Prabangūs pietūs – už eurą

Gerovė – ne visiems

Šiaulių maltiečių grupės vadovė ir savanorė A. Simonavičiūtė vieną po kitos pasakoja jaudinančias žmonių gyvenimo istorijas. Atmetant tas, kurios iškreiptos netinkamo gyvenimo būdo ir priklausomybių, vien Šiauliuose gausu gyventojų, kuriems reikia skubios pagalbos. Tie žmonės, konstatuoja Aušra, ne šiaip susiduria su nepritekliu, dažnai jie net nebeturi už ką nusipirkti pavalgyti.

„Skurdo tikrai daugėja, kai kurių žmonių pajamos absurdiškai menkos, keliasdešimt eurų, pridėtų prie pensijos, jau nieko negelbsti. Infliacija kur kas didesnė, kad pridėjimas kompensuotų brangimą. Skurstančių žmonių pilna, ir kai kažkas šneka, kad viskas yra labai gerai, tikrai nėra taip gerai“, – sako pašnekovė.

Pasakoja prieš kelias dienas Gumbinės gatvėje sutikusi seneliuką – gyvena jis baisiame skurde, o kambarį, lovą, kokioje miega tas senelis, sako, sunku apibūdinti.

Yra tekę padėti ir jaunoms šeimoms, kurios neįperka maisto. A. Simonavičiūtė žino tvarkingą šeimą – moteris laukiasi, o vyras šiuo metu ieško darbo. Paskambinę maltiečiams papasakojo, kad beveik visus turėtus pinigus atidavę už būsto nuomą ir sumokėję mokesčius. Maistui liko tik keli eurai – žmonės prašė pagalbos.

Su rimtais sunkumais susiduria nemaža dalis vyresnių žmonių. Pastebima, kad šildymo sezonu pagalbos prašančiųjų ženkliai padaugėja. Šiaulių maltiečių grupės vadovė įsitikinusi, kad taip yra todėl, jog senjorai didžiausią savo kuklių pajamų dalį atiduoda už komunalines paslaugas, o tik likusias dalija visiems kitiems poreikiams patenkinti.

„Seneliams vežame maistą į namus arba jie į Šiauliuose esančią mūsų būstinę kiekvieną trečiadienį pasiimti maisto ateina patys. Atvažiuojame trečiadienį į būstinę ir žmonės jau čia lūkuriuoja. Situacija liūdna. O dar sako, kad mes gyvename Gerovės valstybėje“, – sako A. Simonavičiūtė.

Maltiečiai pagalbą teikia seneliams keturias dienas per savaitę veždami partnerio prekybos tinklo „Norfa“ tiekiamus paskutinės dienos produktus ir dukart per savaitę karštą maistą. Iš senų žmonių išsprūdusi frazė, kad, jei šiandien sulaukė karšto maisto, vadinasi, šiandien dar nenumirs, Šiaulių maltiečių grupės vadovei įsirėžusi į širdį.

Šiandien maltiečiai maistą į namus pristato dviem dešimtims šiauliečių. Tačiau poreikis, anot A. Simonavičiūtės, yra gerokai didesnis. Jau nekalbant apie paslaugas, kurios vienišiems senoliams gyvybiškai svarbios: vaistų nupirkimas, kompensuojamųjų medikamentų išrašymas, palydėjimas pas gydytoją, apipirkimas ir t. t. Maltiečių norą padėti apriboja galimybės.

„Mūsų savanoriai yra tik savanoriai, dirbantys be atlygio ir padedantys tik iš gerų paskatų – Šiauliuose nėra nė vieno apmokamo etato. Tai keblu, negalime dalyvauti savivaldos projektuose, nes mūsų organizacija yra registruota Vilniaus mieste, o mes esame tik padalinys“, – sako pašnekovė.

Kad vargo tik daugėja, sutinka ir Maltos ordino pagalbos tarnybos administratorė Aurelija Čapskienė. Pasak jos, pagalbos, paramos poreikis kiekvienais metais didėja, bet tai esą nėra susiję vien su didėjančiu pragyvenimo lygiu, bet ir su senstančia visuomene.

„Žmonėms, ypač vyresniems, sunkiau gyventi ir pragyventi, sunkiau apsitarnauti, plius vienišumo reikalai, nes artimieji neretai kažkur toli arba daug dirba per kelis darbus, nes nori gyventi bent šiek tiek geriau. Tos gerovės siekis atsisuka kita puse – didelės visuomenės dalies vienišumo, bendravimo stygiaus. Vyresni žmonės sukanda dantis ir tyliai kenčia, nors parama ir rūpestis jiems reikalingi kiekvieną dieną“, – teigia A. Čapskienė.

