Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros pagaminta daugiau nei suvartota, kaina išliko stabili

Kovo 31 – balandžio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 4 proc. nuo 104 Eur / MWh iki 108 Eur / MWh. Latvijoje ji buvo 109 Eur / MWh, o Estijoje – 96 Eur / MWh.

„Praėjusi savaitė elektros rinkose buvo itin permaininga. Savaitės pradžioje dėl gedimo Švedijoje neveikė „NordBalt“ jungtis. Dėl šio trikdžio elektros kainos Baltijos šalyse pirmadienį ryte buvo pašokusios iki 773 Eur / MWh ir stipriai iškreipė visos savaitės duomenis. Tačiau jungtis buvo sutaisyta jau balandžio 2 dieną, o išaugusi vėjo ir saulės gamyba antroje savaitės pusėje lėmė, kad vidutinės elektros kainos svyravo apie 50 Eur / MWh. Generacija iš atsinaujinančių išteklių padengė maždaug du trečdalius viso Lietuvos suvartojimo, o likusį trečdalį padengė kitos elektrinės. Antrą kartą šiemet savaitinė gamyba Lietuvoje buvo didesnė, nei suvartojimas. Be to, įsibėgėjant pavasariui reikšmingai auga saulės elektrinių gamyba ir vis dažniau fiksuojamos neigiamos kainos. Šios tendencijos matomos visoje Europoje, tai labiausiai buvo pastebima sekmadienio vidurdienį. Lietuvoje mažiausia neigiama kaina fiksuota 15 valandą ir buvo -10 Eur / MWh, Lenkijoje kaina krito iki -81 Eur / MWh ribos, Vokietijoje ir Prancūzijoje iki -115 Eur / MWh, o Austrijoje net iki -138 Eur / MWh. Verta prisiminti, kad saulės gamyba įprastai didžiausia būna gegužę, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu fiksuosime dar daug neigiamų kainų periodų“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 8 proc. nuo 226 GWh iki 208 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 101 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 209 GWh elektros energijos, tai yra 24 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 168 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba išaugo 71 proc. nuo 53 GWh iki 91 GWh. Šiluminių jėgainių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba mažėjo 16 proc. nuo 58 GWh iki 49 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko tokia pati, kaip ir prieš savaitę – 15 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 48 proc. nuo 28 GWh iki 41 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 44 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 23 proc., saulės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 7 proc.,  o kitos elektrinės – 6 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 8 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 41 proc. nuo 104 GWh iki 61 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 43 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 39 proc. iš Latvijos, o likę 18 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 53 proc. nuo 28 GWh iki 42 GWh. 53 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 31 proc. į Lenkiją, o likę 16 proc. į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 45 proc. Lenkijos kryptimi ir 45 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 10 proc. Švedijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi.

* Pastabos:

1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos. 

2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija. 

3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. 

„Litgrid“ informacija