Praktiškas eksperimentas: moliūgai ir agurkai šieno ritiniuose

Kurdamas „Marčio“ kaimo turizmo sodybą Kelmės rajone, Žvilgių kaime, Albertas MARGIS iš pat pradžių žinojo, jog ji bus savita ir nepanaši į daugelio. Noras išsipildė su kaupu. Šventusieji jubiliejus, vestuves, krikštynas Alberto ir jo žmonos Redos valdas prisimena ilgam. Visiems atmintin įstringa lauko pavėsinė ant didelio, tarsi piliakalnis, kalno bei eilute surikiuoti šieno ritiniai, kuriuose auginami moliūgai ir agurkai.

Idėja pasiteisino šimtu procentų

Mintis netradiciškai auginti daržoves kilo ne visai atsitiktinai. Albertas nenorėjo, jog sodyba būtų kaip visų – pilna įvežtinių spygliuočių, reikalaujančių nemenkos priežiūros ir nuolatinio dėmesio. „Tenka pabuvoti daugelyje sodybų, bet jos, deja, labai vienodos. Kiekvieną kartą nuvažiavęs tikiuosi „pasiskolinti“ kokią idėją, pamatyti įdomią detalę, bet dažniausiai grįžtu it musę kandęs“, – kalbėjo pašnekovas. Jo žodžiais, kaimo aplinkoje svetimžemiai augalai nelabai tinka. Didžiausią įspūdį daro, akis ir širdį džiugina mūsų augalai, senovinės močiučių augintos gėlės: rūtos, bijūnai, jurginai, savi medžiai ir krūmai – alyvos, jazminai, putinai, hortenzijos.

Vieną vasarą nupjovęs aplink plytinčias pievas ir į ritinius suvolavęs šieną, Albertas pastebėjo, jog jie dera ir gražiai atrodo kieme. Tuomet ir kilo idėja šieno ritiniuose įkurdinti moliūgus ir agurkus. „Praktiška ir neįprasta, įdomu ir nematyta“,– džiugesio neslėpė „Marčio“ kaimo turizmo sodybos šeimininkas ir tuoj įrodė savo žodžius.

Du hektarus užimančioje sodyboje – dideli plotai šienaujamos pievos. Margiai gyvulių nelaiko, todėl kasmet sukdavo galvą, kur dėti šieną. O štai sudžiovintos žolės ritiniuose pradėjus auginti daržoves, šią problemą pamiršo. Sumanymu labai džiaugiasi ir svečiai. Vasarą visi noriai ir smagiai fotografuojasi prie geltonais žiedais apsipylusių moliūgų, rudeniop – prie oranžinių vaisių.

Ne vienas šeimininkui prasitarė, jog ir jis norėtų taip auginti daržoves. Sumanymų nestokojantis vyras sekti jo pėdomis nedraudžia, tačiau įspėja: tokiai daržininkystei reikia didelių plotų. Mažame kieme susispaudę šieno ritiniai neatrodys labai gražiai ir jokio pasigėrėjimo nekels. Didelėje sodyboje visai kas kita. Eilute surikiuoti ritiniai kurs estetinį vaizdą, netgi atstos tvorelę. O šeima ir draugai bus aprūpinti daržovėmis.

Priežiūra minimali

Moliūgus ir agurkus Albertas sėja gegužės mėnesį – alyvoms žydint. Galima savaite kita ir anksčiau, mat ritiniuose yra šilta ir daigams šalčiai nebaisūs. Prieš tai šieno ritinyje smailiu mietu padaro duobutę ir supila kibirą žemių. Jų prisemia pievutėje išlyginęs kurmiarausius. Tokioje „dirvoje“ įkurdina 5–6 sėklas. A. Margio žodžiais, kartais vieną kitą sėkliukę pavagia paukščiai, todėl tenka dar kartą jų pabarstyti. Sparnuočiai mėgsta paragauti ir pirmųjų daigų lapelių. Vėliau, daigams ūgtelėjus, sparnuočiai puotas ant šieno ritinių pamiršta. Sėja yra vienas svarbiausių ir pagrindinių darbų, nes šieno ritiniuose auginamų daržovių nereikia nei ravėti, nei laistyti, nei tręšti. Maisto medžiagomis augalus aprūpina pūvantis šienas. Drėgme – gamta. Per lietų ritiniai primirksta ir labai ilgai išlaiko drėgmę, todėl daržovės nejaučia vandens stygiaus. Tiesa, šiemet drėgmės daržovės šiek tiek stokojo, mat nušniokštus lietui moliūgai ir agurkai pradėjo augti tiesiog akyse.

Kad daržovės gerai augtų, reikia tinkamai parinkti žolę. Šiaudai ir stambi žolė netinka. Moliūgai geriausiai auga smulkioje pievų ir laukų žolėje, nes ji greitai pradeda pūti. Šieno ritinys stovi du tris metus, supuvęs ir susmukęs keičiamas kitu. Pasak A. Margio, anksčiau ritiniai buvo rišami siūlais, todėl jie formą prarasdavo kur kas greičiau. Dabar, įvilkti į tinklelį, išlieka nesukritę ilgiau. Tinklelis pranašesnis ir dėl dar vienos priežasties. Moliūgų šakos stipriai į jį įsikimba ir geba išlaikyti net ir labai sunkius savo vaisius. Praėjusiais metais vienas A. Margio moliūgas svėrė 15 kilogramų. „Daug kas teiraujasi, kaip moliūgai nenukinta ir iki pat rudens sugeba kabėti ant ritinio. Šakoms svorį išlaikyti padeda tinklelis. Jos ilgainiui tampa tokios tvirtos, kad plikomis rankomis nenutrauki – reikia kirvuko“, – ankstesnę mintį tęsė pašnekovas. Agurkai gražiausiai atrodo ir smagiai auga ant dvimečių kiek žemesnių šieno ritinių.

Planų ir užmojų nestokoja

Kiek kitaip agurkus Albertas augina pirmuosius metus. Iki šiol sėdavo tik moliūgus. Tiesa, dar bandė auginti dekoratyvinius baravykus. Jie pasipuošę raudonomis galvutėmis, lyg kokie raudonviršiai, ant ritinių atrodė nepriekaištingai, tačiau augo skurdžiai ir gana nenoriai.

Agurkus užsimojo sėti, nes ant aštuoniolikos šieno ritinių moliūgų užaugina be galo daug ir jų nėra kur dėti. Vitaminų gausiomis daržovėmis A. Margis apdalija artimuosius, draugus, sodybos svečius. Dalį išveža į šalia plytintį mišką žvėrims. Agurkai, tiki, bus paklausesni ir juos lengviau bus įsiūlyti, nes išmesti savo užaugintas daržoves labai gaila. Agurkų, kaip ir moliūgų, užderės nemažai. Rugpjūčio pirmosiomis dienomis jų priskynė du krepšius.

Ateityje kūrybingumo ir užmojų nestokojantis vyras norėtų pabandyti ant šieno ritinių auginti karklus. Jie, mano, turėtų gražiai atrodyti – tarsi sumerkti didelėje vazoje. Tačiau šių augalų kiek prisibijo. Karklai labai gajūs, auga bet kokiomis sąlygomis, todėl atsibodus bus sunku išnaikinti. Karklų nesiryžta auginti dar ir dėl to, jog juos reikia nuolat karpyti, formuoti. Kitaip jie atrodys padriki ir estetinio vaizdo nebus. Pasak  Alberto Margio, karklai galbūt nelabai tiktų ir jo sodybos aplinkoje. Čia aplink miškas, medžiai ir žaluma. Karklai gražiau atrodo ten, kur nėra tiek daug gamtos, kurios žmogui ir reikia, ir norisi. Tad kol kas karklų tema dar „nepatvirtinta“, o agurkų ir moliūgų derlius jau pradeda džiuginti. Tikėkimės, užteks visiems.

Jurga SAJENKIENĖ Autorės nuotraukos  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.