Ashburn +7,0 °C Debesuota
Pirmadienis, 30 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +7,0 °C Debesuota
Pirmadienis, 30 Sau 2023

Prasidėjo anglies kreditų viliotinis

2023/01/24


Mūsų ūkininkai neria į naujus vandenis – vadinamąjį anglies ūkininkavimą, už kurį yra išduodami anglies dioksido sertifikatai. Juos tikimasi parduoti ir gauti papildomų pajamų. Lietuvoje jau yra sertifikuota mažiausiai apie 12 tūkst. ha, dėl dar maždaug 40 tūkst. ha laukiama patvirtinimo. Jeigu ūkininkai sertifikuoja ir kaupia anglies kreditus, vadinasi, mato naudą.

Pakvipo „anglies“ pinigais

Ūkininkams siūlomos naujos verslo galimybės – dirvožemyje kaupti anglį ir iš to uždirbti. Kadangi žemės ūkio produkcijos gamybos procese atsiranda šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, kurios, kaip teigiama, turi reikšmingos įtakos klimato kaitai, žemdirbiai yra raginami prisidėti apie taršos mažinimo taikant anglies ūkininkavimą, t. y. kaupti ir užrakinti anglį dirvožemyje. Įvardijami pagrindiniai anglies ūkininkavimo praktikos instrumentai – neariamoji žemdirbystė, sėjomaina, tarpiniai pasėliai ir kt.

Tikinama, kad naujasis verslo modelis sudarys galimybę žemdirbiams užsidirbti papildomų pajamų. Užsienio šalyse steigiasi įmonės, kurios išduoda anglies sertifikatus, veikia anglies kreditų biržos, kur galima parduoti suskaičiuotą ir kreditais paverstą sukauptą anglies kiekį. Anglies kreditų pirkėjai – taršios gamyklos, oro linijos ir pan.

Sertifikavo 80 proc. laukų

Lietuvos ūkininkai taip pat nesnaudžia ir įsitraukia į naują veiklą. Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) vadovas Dainius Sabulis „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad jis pernai sertifikavo 80 proc. dirbamų laukų ir šiemet tikisi sulaukti anglies dioksido sertifikatų.

„Kas yra anglies užrakinimas? Viena svarbiausių technologijų, leidžiančių tai padaryti, – neariamoji žemdirbystė. Dar turi būti auginami sideraliniai augalai, taikoma sėjomaina, nepaliekama plika žemė. Realiai daug kas siejasi su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu, kur kalbama apie neariamąsias technologijas, mažesnį trąšų naudojimą ir kita“, – aiškino jaunasis ūkininkas. 

Jis sakė pasirašęs sutartį su Danijos įmone, įsipareigojo šiame procese dalyvauti 4 metus. „Kiek žinau, anglies sertifikatus pagal ISO standartus išduos centrinis Norvegijos biuras, o danų startuolis veikia kaip tarpininkas. Yra keletas įmonių, kurios tuo užsiima, kiekviena turi savo instrukcijas, kai kas atlieka lauko, kuris bus sertifikuojamas, tyrimus, kitiems to nereikia“, – pasakojo naujove susidomėjęs javų augintojas. 

Pasak ūkininko, jei jis nesilaikytų įsipareigojimų, pavyzdžiui, suartų dirvas, tada tektų grąžinti sukauptus kreditus, bet negrėstų jokia bauda. Kadangi jis vienas pirmųjų įsitraukė į anglies ūkininkavimo sertifikavimo sistemą, jam buvo padaryta nuolaida – nereikėjo mokėti programos aktyvacijos mokesčio. „Aišku, kai šis procesas įgaus pagreitį, firmos pasiims savo dalį“, – teigė D. Sabulis.

Viliasi, kad ateityje uždirbs

Kokios naudos tikisi jaunasis ūkininkas? „Kol kas rizikuoju, nežinau, už kiek ir kada parduosiu. Gal sukaupęs visus kreditus parduosiu po 5 metų. Čia – kaip loterija, nes visgi yra birža, funkcionuojanti gal tik metus. Sertifikatai tai brangsta, tai pinga“, – aiškino KKŪS pirmininkas.

Jis vylėsi, kad sukaupti anglies kreditai turės būti paklausūs. „Lėktuvai, gamyklos išmeta teršalus, jų nemažės, nes pasaulyje daugėja gyventojų. Taršos didės ir kas nors turės užrakinti išmestą anglį. Teršėjams bus pigiau nusipirkti sertifikatą, nei mokėti baudas ir taršos mokestį valstybei. Taigi, jie terš, o mes jų teršalus užrakinsime ir už tai gausime pinigų. Ūkininkai tikrai gali pasinaudoti tokiomis galimybėmis, juolab kad jie ir taip taiko neariamąsias technologijas ir kt. Tad kodėl nedalyvauti sertifikavimo sistemoje“, – samprotavo D. Sabulis.

Jau suskaičiavo kreditų kainą

Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas šioje srityje bus vienas iš pirmeivių. „Pernai buvo sertifikuoti laukai ir jau gavome atsakymą, kad užrakinome tiek anglies, kiek jos išskiria, regis, 100 gyvenviečių. Mums paskaičiavo, kad už sukauptą anglį turėsime gauti 18–25 tūkst. Eur. Jei gautume ir mažiau – būtų geriau nei nieko. Juk tai – papildomos pajamos. Mes vis tiek taip ūkininkaujame ir ūkininkausime“, – teigė jis.

