Politikų pažadai – šakėmis ant vandens

Daug klausimų

ŽŪM pranešime rašoma, kad EK rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų atkūrimo problemą, kuri mūsų ūkininkams šiuo metu yra aktualiausia, įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą, galintį sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmečio santykio skirtumą nuo referencinio. Todėl siūlymas buvo įtrauktas į deleguotojo akto pakeitimą ir pateiktas svarstyti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Žemės ūkio ministras džiūgavo, kad tai – palanki žinia Lietuvos ūkininkams, šiemet pievų atkurti nereikės. Pranešime paminėta, kad ministras galimas išeitis dėl daugiamečių pievų klausimo ne sykį buvo aptaręs su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu, su Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadovu Norbertu Linsu. „Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija“, – teigė Kęstutis Navickas.

Ūkininkams kyla klausimų: „Kodėl sprendimo nebuvo ieškota nuo 2021 m., kai buvo kilę problemų su praėjusio laikotarpio referenciniu plotu? Kas buvo nuveikta per tuos metus? Kodėl ministerija po ūkininkų protesto sustabdė reikalavimą atkurti daugiametes pievas, o vasario pradžioje paskelbė atsakymą iš EK, kad daugiametes pievas ūkininkai privalės atkurti?“ Klausimų šiandien yra daugiau negu atsakymų.

Akivaizdu tik tai, kad ŽŪM iniciatyvos išspręsti šį klausimą nerodė. Reikalai į gerąją pusę pasisuko tik tuomet, kai pas ES žemės ūkio komisarą nuvyko Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovai, jaunieji ūkininkai, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai.

Vieši dalykai nėra vieši

Anykščių r. jaunasis ūkininkas, LŽŪT darbo grupės narys Dainius Arlauskas, išvydęs ŽŪM pranešimą spaudai, stebėjosi, kodėl apie viešus dalykus kalbama ne viešai. „Nei aš, nei žemdirbių bendruomenė nematė ir neturi varianto, kurį ŽŪM pateikė EK. Nematant ministerijos pateikto dokumento EK, neįmanoma diskutuoti, kadangi nėra aišku, ar jis teisingas. Praėjusių metų gruodžio mėn. buvo sudaryta darbo grupė iš LŽŪT atstovų, ministerijos specialistų, viceministro Egidijaus Giedraičio, kurioje buvo sutarta, kad dokumentas EK bus teikiamas tik visiškai jį suderinus su darbo grupe. Tačiau jis nebuvo suderintas“, – atvirai kalbėjo D. Arlauskas.

Jaunasis ūkininkas priminė, kad ne vienus metus ŽŪM teigė, jog daugiamečių pievų atkūrimo problemos išspręsti negalima, nes to neleidžia padaryti ES reglamentas. Kai  D. Arlauskas ir kitas jaunasis ūkininkas Darius Ufartas, atstovaudami Lietuvos žemdirbiams, nuvyko į Briuselį, savo ausimis išgirdo, kad tai, ką valstybė narė pateikia EK, su tuo EK ir dirba. „Grįžę viešai apie tai pasakėme. Ką girdime dabar? Kad ministerija kreipėsi į EK. Tačiau nežinome, koks tai kreipimasis, kas yra numatyta, kiek plotų bus sumažinta, kaip bus ištaisyta ši biurokratinė klaida“, – svarstė LŽŪT darbo grupės narys.

Šakių r. ūkininkų sąjungos narys Darius Ufartas taip pat gūžčiojo pečiais dėl ŽŪM ištransliuotos žinios. „Ministerija paskelbė, kas vyksta EK. Daugiamečių pievų klausimas pateiktas svarstyti EP. Panašu, kad šį klausimą sprendžia ne ŽŪM, o EK, kuri, spręsdama ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių problemą, kartu galbūt išspręs ir mūsų. Dėl to dar labiau liūdna“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino D. Ufartas.

Neįžvelgia pagerėjimo

D. Ufartas stebėjosi, kad ministerijos pozicija dėl daugiamečių pievų atkūrimo pasikeitė tik tada, kai į Briuselį du kartus buvo nuvykę LŽŪT atstovai, KRK nariai. „Tai, kad ŽŪM skelbiasi, jog daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės, čia – ES žemės ūkio komisaro J. Wojciechowskio pažadas KRK. Todėl ŽŪM politikų indėlio čia nematau.

Kol kas be ES žemės ūkio komisaro duoto pažado, neįžvelgiu jokio pagerėjimo, nes viskas – kalbų lygyje. Nėra patvirtinta, kad iš tos problemos išbridome“, – apgailestavo D. Ufartas.

LŽŪT pirmininkas dr. Ignas Hofmanas ŪP sakė, kad ŽŪM buvo raginama spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą. „Jei nebūtume raginę  ministerijos tą daryti, tai 200 proc. ji būtų nieko nedariusi. Ką iki to laiko komunikavo ŽŪM? Buvo paskleista klaidinanti informacija, kad pievos apskaitytos teisingai, kad nieko nebegalima pakeisti“, – priminė I. Hofmanas.

Jis akcentavo, kad, sprendžiant daugiamečių pievų problemą, prie to prisidėjo KRK ir žemdirbių delegacijos, vykusios į Briuselį. Iki šių vizitų problemos sprendimas nejudėjo, ministerija nuolat įrodinėjo nieko negalinti padaryti ir teigė, kad pievas reikės atkurti. „Šios problemos sprendime ministerijos nuopelno tikrai nėra, įtaka – minimali. Bet esmė ta, kad KRK ir žemdirbių delegacijoms teko dirbti ministerijos darbą. Todėl šis ŽŪM išplatintas pranešimas – ne naujiena, tai – sena informacija. Pasiūlymo, galinčio sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmečio santykio skirtumą nuo referencinio, kurį ministerija pateikė EK, mums neteko matyti“, – teigė I. Hofmanas.

Pažadas – girdėtas

Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius tvirtino, kad daugiamečių pievų atkūrimo problema – neišspręsta. Šis klausimas paliekamas ateičiai.

„Manau, kad sprendimas šiuo klausimu buvo vilkinamas. Nebuvo taip, kad mes su ministerija nesikalbėtume. Kalbėjomės įvairiais formatais. Kalbėjo ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), ir LŽŪT. Buvo bendraujama. Teikėme pasiūlymus ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui, ir kitiems teisės aktams. Tačiau dažnu atveju į pasiūlymus nebuvo įsiklausoma. Todėl netikiu, kad ministerija priims ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų. Tai bus palikta spręsti naujai valdžiai, kuri ateis po rinkimų. Nesu pranašas, neišpranašausiu, kaip šis klausimas bus sprendžiamas ateityje, sunku tą nuspėti“, – kalbėjo Ž. Augustinavičius.

Kauno r. ūkininkų sąjungos tarybos narė Regina Bernatonienė taip pat sakė, kad ŽŪM į socialinių partnerių pastabas ir siūlymus neatsižvelgdavo. „Ūkininkai kaip teikdavo, taip ir teiks pasiūlymus ŽŪM. Tačiau liūdna, nes į juos neatsižvelgdavo. Viskas – kaip žirniais į sieną. Kas šią problemą išspręs? Viską galima padaryti, jei yra daroma. Tą darbą teks daryti kitam ministrui. Kas jis bus ir kokia bus jo pozicija? Čia daug kas priklausys nuo politinės valios ir žmogiškumo“, – kalbėjo R. Bernatonienė.

Ar pavyko „išsukti uodegą“?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.