Pokalbis su ūkininku Egidijumi Kardonu apie „Sriubos laiką“

Kada ir kodėl gimė mintis gaminti sriubas?

Mintis gaminti sriubas gimė tada, kai mūsų šeimos gyvenime į krūvą sukrito dvi aplinkybės: 2020 metais grįžome iš Škotijos į Lietuvą, gavome dosnią močiutės dovaną –15 ha žemės. Niekada nebuvome žemdirbiai, gal todėl buvo nesunku priimti nestandartinį ir drąsų sprendimą – auginti daržoves kalvotoje žemėje ir čia pat, ūkyje, jas perdirbti iki galutinio produkto beigi patiems, be tarpininkų, parduoti tą produktą vartotojui.

Kaip dalinatės darbais? 

Tas, kieno vikresnės rankos, atsako už daržovių galutinį paruošimo etapą, o kieno stipresnės rankos, tas valdo mechanizmus apdirbant žemę, sodinant daržoves, jas prižiūrint ir nuimant derlių. Tačiau dažniausiai su žmona Roberta dirbame keturiomis rankomis, neatsisakome talkininkauti pasiryžusių draugų ar giminaičių pagalbos.

Kur ieškojote panašaus verslo pavyzdžių? Iš ko mokėtės?

Be abejo, ieškojome panašaus verslo pavydžių ir kuo ilgiau neradome, tuo labiau džiaugėmės – mažiau turėsime konkurentų. Mokėmės eksperimentuodami, juk Lietuvoje nėra teisiškai patvirtintų daržovių džiovinimo, laikymo normatyvų. Teko patiems susikurti. Pradedant šį verslą, viską sustyguoti padėjo Valstybinės maisto ir veterinarinė tarnybos darbuotojai.

Kokias sriubas gaminate? Kaip atsirinkote, kurias gaminti?

Pasirinkome gaminti tradicines lietuvio skoniui įprastas sriubas iš įprastų mūsų regione augančių daržovių.  Supratome, kad reikia gaminti tokią produkciją, kuri bus atpažįstama vartotojui, tik kitoniškai pateikta. Todėl ūkyje užaugintų ir išdžiovintų daržovių deriniai pagal mūsų sukurtas receptūras ir tapo kelių rūšių džiovintų daržovių sriubomis: kopūstų, barščių, moliūgų, raugintų agurkų.

Ar patys auginate daržoves, prieskoninius augalus ar kitus reikalingus ingredientus, ar perkate?

Auginame kopūstus, burokėlius, morkas, svogūnus, česnakus, moliūgus, cukinijas, pomidorus, pastarnokus, agurkus ir šiek tiek reikalingų prieskoninių augalų. Tik labai maža dalis ingredientų nėra užauginta ūkyje – pavyzdžiui juodieji pipirai žirneliais, kad šeimininkėms nereikėtų jų papildomai ieškoti verdant mūsų sriubą, ar žagrenio sėklos, kurios suteikia barščiams malonią rūgštelę.

Kaip gimė pavadinimas „Sriubos laikas“ ir pakuotės dizainas?

Mums pagaminti 30 gramų sriubos pakuotes reikia 8 mėnesių darbo: jau vasario mėnesį sėjame kai kurias daržoves, jas pikuojame, persodiname į dirvą, vagojame, ravime, saugome nuo kiškių ir briedžių, etapais nuimame, perdirbame, ir tik rugsėjo pabaigoje naujo derliaus sriubos pasiekia vartotoją.

Vartotojui gi išsivirti sriubą užtenka tik 15–20 minučių. Tereikia pakuotės turinį supilti į puodą.

Labai reliatyvus tas „Sriubos laikas“, tik jis toks jaukus, kai darganotą dieną  ant stalo garuoja sriuba.

Pakuotės dizainas gimė supratus, kad nieko nėra ryškiau už spalvas juodame fone. O mažas langelis, per kurį gali pamatyti, kaip atrodo būsimoji sriuba, tiesiog būtinas smalsiam vartotojui!

Kur galima įsigyti ar užsisakyti jūsų sriubos?

Mūsų sriubas galima įsigyti užsisakant per Facebook  parašius asmeninę žinutę, skambinant, el. paštu arba mugėse, sustojus prie mūsų palapinės.

