištrūko ir daugiau kaip mėnesį blaškėsi po apylinkes, kol po kelių nesėkmingų bandymų sugauti, naudojant migdomąsias strėlytes, pavyko jį stipriai apsvaiginti ir išvežti pas laikinus globėjus. Gyvūnas galimai patyrė dideles kančias, buvo traumuotas. Apie tai liudijo stebėtojų padaryti vaizdo įrašai, kuriuos skelbė ŪP portalas ukininkopatarejas.lt ir laikraštyje spausdintos nuotraukos.

V. Sukadelskas, priblokštas VMVT sprendimų, pagalbos kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), KRK, Alytaus apylinkės prokuratūrą ir pačią VMVT, prašydamas įvertinti VMVT specialistų sprendimus, konfiskuojant arklius.

Pamatė savo pažeidimus

Alytaus apylinkės prokuratūra, susipažinusi su V. Sukaldelsko pareiškimu, po atlikto aplinkybių patikslinimo pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. STT, atlikusi VMVT 2024 m. spalio 17 d. nutarimo atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą, nustatė, kad tarnyba, nagrinėdama V. Sukadelsko administracinio nusižengimo bylą, padarė esminių administracinių nusižengimų teisenos pažeidimų, lėmusių priimto nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Todėl VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė kreipėsi į LAT, prašydama atnaujinti V. Sukadelsko administracinio nusižengimo bylą dėl VMVT nutarimo, kuriuo buvo konfiskuoti jam priklausantys gyvūnai ir paskirta bauda, taip pat panaikinti VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriaus nutarimą ir priimti naują nutarimą arba panaikinti minėtą nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti VMVT.

Pareiškime buvo nurodoma, kad VMVT nutarime nebuvo vertinama ir pasisakyta atskirai dėl padovanotų 6 arklių ir 2 šunų konfiskavimo. VMVT atstovams buvo žinoma, kad minėti gyvūnai nuosavybės teise jau nepriklauso V. Sukadelskui, tačiau priimant sprendimą konfiskuoti jam nepriklausantį turtą, nutarime nėra nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimamas toks sprendimas ir nepateikti tokio sprendimo priėmimo motyvai. Byloje nėra duomenų, kad į ją būtų įtraukti asmenys, kuriems padovanoti gyvūnai, dėl to nebuvo užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimo procesas ir efektyvi gyvūnų savininkų teisių gynyba. Nutarime atskirai nepasisakyta ir dėl V. Sukadelskui priklausančių 8 arklių konfiskavimo.

VMVT vadovė pareiškime taip pat nurodė, kad nutarimas priimtas pažeidžiant Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas – nepaminėtas praėjusių metų liepos mėnesio patikrinimo aktas su nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis, kad arklių laikytojas įvykdė didžiąją dalį nustatytų įpareigojimų ir jam priklausančių 8 arklių laikymo sąlygos atitinka minimalius gyvūnų gerovės reikalavimus. Be to, tame pačiame patikrinimo akte nurodyta net prieštaraujanti informacija, esą V. Sukadelskas dėl 8 arklių gydymo ir kitokios priežiūros nesikreipė į veterinarijos gydytoją, neužtikrino saugaus gyvūnų laikymo, jog šie nejaustų skausmo, nekentėtų, neieškojo, kam galėtų perduoti gyvūnus toliau laikyti, o šios nurodytos aplinkybės turėjo tiesioginės įtakos priimant sprendimą dėl gyvūnų konfiskavimo.

Nutarime nėra konstatuota ir pagrįsta 8 arklių konfiskavimo būtinybė, taip pat nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo nuspręsta konfiskuoti 6 padovanotus arklius. Be to, birželio mėn. administracinio nusižengimo protokole žiaurus elgesys konstatuotas tik 6 gyvūnų atžvilgiu, kuriuos V. Sukadelskas padovanojo kitam laikytojui, tačiau spalio mėn. nutarime konstatuotas žiaurus elgesys su visais 14 arklių, ir laikytojas nubaustas už žiaurų elgesį su visais 14 arklių. Taip nutarime atsirado naujų esminių šio nusižengimo sudėties požymių, o tai pažeidė V. Sukadelsko teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Sudarys darbo grupę

LAT, išnagrinėjęs VMVT direktorės A. Mikalauskienės prašymą, nutarė jį atmesti, o tai reiškia, kad pati VMVT turės nuspręsti, kokių veiksmų imtis – panaikinti savo priimtą nutarimą, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba, atlikus tyrimą, priimti naują nutarimą. „Sudarysime darbo grupę ir iš naujo peržiūrėsime bylos duomenis. Į darbo grupę įtrauksime daugiau specialistų – teisininkų, vertinsime, ar priimti sprendimai atitinka teisės aktus, ar buvo teisingai priimti. Taip pat žiūrėsime, ar nėra kokių nors naujų duomenų. Kito kelio neturime. Kadangi LAT nesiėmė vertinti bylos duomenų, tam, kad niekam neliktų jokių klausimų, vertins vidinė darbo grupė“, – teigė VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė.