Grūdininkas užsiminė, kad šiaip sau anglies sertifikatai nedalijami, tai ilgo darbo rezultatas.. „Dirvožemis turi atitikti nustatytus kriterijus, atvažiavę ekspertai tikrino, ėmė pavyzdžius. Kadangi mūsų ūkis jau 20 metų taiko neariamąją žemdirbystę, tuos kriterijus lengvai atitikome“, – aiškino J. Talmantas.

Jis mano, kad ūkininkams tikrai verta tuo domėtis, tvariai ūkininkauti, neteršti gamtos ir dar gauti papildomos finansinės naudos. Anksčiau ar vėliau tai vis tiek reikės daryti, nes gali būti taip, kad produkcijos supirkėjai pirks tokią žaliavą, kuri bus tvariai užauginta, kaupiant anglį ir neteršiant aplinkos. „Tad gali būti, kad sertifikavimas leis mums lengviau ir geriau parduoti užaugintą produkciją, nes ir perdirbėjui bus privalumas perdirbti tokią produkciją“, – iš anglies ūkininkavimo praktikų pliusų tiksi javų augintojas.

Vyksta savanoriškai

Minėti ūkininkai įsitraukė į danų startuolio „Agreena“, kurio partneris Lietuvoje yra UAB „Baltic Agro“, anglies sertifikavimo sistemą. „Baltic Agro“ projekto vadovas Danas Jankauskas priminė, kad bendrovė yra tarptautinės „Danish Agro“ grupės, kuri siekia padėti ūkininkams dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, dalis.

Pasak „Baltic Agro“ atstovo, Lietuvoje jau sertifikuota apie 12 tūkst. ha, o dar apie 40 tūkst. ha laukia patvirtinimo. Danų startuolis, kuris specializuojasi anglies kreditų srityje, skelbia, kad įgyvendinant programą „AgreenaCarbon“, anglies sertifikatų išduota daugiau kaip 500 000 ha 14-oje šalių. 

D. Jankauskas pabrėžė, kad sertifikavimas vyksta savanoriškai. Tai reiškia, kad ūkininkas, dirbantis tausojančiai, gali gauti anglies sertifikatus už tai, kad saugo anglį dirvožemyje: nearia žemės arba ją dirba iki 10 cm gylio.

„Viena tona išsaugotos ir į atmosferą neišmestos anglies lygi vienam sertifikatui arba kreditui. Iš hektaro, priklausomai nuo žemdirbystės praktikos, galima gauti nuo pusės iki 2 ar 2,5 sertifikato. Pagrindinis kriterijus – žemę dirbti ne giliau
10 cm. Papildomų pliusų suteikia ir sėjomainos taikymas, tarpinių pasėlių auginimas, atitinkamas tręšimas – tai, kas padeda dirvožemyje užrakinti dar daugiau anglies“, – aiškino „Baltic Agro“ projekto vadovas.

Pats sprendžia, kaip parduoti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 10, 2023 m. sausio 24 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2023/01/30

Pieno kainų krizė Lietuvoje ir ateities tendencijos

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų tribūnoje profesorė Astrida MICEIKIENĖ dalijasi įžvalgomis apie pieno kainų krizę: kiek ji susijusi su globalia rinka ir ką turėtume daryti?
2023/01/30

Santaros klinikose darbą pradėjo Pacientų taryba

VUL Santaros klinikos pakvietė aktyvius pacientų organizacijų atstovus bei piliečius ir subūrė Pacientų tarybą, kuri ligoninėje veiks kaip patariamasis organas, atstovaujantis Santaros klinikų pacientus ir jų artimuosius, teikiantis patarimus klin...
2023/01/30

Algimantas Raudonikis: dar širdyje ne sutema

Vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos kompozitorių Algimantas Raudonikis šiais metais mini 89-ąjį savo gimtadienį. Nors amžius jau solidus, paklaustas, kaip jaučiasi, nesudvejoja: „dar širdyje ne sutema“. Šis gimt...
2023/01/30

Gripo sezonas įpusėjo: sergamumas nedidėja

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per sa...
2023/01/30

Siūlo tobulinti atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą

Aplinkos ministerija siūlo stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų ats...
2023/01/30

Pajamų stabilizavimo priemonė startuos atsinaujinusi ir dar palankesnė ūkininkams

Dėl klimato kaitos ir padidėjusių kainų svyravimų ūkininkai susiduria su vis didesnėmis žemės ūkio rizikomis. Jau šiemet žemdirbiai šioms rizikoms valdyti galės naudotis nauju instrumentu – pajamų stabilizavimo priemone. Žemės ...
2023/01/30

Užsieniečiams išduota mažiau leidimų dirbti

Užimtumo tarnyba (UT) įvertino trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo mūsų šalyje statistiką. Skaičiai mažėjantys. Mažiausia užsieniečių dalis pageidauja dirbti žemės ūkyje.
2023/01/30

Atleistas prokuroras, Klaipėdoje vairavęs neblaivus

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė atleido iš prokuroro pareigų Juozą Syką, ėjusį Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareigas.
2023/01/30

Pušynų spyglius pavasarį vėl grauš pjūklelių lervos

2022 metų rudenį paprastojo pušinio pjūklelio lervos kai kuriuose Ignalinos regiono miškuose masiškai graužė spyglius. Nuo 10 iki 100 % spyglių jie nugraužė Vaišniūnų girininkijoje, 1016 ha plote, Minčiagirės – 48...