Ar per sezoną pagamintos sriubos pakanka visiems norintiems?

Šiemet dar tik antras sezonas, bet jau liepos mėnesį pritrūkom moliūgų ir raugintų agurkų sriubos. Rugpjūtį jau nebeturėjom barščių.

Pasitaisysim, tik visiems patariame – mūsų sriubos supakuotos sandarioje pakuotėje ir galioja visus metus. Mėgėjai, drąsiai pirkite iš karto daugiau, kad neištiktų nemalonus deficito jausmas.

Kiek plačiai sriubą pamėgę Lietuvos, o gal ne tik jos skanautojai?

Gal bus keista, bet pagal pardavimus žemaičiai, sriubų mėgėjai, pirmauja. Gal dėl to, kad aukštaitiška džiovintų daržovių sriuba jiems egzotiškai atrodo? Mūsų sriubos yra nukeliavę į Ameriką, Australiją, Vokietiją, Portugaliją, Kanadą, Švediją, Šveicariją ar kitur kartu su lietuviais, kur jie begyventų. Tolimųjų reisų vairuotojų kabinose, turistų laužuose išvirtos pasaulio aukštikalnėse ir lygumose mūsų sriubos irgi srebiamos.

Kuo išskirtinės jūsų sriubos? Svarbiausios priežastys, dėl ko verta jas rinktis.

Mūsų sriubose nėra jokių pridėtinių E. Jokių. Tik natūralios susmulkintos ir išdžiovintos daržovės.

Sriubas paprasta laikyti ir pervežti – tai lyg mažas daržovių sandėliukas – visada po ranka.

Sriubos virimas nereikalauja jokių laiko sąnaudų apruošiant daržoves – viskas gatava, tereikia užpilti šaltu sultiniu ar vandeniu ir virti 15–20 minučių.

Papasakokite šiek tiek apie sriubų gaminimo procesą. Ar visi procesai vyksta ūkyje? Kiek rankų darbo, ką atlieka įrengimai?

Sriubų gaminimo procesas vyksta tik ūkyje. Tai yra tipiškas trumposios maisto grandinės pavyzdys.

Ūkyje nėra ilgalaikių daržovių sandėliavimo patalpų, todėl nuimtos daržovės yra kiek įmanoma greičiau dorojamos, plaunamos, smulkinamos ir džiovinamos. 

Maža to, kai kurios daržovės gali kantriai laukti savo eilės laukuose, nebūtina pvz. visą kopūstų, burokėlių ar morkų derlių nuimti per  kelias dienas. Čia jums ne braškes, kaip juokaujame.

Daržoves plauname ir skutame mechanizuotai, bet jos vis tiek praeina akių bei rankų kontrolę, tik po to yra mechanizuotai smulkinamos įvairaus dydžio šiaudeliais arba kubeliais, kaip reikalauja receptūra.

Į džiovyklę vienu metu telpa iki 300 kg supjaustytų daržovių, ir jos 40–45 laipsnių temperatūroje išdžiūsta per 12–24 valandas.

Galima sakyti, kad džiovyklės darbo režimas diktuoja rudeninių darbų ritmą.

Džiovintos daržovės laikomos sandariuose konteineriuose ir vėliau mechanizuotai pakuojamos. Gauti užsakymai siunčiami vartotojams.

Ar prekiaujate tik sriubomis?

Kol kas prekiaujame tik sriubomis, šalia priglausdami vieną kitą indelį ūkyje išsukto medaus.

Verslas sukasi. Ar pasiteisino lūkesčiai? Ką galvojate keisti, tobulinti? Galbūt išbandyti kažką naujo?

Lūkesčiams išsipildyti dar reikia laiko. Kardinaliai keisti, tobulinti ar bandyti kažką naujo neleidžia jaunojo ūkininko gautos paramos projekto sąlygos, kaip tai beskambėtų kontraversiškai. Tik niekas mums nedraudžia planuoti ateities, kuriant naujų produktų receptūras, galimos plėtros ar nereikalingų gamybos sąnaudų atsisakymo.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė / LŽŪKT

Egidijaus Kardono nuotraukos