Abiturientų tėvai užtarimo ieško Europos Komisijoje

Pažeistas lygių galimybių užtikrinimas

Pasak abiturientės mamos, organizuojant valstybinį matematikos egzaminą, pažeistas LR švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas kertinis švietimo sistemos principas – lygių galimybių užtikrinimas visiems asmenims.

„LR Konstitucijos 29 straipsnyje teigiama, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Tačiau šiuo konkrečiu atveju galima daryti prielaidą, kad tiek Švietimo įstatymo 5 straipsnis, tiek Konstitucijos 29 straipsnis buvo pažeisti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė moteris.

Redakcijos pašnekovė savo prielaidas grindė konkrečiais teiginiais ir faktais. Brandos egzamino organizatoriams nepavyko skaidriai ir aiškiai iškomunikuoti, kokiu principu bus vertinama pirmoji ir antroji egzamino dalys. Net egzamino dieną, pasak abiturientės mamos, išplatintas nekorektiškas, tikrovės neatitinkantis ELTA naujienų pranešimas, teigiantis, kad „iš viso dvyliktokai galės surinkti 60 taškų, kitus 40 jie galėjo gauti pernai metais laikydami tarpinius patikrinimus“. Tokia žinutė buvo skleidžiama net per nacionalinį transliuotoją. Nors pasigilinus paaiškėja, kad ši žinia prieštarauja faktui, jog pernai pirmąją valstybinio egzamino dalį laikiusiems vaikams, nepasirinkusiems šios dalies perlaikyti, pirmajai egzamino daliai bus suteikiamas ne 40 balų, kaip egzaminą pasirinkusiems perlaikyti vaikams, o tik 20 balų svoris bendrame galutiniame rezultate.

Tokia situacija, pasak abiturientės mamos, galimai pažeidžia lygių galimybių užtikrinimo principą. Pirmąją egzamino dalį pasirinkę perlaikyti moksleiviai galimai turės geresnes galimybes surinkti didesnį galutinį egzamino balą ir konkurencinėje kovoje, stojant į aukštąsias mokyklas, turės privalumą. „Į specialybes, kurioms tikslieji mokslai nėra kertiniai, matematikos valstybinio brandos egzamino kartelę reikia arba panaikinti, arba reikšmingai nuleisti žemyn, arba palikti tai paties universiteto prerogatyvai. Antraip turėsime tuščias auditorijas ir pilną Lietuvą slampinėjančio, vietos nerandančio jaunimo, kuris galiausiai išsibėgios“, – apie niūrią galimą ateitį redakcijai kalbėjo mama.

Į savo atvirą laišką moteris sulaukė ir atitinkamų institucijų atsakymų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, gavusi ir išnagrinėjusi skundą, atsakė, kad NŠA organizuoja brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo, nacionalinių ir kitų pasiekimų patikrinimų vykdymą bei vertinimą, rengia su tuo susijusius teisės aktus ar jų projektus, organizuoja brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo, nacionalinių ir kitų mokinių pasiekimų patikrinimų užduočių kūrimą, užtikrina jų kokybę. 

Abiturientės mamos skundas perduotas susipažinti Seimo ŠMK nariams. „Dėkojame už Jūsų pateiktus pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį, kad Komiteto veiklos kryptys yra numatytos Seimo statuto 66 straipsnyje. Komiteto kompetencijai nėra priskirta egzaminų organizavimo ir vykdymo funkcija“, – rašoma atsakyme.

„Ir ką galima pasakyti po tokių atsakymų?“ – nusivylusi kalbėjo abiturientės mama.

Kreipėsi į EK narius

Grupė Lietuvos abiturientų tėvų dėl galimų abiturientų teisių pažeidimų kreipėsi į EK narius. Raštas nusiųstas už lygybę, pasirengimą krizėms ir jų valdymą atsakingai Hadjai Lahhib, už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešą administravimą atsakingam Piotrui Serafinui, už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą atsakingam Michaeliui McGrathui, už kartų tarpusavio teisingumą, jaunimą, kultūrą ir sportą atsakingam Glenn Micallef.

