Politinio sprendimo dėl gyvūnėlių metas

Gyvūnų augintinių gerovės temos banga neatslūgo. Seimą pasiekė Vyriausybės siūlymas gyvūnų gerovės politikos formavimą iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perleisti Aplinkos ministerijai (AM). Projektą vakar svarstęs Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) neskuba jam uždegti žalios šviesos.

Nuostata dėl gyvūnų augintinių gerovės politikos teisėkūros reikalų perleidimo AM įtraukta į šios Vyriausybės programą. Po ilgų diskusijų bei derinimo procedūrų subrandintas konkretus siūlymas, kuris, jei jam pritartų Seimas, įsigaliotų nuo Naujųjų metų. Pabrėžiama, kad tai vertybinis sprendimas, bet gyvūnų gerovės kontrolė toliau liktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) rūpesčiu.

Seimo narių nuomonės išsiskyrė, tačiau KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio balsas nulėmė sprendimą: daryti šiame svarstyme pertrauką ir prašyti ekspertų išvados.

Anot diplomuoto veterinarijos gydytojo, Seimo nario Kęstučio Mažeikos, apie tai gėda net diskutuoti: su tokiu politiniu sprendimu mes Europoje būtume pirmieji, sukurtume precedentą. Logiškiau būtų sustiprinti ŽŪM pajėgas ir finansavimą (dabar ministerijoje gyvūnų augintinių politikai skirta 0,25 etato). Jam antrino biomedicinos mokslų habil. dr., prof. Vigilijus Jukna: „Nerandu nė vieno argumento, išskyrus politinį.“ Aiškinamajame rašte jis pasigedo tokiam sprendimui reikalingų išlaidų, kaštų ir naudos analizės.

Kritiškai apie projektą atsiliepė ir socialiniai partneriai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad tokie projektai ir juokina, ir varo į neviltį, nes sprendimo laukia kur kas rimtesnės problemos, politikams tai neprideda autoriteto. KRK pirmininkas V. Pranckietis į virtualius posėdžio dalyvius kreipėsi teiraudamasis, ar kas nors iš socialinių partnerių pritartų projektui. Atsakymas buvo tyla.

Redakcijos nuotrauka