Pradžioje kultivuota mėsa ir žuvis, dabar – jau ir pienas

Izraelio alternatyvios pienininkystės pionierius „Remilk" yra maisto technologijų startuolis, įkurtas 2019 m., Jis buvo užsimojęs Danijoje sukurti didžiausią pasaulyje tiksliosios fermentacijos įrenginį, gaminantį „pieną be gyvūnų“ (projektas dabar pristabdytas). Izraelio Sveikatos apsaugos ministerija suteikė leidimą bendrovei produktus, kurie pramoniniu mastu gaminami įvairiose pasaulio vietose, tiekti visuomenei.

Technologijoje yra naudojamos mielės, kurios fermentuoja pieno baltymui chemiškai identiškus baltymus. Juos gamintojai gali paversti pienu, sūriu ir jogurtu. Tačiau dėl tokio dirbtinio maisto kyla labai daug klausimų. Ūkininkai ir kiti maisto grandinės dalyviai abejoja, ar tokie produktai gali būti laikomi maisto produktais, nes jie yra dirbtinai sukurti, o gamybos procesai primena farmacijos pramonę. Šios aplinkybės turi būti įvertintos.

Kilus susirūpinimui dėl naujų produktų, FAO (bendradarbiaudama su PSO) dėl ląstelių pagrindu pagaminto maisto neseniai paskelbė apibendrinamąjį dokumentą, kuriame įvardytos 53 galimos rizikos žmonių sveikatai. Tarp jų minimi augimo faktoriai, tokie kaip hormonai, genų dreifas (atsitiktinis statistinio pobūdžio genų dažnių kitimas populiacijoje) ir kancerogeninių ląstelių dauginimasis. FAO rekomenduoja atlikti tolesnius tyrimus ir išsamesnius tyrimus, kad būtų sukurta sistema, užtikrinanti ląstelių pagrindu pagamintų maisto produktų saugą, ir paaiškėtų, ar tariama didesnio tvarumo nauda gali būti realizuota.

Susirūpinimas dėl sintetinių maisto produktų kyla ne tik dėl žmonių sveikatos, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Verslas yra keturių ar penkių tarptautinių bendrovių rankose. Keletas įtakingų veikėjų gali visame pasaulyje pakeisti žmonių gyvenimą ir aplinką bei kelti pavojų ekonominei ir maisto demokratijai. ES ir jos ūkininkai, turėdami puikią maisto perdirbimo pramonės praktinę patirtį, jos produktų kokybę ir tvarumo modelį, kuris laikomas pavyzdžiu visame pasaulyje, yra už sveiko ir natūralaus maisto gamybą. Būtina dirbti su vyriausybėmis, kad Europos žemės ūkio maisto produktų gamyba, jos aukšti gamybos standartai būtų apsaugoti. Taip pat būtina moksliškai ištirti tikrąjį šių dirbtinių laboratorijoje auginamų maisto produktų poveikį aplinkai, nes, remiantis naujais tyrimais, jie nėra tokie ekologiški, kaip teigiama. Pavyzdžiui, kultivuotos mėsos atveju išmetamo CO2 kiekis, tenkantis kilogramui produkto pagaminti, yra 4–22 kartus didesnis nei pateikiama literatūroje. Žinojimas, kad laboratorijoje užauginto maisto poveikis aplinkai yra didesnis nei įprastų sistemų, verčia susimąstyti. Investicijos ląstelinio maisto sektoriui buvo skirtos darant prielaidą, kad šis produktas bus tvaresnis nei natūralus maistas. Be to, tai labai rimtas dalykas: laboratoriniu procesu pakeisti tradicinį maistą ir ryšį su žeme. Ar tikrai norime tokio maisto ir ateities?

ŪP portalas pagal meatthefacts.eu

Asociatyvi 123rf nuotr.