Kreipimesi pabrėžiama, kad Lietuvoje, kuri jau daugiau negu du dešimtmečius yra Europos Sąjungos (ES) narė, nacionalinės institucijos vis dar nesugeba užtikrinti sklandaus vidurinių mokyklų abiturientų brandos egzaminų proceso, kuris nuolat reformuojamas ir taip iš moksleivių atimama galimybė egzaminus laikyti deramai pasirengus ir vėliau įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Kaip teigiama tėvų laiške, šiais metais abiturientai išgyvena chaotišką naujų švietimo reformų procesą. Jie nebuvo aprūpinti mokymosi medžiaga, egzaminai organizuoti su šokiruojančiomis klaidomis. Palyginti su praėjusiais metais, kai kurių egzaminų išlaikymo kartelė buvo pakelta kelis kartus, todėl jau dabar akivaizdu, kad tūkstančiai abiturientų nebus priimti į aukštąsias mokyklas. Lietuvoje įvesta negailestinga sistema – dėl vieno neišlaikyto egzamino, net jei jis nebus reikalingas tolesnėms studijoms, jaunuolis netenka galimybės tais metais tęsti mokslų. Tėvų įsitikinimu, toks reguliavimas daro didžiulį psichologinį spaudimą jauniems žmonėms, verčia juos ieškoti alternatyvų užsienyje ir skatina jaunimo emigraciją, dar labiau gilindamas šią visuomenės problemą.

Laiške cituojamas Vaiko teisių konvencijos teiginys, kad „visi mes turime lygias teises į žmogaus teises be jokios diskriminacijos“, tačiau diskriminacija esanti neabejotinai akivaizdi egzaminų organizavimo procese Lietuvoje. Už egzaminų organizavimą atsakingos institucijos, pasak tėvų, nesilaiko Švietimo įstatymo, šiurkščiai ignoruoja bet kokius pasiūlymus ir kritiką. Iš kaimo vietovėse gyvenančių mokinių ypač skausmingai atimta teisė įgyti kokybišką išsilavinimą. Mokiniams sudaromos nevienodos galimybės, dėl institucijų nekompetencijos visuomenei skleidžiama klaidinanti informacija apie egzaminų tvarką.

Laiške tėvai kelia ir jaunų žmonių Lietuvoje savižudybės priežastis. Nerimaujama, kad nepriimti į aukštąsias mokyklas dėl nerealiai aukštų egzaminų išlaikymo reikalavimų jaunuoliai laikys save nevykėliais, dėl to gali padaugėti jaunuolių savižudybių. „Užuot taisiusios nepateisinamas klaidas ir ieškojusios sprendimų, mūsų nacionalinės institucijos linkusios kaltę suversti jauniems žmonėms, kurie kitu atveju netolimoje ateityje galėtų padėti kurti stipresnę, gyvybingesnę ir atsparesnę ES.

Institucinis smurtas Lietuvoje peržengė visas ES toleruotinas ribas. Todėl raginame Jus ištirti galimus Vaiko teisių konvencijos pažeidimus ir nepateisinamai chaotišką bei ydingą egzaminų organizavimo tvarką Lietuvoje“, – prašoma grupės Lietuvos abiturientų tėvų laiške.

Vieša kritika

Savo įžvalgomis po valstybinio brandos matematikos egzamino su ŪP pasidalijo ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas, matematikas Dainius Dzindzalieta.

„Vaikai yra pakankamai gudrūs, daugelį dalykų labai gerai moka. Tačiau galbūt dėl neaiškaus, netinkamo dėstymo, dar dėl kažkokių priežasčių, matematikos jie neišmoksta taip, kad egzaminą išlaikytų. Didelė dalis mokinių iš mažesnių miestelių, neturintys galimybių pasitelkti į pagalbą korepetitorių, yra neišmokyti elementarių dalykų. Bet, esant tinkamoms sąlygoms, jie tikrai galėtų išmokti. Išeina taip, kad mes vaikų neišmokome, o paskui juos dar ir nubaudžiame“, – svarstė D. Dzindzalieta.

Matematikos specialistas minėjo konkretų uždavinį, kuris išsprendžiamas sudėtingesniu algoritmu. Dėl to daug abiturientų nukentėjo. Ne visi mokytojai mokė spręsti uždavinius ne tik paprastesniu, bet ir sudėtingesniu būdu. Uždavinį galima vadinti nekorektišku.

„Didžiausia problema – ne pačios klaidos. Blogiausia yra klaidų nepripažinti. Natūralu būtų pripažinti klydus ir mokiniams kompensuoti patirtą žalą. Mokiniams atsirastų saugumo, ramumo jausmas, dingtų nerimas. Dabar yra beveik neklystanti organizacija, labai retai pripažįstanti savo klaidas. Dėl dviejų nekorektiškų uždavinių šiemet abiturientai galėjo negauti 8 egzamino balų. Kad egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti 35 balus. 8 balai – reikšminga dalis silpnesniems mokiniams“, – teigė matematikas.

Primename, kad nuo šių metų norint stoti į aukštąsias mokyklas bei kolegijas, tiek valstybės finansuojamą, tiek nefinansuojamą vietą, privalu išlaikyti valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.