Valstybės investicijos pieno ūkininkams pasiteisina ir grįžta su kaupu

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones pieninei galvijininkystei išmokėta 227 mln. eurų investicinė parama pieno ūkių plėtrai. Tolesnį prekinio pieno gamybos augimą ateityje užtikrintų tame pačiame lygyje palaikoma, arba didinama nacionalinė parama investicijoms į pieno ūkių plėtrą ir modernizavimą.

Investicijos į pieno sektorių atsiperka – skaičiuojama, kad pieno ūkiuose ir perdirbimo įmonėse apie pusę darbo vietų sukuria lietuviškų pieno produktų eksportas, siekiantis apie 1 mlrd. eurų per metus.

Pieno ūkiai 2024 m. pardavė perdirbti virš 1,38 mln. tonų pieno – 3,2 proc. daugiau nei 2023 metais. Dėl išaugusių kainų žemdirbių pajamos už parduotą natūralų pieną pernai išaugo 20 proc. – iki 610 mln. eurų.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), kasmet fiksuojamas melžiamų karvių skaičiaus mažėjimas ir tuo pačiu kompensuojantis pieninių karvių primilžio didėjimas. Tai reiškia, kad mažėjant karvių skaičiui, pieno kiekis didėja dėl augančio karvių produktyvumo. Lietuvoje kasmet stebimas pieno ūkių stambėjimas ir primilžio nuo karvės rodiklių gerėjimas, tačiau ES vidurkis išlieka nepavejamas.

Lietuvoje nuo karvės vidutiniškai primelžiama 6,7 tonos pieno per metus, kai ES – 7,8 tonos. Vidutinis karvių skaičius pieną parduodančiame Lietuvos ūkyje šį sausį pasiekė 21 karvę, kai 2016 metais buvo 9. Vis tik šis rodiklis išlieka vienas žemiausių Bendrijoje, kurioje vidutinis pieninių karvių skaičius viename ūkyje siekia apie 60 galvijų.

Lietuvoje pieno gamyba galėtų augti daug sparčiau, jeigu ūkių struktūriniai pokyčiai vyktų greičiau. Tam reikia užtikrinti investicijų prieinamumą į aukšto pieno produktyvumo karvių veisles, gyvulių sveikatą, jų priežiūrą ir laikymo sąlygas, pieno gamybos modernizavimo sistemas.

„Publicum" informacija