Ashburn +15,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +15,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024

Prasidėjo anglies kreditų viliotinis

2023/01/24


Mūsų ūkininkai neria į naujus vandenis – vadinamąjį anglies ūkininkavimą, už kurį yra išduodami anglies dioksido sertifikatai. Juos tikimasi parduoti ir gauti papildomų pajamų. Lietuvoje jau yra sertifikuota mažiausiai apie 12 tūkst. ha, dėl dar maždaug 40 tūkst. ha laukiama patvirtinimo. Jeigu ūkininkai sertifikuoja ir kaupia anglies kreditus, vadinasi, mato naudą.

Pakvipo „anglies“ pinigais

Ūkininkams siūlomos naujos verslo galimybės – dirvožemyje kaupti anglį ir iš to uždirbti. Kadangi žemės ūkio produkcijos gamybos procese atsiranda šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, kurios, kaip teigiama, turi reikšmingos įtakos klimato kaitai, žemdirbiai yra raginami prisidėti apie taršos mažinimo taikant anglies ūkininkavimą, t. y. kaupti ir užrakinti anglį dirvožemyje. Įvardijami pagrindiniai anglies ūkininkavimo praktikos instrumentai – neariamoji žemdirbystė, sėjomaina, tarpiniai pasėliai ir kt.

Tikinama, kad naujasis verslo modelis sudarys galimybę žemdirbiams užsidirbti papildomų pajamų. Užsienio šalyse steigiasi įmonės, kurios išduoda anglies sertifikatus, veikia anglies kreditų biržos, kur galima parduoti suskaičiuotą ir kreditais paverstą sukauptą anglies kiekį. Anglies kreditų pirkėjai – taršios gamyklos, oro linijos ir pan.

Sertifikavo 80 proc. laukų

Lietuvos ūkininkai taip pat nesnaudžia ir įsitraukia į naują veiklą. Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) vadovas Dainius Sabulis „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad jis pernai sertifikavo 80 proc. dirbamų laukų ir šiemet tikisi sulaukti anglies dioksido sertifikatų.

„Kas yra anglies užrakinimas? Viena svarbiausių technologijų, leidžiančių tai padaryti, – neariamoji žemdirbystė. Dar turi būti auginami sideraliniai augalai, taikoma sėjomaina, nepaliekama plika žemė. Realiai daug kas siejasi su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu, kur kalbama apie neariamąsias technologijas, mažesnį trąšų naudojimą ir kita“, – aiškino jaunasis ūkininkas. 

Jis sakė pasirašęs sutartį su Danijos įmone, įsipareigojo šiame procese dalyvauti 4 metus. „Kiek žinau, anglies sertifikatus pagal ISO standartus išduos centrinis Norvegijos biuras, o danų startuolis veikia kaip tarpininkas. Yra keletas įmonių, kurios tuo užsiima, kiekviena turi savo instrukcijas, kai kas atlieka lauko, kuris bus sertifikuojamas, tyrimus, kitiems to nereikia“, – pasakojo naujove susidomėjęs javų augintojas. 

Pasak ūkininko, jei jis nesilaikytų įsipareigojimų, pavyzdžiui, suartų dirvas, tada tektų grąžinti sukauptus kreditus, bet negrėstų jokia bauda. Kadangi jis vienas pirmųjų įsitraukė į anglies ūkininkavimo sertifikavimo sistemą, jam buvo padaryta nuolaida – nereikėjo mokėti programos aktyvacijos mokesčio. „Aišku, kai šis procesas įgaus pagreitį, firmos pasiims savo dalį“, – teigė D. Sabulis.

Viliasi, kad ateityje uždirbs

Kokios naudos tikisi jaunasis ūkininkas? „Kol kas rizikuoju, nežinau, už kiek ir kada parduosiu. Gal sukaupęs visus kreditus parduosiu po 5 metų. Čia – kaip loterija, nes visgi yra birža, funkcionuojanti gal tik metus. Sertifikatai tai brangsta, tai pinga“, – aiškino KKŪS pirmininkas.

Jis vylėsi, kad sukaupti anglies kreditai turės būti paklausūs. „Lėktuvai, gamyklos išmeta teršalus, jų nemažės, nes pasaulyje daugėja gyventojų. Taršos didės ir kas nors turės užrakinti išmestą anglį. Teršėjams bus pigiau nusipirkti sertifikatą, nei mokėti baudas ir taršos mokestį valstybei. Taigi, jie terš, o mes jų teršalus užrakinsime ir už tai gausime pinigų. Ūkininkai tikrai gali pasinaudoti tokiomis galimybėmis, juolab kad jie ir taip taiko neariamąsias technologijas ir kt. Tad kodėl nedalyvauti sertifikavimo sistemoje“, – samprotavo D. Sabulis.

