Ashburn +27,2 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +27,2 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

BNS

 

Policija: mažėjant nusikaltimų elektroninėje erdvėje, auga investicinio sukčiavimo atvejų

2024/06/02


Nors praėjusiais metais ketvirtadaliu sumažėjo nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, policija praneša, kad daugėja atvejų, susijusių su investiciniu sukčiavimu – iš gyventojų išviliota suma siekia beveik 5 mln. eurų.

Kaip skelbiama šią savaitę viešai pristatytoje Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje, 2023 metais elektroninėje erdvėje užfiksuota 3,9 tūkst. nusikalstamų veikų – tai 26 proc. mažiau nei užpernai.

„Situacija išlieka stabili, jeigu yra stabili, tai mes vertiname situaciją kaip gerėjančią ir žemą grėsmės lygį“, – šią savaitę vykusios spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Radutis Žilinskas.

Pasak R. Žilinsko, dažniausiai pasitaikantys kibernetiniai nusikaltimai yra sukčiavimas naudojant apgaulingas SMS žinutes, socialinės inžinerijos metodai, kai suklastotomis žinutėmis ar duomenų viliojimo kampanijomis iš gyventojų išviliojami slaptažodžiai.

„Tiek žinutės, tiek el. laiškai sukuriami taip, kad sukeltų pasitikėjimą, baimę, verstų skubėti, todėl dažnu atveju neatkreipiama dėmesio į tai, kad žinutė gali būti apgaulinga“, – rašoma ataskaitoje.

R. Žilinsko teigimu, sukčiai pradėjo labiau orientuotis ne į fizinius asmenis, bet į įmones, išaugo investicinio sukčiavimo atvejų.

„Idant pabandytų pasiekti didesnių naudų, didesnių išviliojimų ir eina į investicinius sukčiavimus“, – sakė Kriminalinės policijos atstovas.

Finansų sektoriaus dalyvių duomenimis, pernai gerokai išaugo investicinio sukčiavimo būdu padaryta žala gyventojams: 2023 metais ji siekė apie 4,8 mln. eurų, o 2022-aisiais – 1,9 mln. eurų.

Pernai didžiąją dalį investicinio sukčiavimo atvejų sudarė apgaulingų investavimo platformų reklamos platinimas internete.

Sukčiai išprovokuodavo reklamos anketose užregistruoti kontaktinius duomenis ir, komunikuojant telefonu ar internetu, skatindavo daryti pavedimus į tariamai investuoti skirtas sąskaitas, kurias nusikaltėliai kontroliuoja ir iš jų persiveda ir pasisavina lėšas.

Kita dažniausia investicinio sukčiavimo schema buvo telefoninių sukčių atakos ar apgaulingos reklamos platinimas internete, kai anksčiau nuo investicinio sukčiavimo nukentėjusiems asmenims pasiūloma tariama pagalba susigrąžinti prarastas lėšas.

Pernai taip pat padaugėjo atvejų, kai telefoniniai sukčiai išprovokuodavo nukentėjusiuosius melagingu reikalavimu uždaryti investicines sąskaitas, baugindami tuo, kad šias sąskaitas perėmė nusikalstamos struktūros ir naudoja neteisėtiems tikslams.

R. Žilinsko teigimu, dažnai ši nusikalstama veikla vykdoma iš užsienio.

Finansų rinkos dalyvių duomenimis, iš Lietuvos gyventojų ir juridinių asmenų pernai apgaule buvo išviliota apie 12,3 mln. eurų – beveik 4 proc. daugiau negu 2022 m., tačiau finansų įstaigoms pavyko susigrąžinti beveik 900 tūkst. eurų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, pernai dažniausiai išviliotų pinigų sumos buvo iki 1 tūkst. eurų dydžio, didžiausių žalų, kai lėšos viršijo 10 tūkst. eurų sumas, palyginus su 2022 metais išaugo 19 procentų.

Pasak R. Žilinsko, nors Lietuvoje dar nėra užfiksuota atvejų, užsienyje jau pastebėta, kai sukčiavimui pasitelkiamas dirbtinis intelektas.

„Pradžioj gaunat skambutį, o dirbtiniam intelektui reikalingas jūsų balsas, kad paskui konstruotų sakinius. Tai tikėtina, kad tai ateis kažkada ir į Lietuvą“, – sakė jis.

Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininkės pavaduotojas Darius Kuliešius teigė, kad praėjusiais metais pastebėtas ir išaugęs duomenų viliojimo arba vadinamojo fišingo (angl. phishing) atvejų.

„2023 metais fiksuota apie 5 tūkst. atvejų, tai yra ryškiai daugiau, nei 2022 metais, kai fiksuota 3,5 tūkst. atvejų. Bet gera žinia yra ta, kad bendra žala, padaryta šiais nusikaltimais, yra mažesnė ir mažėjanti – 2023 metais bendra žala vartotojams buvo 1,6 mln. eurų, kai 2022 metais – 2,9 mln. eurų“, – pasakojo D. Kuliešius.

Kaip rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kelių kitų institucijų parengta ataskaita, palyginti su ankstesniais metais, bendras registruotų kibernetinių incidentų skaičius sumažėjo 30 proc. – pernai metais užfiksuota per 2,3 tūkst. incidentų, 2022-aisiais – 3,3 tūkstančio.

Daugiausia incidentų pernai užfiksuota liepos–rugsėjo mėnesiais, tai siejama su pernai vasarą Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu.

Pernai 12 proc. augo pavojingesnių vidutinės kategorijos incidentų skaičius – 2023 metais užfiksuoti 37 tokie pažeidimai, metais anksčiau – 32.

 

Vilmantas Venckūnas / BNS

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis