Olandai skelbia, jog Šiaurės Prancūzijoje yra maždaug 2 milijonai hektarų ariamos žemės, kurioje galima tinkamai panaudoti gyvulių mėšlą. Kadangi Prancūzija susiduria su trąšų trūkumu, sklypai yra nepakankamai tręšiami, o organinių medžiagų kiekis dirvoje mažėja jau daugelį metų. Per pastaruosius dešimt metų taip pat buvo daug problemų dėl sausros.
Prancūzų žemdirbiai tradiciškai išbarsto daug trąšų, tačiau dėl augančių kainų vis labiau šioje srityje taupo. Norint atkurti dirvožemio gyvybę ir mineralų pusiausvyrą, būtų prasminga importuoti daugiau gyvulių mėšlo.
Augimas
Olandiško mėšlo pardavimai Prancūzijoje stabiliai augo. 2023 metais Prancūzija buvo antroji šalis pagal olandiško mėšlo importą (33 proc.). Tačiau panašu, kad nuo 2024 m. pradžios olandiško mėšlo eksporto tempai šiek tiek sustojo, mat dėl nedidelių grūdų supirkimo kainų žemdirbiai stengiasi mažiau išlaidauti.
Rezultatas nuspėjamas: dirvožemis lieka skurdus ir didėja tolesnio jo skurdinimo rizika. „Tai turi pasikeisti, kitaip čia niekas nebeaugs“, – sako susirūpinęs Alphonse'as Tijsas, prekybos trąšomis įgaliotinis Mansėje, Prancūzijoje ir priduria: „Transportas ir energija taip pabrango, kad dažnai tręšti neapsimoka“. A. Tijs dirba su dešimčia olandiško mėšlo prekeivių ir kasmet į Prancūziją atveža 70 000 tonų vištų ir kiaulių mėšlo arba jų mišinio. Šiame mėšle esantis azotas, fosforas ir organinės medžiagos gerokai praturtina prancūziškus dirvožemius. „Karvių mėšlo neįvežame, nes jame per daug kalio. Daugelyje dirvožemių čia ir taip jo yra daug“, – sako jis.
2024 metų pirmąjį pusmetį olandiško mėšlo eksportuota 1,515 mln. t, o tai yra 1,5 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Prancūzija yra antra pagal svarbą olandiško mėšlo pirkėja – vietos ūkininkai įsigyja 435 000 tonų. Lyginant su 2023 m., šiemet Olandijos mėšlo eksportas išaugo 4,4 proc.
Vokietija užima pirmąją vietą pagal mėšlo eksportą su 779 000 tonų. Trečioji vieta atitenka Belgijai su 248 000 tonų. Eksportui skirtos mėšlo rūšys daugiausia yra kombinuotos. Kiaulių, paukščių, arklių ir galvijų mėšlo eksporto apimtys 2024 m. pirmąjį pusmetį yra atitinkamai 196 000 t, 163 000 t, 129 000 t ir 26 000 t.
Šeimos verslas
Prieš dešimt metų A. Tijsas perėmė trąšų verslą iš savo tėvo Jano, kuris, būdamas dvidešimties, emigravo į Prancūziją. Janas Tijsas pirmiausia įkūrė pieno ūkį, kuriam dabar vadovauja jo sūnus. Vėliau Alphonse'as Tijsas su broliu vadovavo tai įmonei, bet kai Janas Tijsas nusprendė išeiti į pensiją, jis perėmė savo tėvo trąšų verslą.
Dėl drėgnų sąlygų ir žemų grūdų supirkimo kainų šiemet prekyba trąšomis vyksta vangiai.
„Dėl sudėtingų gamtinių sąlygų ūkininkai sunkiai galėjo tręšti savo žemę, todėl paklausa atsilieka. Jie apsiriboja mažesniu derliumi ir nedrįsta atverti savo piniginės“, – aiškina A. Tijsas.
Priklausomi nuo grūdų
Mažesnis derlingumas reiškia ir mažesnį pelną, ypač jei kviečių kainos ir toliau svyruoja nuo 210 iki 230 eurų už toną Paryžiaus „Matif“ biržoje. Pasak A. Tijso, daugelis šiaurės rytų Prancūzijos žemdirbių augina tik kviečius, miežius ir rapsus, todėl yra finansiškai priklausomi nuo grūdų. „Tokiais metais jie turi mažai galimybių investuoti į mėšlą“, - sako verslininkas.
Jei važiuosite link šiaurinės Prancūzijos vidurio, pamatysite daugiau bulvių, burokėlių ir kukurūzų. Šių kultūrų negalima auginti šiaurės vakarų Prancūzijoje, nes šioje teritorijoje vyrauja priemolis, kuris yra menkai laidus vandeniui.
Kad olandiškas mėšlas galėtų kirsti sausumos sieną, jis turi būti higienizuotas. Prieš eksportuojant būtina higienizuoti visų rūšių mėšlą, išskyrus kraikinį naminių paukščių mėšlą.
Normos ir reikalavimai
Kaip nurodo Lietuvos mokslininkai dr. Vytautas Ribikauskas ir dr. Ina Skurdenienė, per visą mėšlo veikimo laikotarpį augalai iš mėšlo paima apie 50–60 proc. jame esančio azoto, iki 50 proc. – fosforo ir iki 80 proc. – kalio, pasisavina kalcį, magnį, geležį, sierą ir kt. Mėšlas pagerina dirvožemio savybes: patręšti sunkūs dirvožemiai tampa laidesni vandeniui, o lengvesni – ne taip greitai jį išgarina.
Per metus ūkyje vienam žemės ūkio paskirties ploto hektarui turi tekti tiek gyvulių, kad jų mėšle esančio azoto norma neviršytų 170 kg hektarui, jei azoto kiekis didesnis, reikia mažinti bandą.
Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvoje šiemet keitėsi mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai. Laukus tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., tačiau naujojoje tvarkoje yra numatyta išimčių. Jos įteisintos dėl skirtingų gamtinių sąlygų minėtais laikotarpiais.
Parengė Ričardas ČEKUTIS