Jau suskaičiavo kreditų kainą

Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas šioje srityje bus vienas iš pirmeivių. „Pernai buvo sertifikuoti laukai ir jau gavome atsakymą, kad užrakinome tiek anglies, kiek jos išskiria, regis, 100 gyvenviečių. Mums paskaičiavo, kad už sukauptą anglį turėsime gauti 18–25 tūkst. Eur. Jei gautume ir mažiau – būtų geriau nei nieko. Juk tai – papildomos pajamos. Mes vis tiek taip ūkininkaujame ir ūkininkausime“, – teigė jis.

Grūdininkas užsiminė, kad šiaip sau anglies sertifikatai nedalijami, tai ilgo darbo rezultatas.. „Dirvožemis turi atitikti nustatytus kriterijus, atvažiavę ekspertai tikrino, ėmė pavyzdžius. Kadangi mūsų ūkis jau 20 metų taiko neariamąją žemdirbystę, tuos kriterijus lengvai atitikome“, – aiškino J. Talmantas.

Jis mano, kad ūkininkams tikrai verta tuo domėtis, tvariai ūkininkauti, neteršti gamtos ir dar gauti papildomos finansinės naudos. Anksčiau ar vėliau tai vis tiek reikės daryti, nes gali būti taip, kad produkcijos supirkėjai pirks tokią žaliavą, kuri bus tvariai užauginta, kaupiant anglį ir neteršiant aplinkos. „Tad gali būti, kad sertifikavimas leis mums lengviau ir geriau parduoti užaugintą produkciją, nes ir perdirbėjui bus privalumas perdirbti tokią produkciją“, – iš anglies ūkininkavimo praktikų pliusų tiksi javų augintojas.

Vyksta savanoriškai

Minėti ūkininkai įsitraukė į danų startuolio „Agreena“, kurio partneris Lietuvoje yra UAB „Baltic Agro“, anglies sertifikavimo sistemą. „Baltic Agro“ projekto vadovas Danas Jankauskas priminė, kad bendrovė yra tarptautinės „Danish Agro“ grupės, kuri siekia padėti ūkininkams dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, dalis.

Pasak „Baltic Agro“ atstovo, Lietuvoje jau sertifikuota apie 12 tūkst. ha, o dar apie 40 tūkst. ha laukia patvirtinimo. Danų startuolis, kuris specializuojasi anglies kreditų srityje, skelbia, kad įgyvendinant programą „AgreenaCarbon“, anglies sertifikatų išduota daugiau kaip 500 000 ha 14-oje šalių. 

D. Jankauskas pabrėžė, kad sertifikavimas vyksta savanoriškai. Tai reiškia, kad ūkininkas, dirbantis tausojančiai, gali gauti anglies sertifikatus už tai, kad saugo anglį dirvožemyje: nearia žemės arba ją dirba iki 10 cm gylio.

„Viena tona išsaugotos ir į atmosferą neišmestos anglies lygi vienam sertifikatui arba kreditui. Iš hektaro, priklausomai nuo žemdirbystės praktikos, galima gauti nuo pusės iki 2 ar 2,5 sertifikato. Pagrindinis kriterijus – žemę dirbti ne giliau
10 cm. Papildomų pliusų suteikia ir sėjomainos taikymas, tarpinių pasėlių auginimas, atitinkamas tręšimas – tai, kas padeda dirvožemyje užrakinti dar daugiau anglies“, – aiškino „Baltic Agro“ projekto vadovas.

Pats sprendžia, kaip parduoti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 10, 2023 m. sausio 24 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/04/22

Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

Jurginių išvakarėse į Lietuvą sugrįžo žiema. Pirmadienį sniegas, šlapdriba ir lietus maišėsi tarpusavyje, lydimi smarkoko ir šalto vėjo. Mišrūs krituliai nesiliovė iki vakaro. Ūkininkams vėl nemalonus gamtos pok&...
2024/04/22

Mėsa ir paukštiena prekiaujantiems gyventojams supaprastinta pajamų apskaita – tik e. būdu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualią veiklą su pažyma ar verslu liudijimu vykdantys gyventojai, kurie turgavietėse ir viešose prekybos vietose prekiauja mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, nuo gegužės 1 d. ...
2024/04/22

D. Trumpa: pasitraukus „Fonterrai“ naujo investuotojo „Rokiškio sūris“ neieškos

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fon...
2024/04/22

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/22

Per savaitę pigo nafta ir šoktelėjo elektros energijos kainos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui į...
2024/04/22

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų lai...
2024/04/22

VRK parengė informaciją apie rinkimus ir referendumą lengvai suprantama kalba

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), siekdama užtikrinti informacijos apie rinkimus sklaidą kiekvienai rinkėjų grupei, parengė ir išleido specialų leidinį supaprastinta kalba (ang. Easy to Read).
2024/04/22

Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitamin...
2024/04/22

„Galinta“ įmonių grupei – 14,8 mln. eurų injekcija

„Citadele“ bankas ir viena didžiausių grikių kruopų, dribsnių, ryžių bei kitų kruopų gamintojų ir prekybininkių Baltijos šalyse, įmonių grupė „Galinta“, susitarė dėl 14,8 mln. eurų finansavimo. Lėšos  bus...