Anot jos, konfiskuoti gyvūnai šiuo metu yra pas laikinus globėjus. Arklys Beržas ir iki sugavimo buvo geros sveikatos. Po pervežimo buvo apžiūrėtas veterinarų, jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta, jis jaučiasi gerai, yra laikomas kartu su kitais tos pačios bandos arkliais. „Artimiausiu metu greitų sprendimų nebus, nes tai apima jautrius klausimus – gyvūnus, o mūsų prioritetas yra gyvūnų gerovė“, – pabrėžė VMVT atstovė spaudai. (Redakcijos žiniomis, po Beržo transportavimo, jam nebuvo atlikta galimų kūno sužalojimų ekspertizė.)

„VMVT kreipėsi į LAT dėl administracinės bylos atnaujinimo, kad būtų įvertintas jos veiksmų tinkamumas, o LAT jų prašymą atmetė. Tad dėl tolesnių veiksmų būtinumo spręsime tik gavę VMVT atsakymus į ministerijos keliamus klausimus“, – ŪP teigė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Tiki teisingumu

KRK pirmininko K. Mažeikos teigimu, susidariusi situacija nėra iš lengvųjų ir galbūt reikia platesnio vertinimo. „Ko gero, esmė šioje vietoje – kompetencijos trūkumas. Su gyvūnais, jų gerove susijusios situacijos nėra tradicinės. Geras pavyzdys prokuratūroje – specialusis prokuroras aplinkosauginiais klausimais. Šios srities prokuroras atsirado po skandalo AB „Grigeo“. Tada buvo sukurta speciali prokurorų grupė aplinkosauginiams pažeidimams tirti, kuri, gilindama savo kompetencijas, dirba ir šiandien. Žiūrint į situaciją Alytaus r., panašu, kad prokuratūrai reikėtų svarstyti ir gyvūnų gerovės specifiką, nes tokių atvejų pasitaiko ir juos reikėtų analizuoti giliau, o tai padaryti galėtų kompetencijos šioje srityje turintis prokuroras. Kalbant su veterinarijos gydytojais, prokuratūros atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą vertinamas labai įvairiai bei kaip nekompetentingas žingsnis“, – redakcijai kalbėjo K. Mažeika.

KRK pirmininko nuomone, tai, kad VMVT pamatė savo darbo trūkumus tik po to, kai juos pastebėjo STT, – reformos pasekmė, kai yra išskaidytos atsakomybės – vienas patikrina, kitas įvertina, trečias paskiria nuobaudą, o ketvirtas ją įgyvendina. Deja, kai yra kolektyvinė atsakomybė, realiai nebūna jokios atsakomybės. Šią reformos klaidą, parlamentaro įsitikinimu, ŽŪM turi taisyti kartu su VMVT vadovybe.

„Galima daryti išvadą, kad viskas daroma tik popieriuje, kol galiausiai pamatomas apgailėtinas rezultatas. Pati VMVT pamatė, kad visi savo darbą atliko, bet buvo padarytas šiurkštus pažeidimas, tai konstatavo STT. VMVT negali epizodiškai vertinti vieno proceso, ji turi matyti visą eigą nuo pradžios iki galo. Reikėtų žiūrėti plačiau ir gyvūnų gerovė turėtų būti vertinama kompleksiškai. Jei vienas ar kitas specialistas nekompetentingas ar nesupranta, galbūt reikėtų daryti darbo grupes, nes yra tikrai efektyvių būdų spręsti tokias problemas“, – įsitikinęs parlamentaras.

Nepaisant visų nesusipratimų, K. Mažeika tikisi, kad šioje istorijoje pirmiausia bus pasiektas teisingumas – jei V. Sukadelskas neatgaus arklių, tai bent gaus kompensaciją už patirtus nuostolius. „Arkliai yra didelės vertės turtas ir už jį žmogui turės būti atlyginta. Esam demokratinė šalis – žmogaus laisvė rinktis, ką auginti, svarbu, kad atitiktų gyvūnų gerovės reikalavimus ir nebūtų pažeidimų. Kitas klausimas yra pačios VMVT vadovės A. Mikalauskienės atsakomybė, ar gali tokios kompetencijos žmogus vadovauti šiai tarnybai“, – pabrėžė ŪP pašnekovas.

Valdo SUKADELSKO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.