Prancūzija ir Lietuva siekia suderinti bendras pozicijas Europos Sąjungoje

Susitikimo metu daug dėmesio skirta 2023 metais pradėtiems įgyvendinti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginiams planams, nacionaliniams tikslams. Prancūzija, kaip ir Lietuva, susiduria su kaimų tuštėjimo problema, palaiko jaunųjų ūkininkų įsikūrimą kaime, ekologinį ūkininkavimą.

Abi šalys mano, kad pirmieji strateginių planų įgyvendinimo metai parodė, kad nepriartėjome prie supaprastinimo, kurį Europos Komisija žadėjo per BŽŪP reformą. Susirūpinimą kelia ir ekologinių sistemų iššūkiai. Sudėtinga strateginių planų keitimo procedūra neleidžia efektyviai sumažinti biurokratinės naštos ne tik ūkininkams, bet ir paramą administruojančioms institucijoms.

Kalbėdamas apie BŽŪP ateitį, viceministras V. Tomkus akcentavo, kad Lietuvai svarbiausias klausimas – išorinė tiesioginių išmokų konvergencija. Nuo Lietuvos įstojimo į ES, mūsų šalyje yra žemiausias tiesioginių išmokų už hektarą dydis.

Susitikime kalbėta ir apie Europos žaliąjį kursą, nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose numatytas priemones ir tikslus.

Abiem šalims labai aktuali ir Ukrainos grūdų importo, Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų importo tema. Viceministras V. Tomkus pastebėjo, kad nors Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų importas į Lietuvos teritoriją draudžiamas, ši nacionalinė priemonė netaikoma prekėms, patenkančioms į ES bendrąją rinką per kitas ES šalis.

Susitikime paliesta ir ES bendrosios žuvininkystės politikos tema. Kasmet vykstančiose derybose dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje Lietuva deda visas pastangas, kad užtikrintų sąžiningas žvejybos galimybes ir kitas technines sąlygas, kurios leistų mūsų žvejams išgyventi. Prancūzija palaikė Lietuvą šių metų birželio mėn. vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, kurioje mūsų šalis dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Baltijos jūroje ir ES bendrojoje rinkoje poveikio.