Politikų rūpestis žmonių valgiaraščiu. Kur pakastas šuo?

Naujos žaliosios iniciatyvos

Dėl Danijos parlamento „Žaliosios kortelės“ iniciatyvos, susijusios su ES veiksmų planu augalinės kilmės maistui, buvo diskutuojama Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) ir Aplinkos apsaugos komitete (AAK). Pastarajame tokiai iniciatyvai buvo pritarta, o KRK įsiplieskė diskusijos ir pasigirdo raginimai, kad nereikia pulti nuogiems į dilgeles, ir pasvarstyti, kam norime pritarti, o kam – ne. KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika, pastebėjęs, kad Seimo Europos reikalų komitetas prašo apsvarstyti šį klausimą ir yra gauta palanki Žemės ūkio ministerijos pozicija, siūlė pritarti „Žaliajai kortelei“ ir kvietimui kreiptis į EK dėl ES veiksmų plano augalinės kilmės maistui parengimo.

KRK paruoštame sprendime nurodoma, kad tokios iniciatyvos tikslas – skatinti ES maisto sistemos transformaciją, didinant maisto saugumą, strateginę autonomiją ir konkurencingumą. Pabrėžiama, kad ES žemės ūkio sektorius vis dar pernelyg priklausomas nuo importuojamų žaliavų, ypač baltymų ir trąšų, o tai suponuoja pažeidžiamumai, kuriuos dar labiau atskleidė COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Taip pat pažymima, kad augalinio maisto plėtra prisideda prie dirvožemio sveikatos išsaugojimo, biologinės įvairovės stiprinimo ir žiedinės ekonomikos vystymo, nes šiai produkcijai reikia mažiau žemės ir vandens išteklių, o kartu gali būti kuriamos naujos darbo vietos regionuose ir stiprinama vietinė ekonomika.

Akcentuojama ir tai, kad Lietuva jau dabar skiria paramą baltyminių augalų auginimui bei perdirbimui, o tolesnė parama šiam sektoriui turėtų būti grindžiama pirmiausia savanoriškomis, skatinamojo pobūdžio priemonėmis, užtikrinant subalansuotą augalinės produkcijos ir gyvulininkystės sektorių plėtrą.

Neatsakyti klausimai

Danijos parlamento iniciatyvai iš esmės pritarimą išsakė KRK narys Arūnas Dudėnas, Bronis Ropė. Parlamentarai akcentavo, kad Lietuvai labai svarbu pačiai apsirūpinti augaliniais baltymais. Tačiau KRK narys Viktoras Pranckietis kvietė neskubėti, nes paskaičius dokumentą jam kilo daug klausimų. Jis sutiko, kad apsirūpinimas augaliniais baltymais yra svarbus ir dėl to niekas nesiginčytų, tačiau, anot Seimo nario, dokumente rašoma ne tik apie tai. 

„Galėtume galvoti, kad šios iniciatyvos esmė, jog turėtume apsieiti be braziliškų sojų ir patys užsiaugintume baltyminių augalų. Tai yra geras dalykas, bet ten rašoma, jog reikia transformuoti Europos maisto sistemą. Ką tai reiškia, plačiau nepaaiškinama. Tad kyla klausimas, kas tai būtų ir kur tai mus nuvestų?“ – retoriškai klausė V. Pranckietis. Jis taip pat svarstė, ką galėtų reikšti „Žaliosios kortelės“ skatinimas prisidėti prie agromaisto sektoriaus dekarbonizacijos: „Kas už to slepiasi ir kaip tai gali atsiliepti žemės ūkiui? Kokie nauji dekarbonizacijos tikslai gali būti iškelti?“ V. Pranckiečiui į akį krito ir tai, kad Danijos parlamento inicijuotame dokumente kalbama apie kulinarinio ugdymo programas, orientuotas į augalinę virtuvę, sveikos, augaliniais produktais praturtintos mitybos skatinimą. Kitaip tariant, politikai demonstruoja rūpestį žmonių valgiaraščiu. 

„Manau, kad čia yra vegetarų prirašyti sakiniai. Augalinės kilmės maistas tikrai nėra pamirštas, jis ir dabar yra puikiausiai integruotas į mūsų mitybą, kur gi trūksta tos augalinės produkcijos? Pas mus augalininkystės sektorius puikiai išvystytas ir pagal plotą, ir produkcijos vertę. Panašu, kad lyg būtų kreipiama taip, jog reikia mažinti gyvulininkystės produktus. Kas tai inicijavo ir ko tuo yra siekiama?“ – daug klausimų kėlė KRK narys.

Danų interesai

„Žaliosios kortelės“ pristatyme nurodoma, kad yra laukiama naujosios EK gyvybės mokslų strategijos, ir pabrėžiama, jog vis dėlto Europai būtina aktyviau ieškoti sprendimų žemės ūkio srityje, kurie užtikrintų reikalingą sektoriaus pertvarką.

„Kodėl laukiame kuriamos strategijos, kodėl kartu jos nekuriame? Čia yra apie ką pagalvoti. Norėtųsi, kad mes taptume Europos strateginių dalykų bendrakūrėjais, o ne tik pritarėjais. Siūlau nepirmauti ir neskubėti, aiškiau atskleiskime, kam pritariame, o kam – ne. Mus anoji valdžia jau apgavo su Gamtos atkūrimo reglamentu, sakė, kad jo nepatvirtins, reikia tik mūsų pritarimo“, – reikšmingą, bet jau pamirštą detalę apie tai, kad Briuselis patvirtino brangiai įgyvendinant kainuosiantį Gamtos atkūrimo reglamentą, priminė V. Pranckietis. KRK narys taip pat priminė danų viešai atskleistus interesus: „Danai kažkada sakė, kad jų žemės geros, jie augins žemės ūkio produkciją, o švedai tegu nustoja tai daryti,  perka iš jų ir užsiima dekarbonizacija. Tad nežinia, kokios bus ateityje tokių dokumentų pasekmės.“

Jokia paslaptis, kad Danijoje yra stipriai išvystyta gyvulininkystė, danai yra vieni didžiausių kiaulienos gamintojų pasaulyje. Todėl ši šalis ieško pusiausvyros žemės ūkio gamyboje, o Lietuvoje situacija yra visai kitokia – gyvulininkystė traukiasi, dirvožemiai stokoja natūralios organinės trąšos ir t. t.

Sumalta daug dalykų

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas antrino V. Pranckiečiui, kad „Žaliosios kortelės“ pristatyme yra sumalta daug dalykų, todėl reikėtų išsigryninti, kam Lietuva pritaria, o kas galbūt nepriimtina.

„Apsirūpinimas sojomis, kitais baltymais iš tikrųjų yra labai svarbus, nes Europa 80 proc. sojų įsiveža. Bet tą augalinio maisto ir vegetarinių dalykų skatinimą reikia pasverti ir nepulti nuogiems į dilgeles. Reikėtų detalizuoti, kam pritariame“, – KRK siūlė paukštynų atstovas.

Gali rasti nišą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.