Šiltas maistas – prabanga

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro labdaros valgyklos socialinio darbo organizatorė Aušra Lupeikytė atvirai sako: nemažai daliai visuomenės maistas tapęs prabanga.

Pasak A. Lupeikytės, augant pragyvenimo lygiui, asmenų, besikreipiančių dėl maitinimo, daugėja, tad visų norinčiųjų aptarnauti nebeįmanoma. Ženklus padidėjimas pasijuto šių metų pradžioje – tokio šuolio ankstesniais metais nebūdavo. Šiuo metu labdaros valgykloje vietų maitintis kovo mėnesį jau nebėra, priimami prašymai nebent balandžiui.

„Dėl nemokamo maitinimo gali kreiptis visi Šiaulių miesto gyventojai, kurių mėnesio pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 552,5 euro. Tačiau asmenys turi atitikti ir tam tikrus reikalavimus: turėti neįgalumą, būti bedarbis ir kita“, – sako labdaros valgyklos darbuotoja.

Kasdien ateinančių į labdaros valgyklą Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų ir paramos teikimo komisijos nutarimu šiuo metu yra 90. Dar apie šešios dešimtys pamaitinama tokių, kurie ateina be komisijos sprendimo.

„Skirtumas tas, kad asmenims, kuriems yra paskirtas maitinimas, per dieną skiriama maisto už du eurus, o be minėtos komisijos sprendimo – už eurą“, – teigia.

Už du eurus patiekiama sriuba ir dažnai du karšti patiekalai: kotletas su garnyru, dešrelė, vištos šlaunelė. O valgantieji už eurą dažniausiai gauna košės, sriubos, širdelių guliašo, kepenų kotletą ir t. t. Deja, dažnas čia atėjęs šiltą maistą gauna vos kartą per dieną.

„Ateina ir benamiai, ir pensininkai, ir turintys negalią, net šeimų yra. Toli gražu ne visi turintys kažkokių priklausomybių. Ateina seneliai – sako čia valgantys, nes, sutaupę vieną kitą eurą, galės nusipirkti vaistų. Situacijų labai daug. Žmonės dejuoja, kad gyvenimas sunkėja, ypač šaltuoju sezonu, nes reikia mokėti už šildymą. Bėdžių mūsų valstybėje yra nemažai“, – sako Aušra Lupeikytė.

Poreikis apsirengti didėja

Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės Vidos Šalnienės, dar neseniai Šiauliuose, Stoties gatvėje, veikusi populiari labdaros drabužių parduotuvė po remonto buvo uždaryta, įvertinus visas aplinkybes.

Pagrindinė uždarymo priežastis, anot vadovės, smarkiai suprastėjusi drabužių kokybė.

Į Šiauliuose, Žemaitės gatvėje, esančiuose Motinos Teresės šeimų namuose įkurtas patalpas, skirtas suneštiems drabužiams, avalynei, kitiems buities daiktams sandėliuoti, dažnai užsuka gyventojai iš viso Šiaulių miesto ir rajono: vieni aukoti, kiti susirasti sau kažką tinkamo.

Įstaigos direktorė Regina Zabielienė sako, kad, kylant kainoms, kyla ir poreikis nemokamai apsirengti.

Be namų

Nakvynės namų socialinio darbo organizatorė Danutė Bogušienė taip pat konstatuoja, kad pastaruoju metu norinčiųjų gyventi Nakvynės namuose atsirado daugiau. Tai siejama ir su vasarį atšalusiais orais. Nakvynės namuose apsistoja praradę būstus, būna, kad apsigyvena po gaisro, bet didžiąją dalį sudaro turintys priklausomybių.

Anot jos, šiuo metu Nakvynės namuose gyvena daugiau nei 90 asmenų, o vietų čia 108 – taigi balansuojama ant ribos, nes visada turi likti vietos nenumatytiems atvejams.

„Žmonės sako, kad gyvenimas sunkėja: brangsta maistas, paslaugos, būstų nuomos mokesčiai – žmonės nebeišgali išsinuomoti, o dar jei yra priklausomybė...“ – vertina specialistė.

Edita AKSOMAITIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS