Gamtos dėsnių niekas neatšaukė
Pastaruoju metu meteorologinės sąlygos žemdirbių nelepina ir neleidžia ramiai žiemoti. Patirtis rodo, kad meteorologinės sąlygos bet kuriuo metų laikotarpiu gali kardinaliai pasikeisti į gerąją ar blogesnę pusę. Apstu veiksnių, galinčių neigiamai paveikti žiemkenčius antroje žiemos pusėje ir ankstyvą pavasarį, labai dažnai žiemkenčiai labiausiai nukenčia pavasarį, ypač žieminiai rapsai. Daug svarbesnis klausimas – kaip padėti žiemkenčiams įeiti į žiemą ir išeiti iš jos su minimaliais nuostoliais?
Kiekvienu atveju yra daug agronominių tiesų, jų turi įmonių, aptarnaujančių žemės ūkį, specialistai, nepriklausomi konsultantai. Jie remiasi augalų poreikiais ir gamtos dėsningumais, kurių dar niekas neatšaukė. Sąlygos žiemkenčiams žiemoti yra tik pirmasis gerai žinomas žiemojimo etapas, po kurio seka antrasis etapas, kai žiemos mėnesiais orai nenuspėjami. Pabaigoje – pavasarinis žiemojimo proceso etapas, kurį lemia augalų išėjimo iš žiemos ramybės sąlygos. Žiemos pradžioje labai svarbu suprasti augalų fiziologiją, kad būtų galima padėti augalams pasiruošti ir sutikti žiemą. Rudenį daug kalbėjome, kad reikia atkreipti dėmesį į sėklų kokybę, nes bus daug sėklų, užkrėstų įvairiomis ligomis, bus prastesnis jų daigumas, ypač lauko sąlygomis. Tačiau patikėję sėklų paruošimo tiesomis, dalis augintojų nekreipė dėmesio į rekomendacijas. Šiandien iškasę augalus matome nemažai šaknų puvinių „aukų“, ir negali sakyti, kad tai pabiros, nes sėklos – spalvotos. Reiškia, kad nebuvo žiūrima, iš kur imamos sėklos. Kai kurie augintojai turėjo sėklų iš ankstesnių metų, tai bene geriausias atvejis, o kai kurie naudojo hibridinį sėklų ruošimą, derino cheminius beicus su mikrobiologiniais preparatais.
Kita svarbi detalė – sėklų įterpimo gylis, nulemiantis krūmijimosi mazgo susiformavimo gylį. Jei žieminių javų krūmijimosi mazgas yra optimaliame gylyje, augalai gali lengviau išgyventi šalčius ir atnaujinti augimą pavasarį. Būtent krūmijimosi mazge žiemą kaupiami augalo energijos ištekliai, krūmijimosi mazgas yra ūglių formavimo organas. Rudenį krūmijimosi mazge ir lapuose susikaupia daug cukrų. Gruodį gerai išsivysčiusių žieminių kviečių krūmijimosi mazguose tirpių cukrų kiekis siekia 40 proc., kurie vėliau vartojami netolygiai, priklausomai nuo žiemos ramybės periodo. Vidutiniškai kas 10 dienų cukrų kiekis augale sumažėja 2 proc., atšilimo metu gali sumažėti ir reikšmingiau, nukritus temperatūrai, gali ir vėl mažėti, tad vienas iš nepageidaujamų reiškinių – temperatūrų pokyčiai. Pavasarį atsinaujinant vegetacijai normalus cukrų kiekis yra 18 proc., tad visuomet primename, kad rudenį reikia skatinti cukrų kaupimąsi augaluose, nes pastaruoju metu nesusidaro cukrų kaupimui tinkamos meteorologinės sąlygos, o vyraujant šiltiems ir apniukusiems orams, augalai pradeda naudoti žiemai sukauptas medžiagas. Ryškiausiai šis procesas buvo matyti žieminiuose rapsuose, kai gelto apatiniai lapai, kviečių pasėliuose taip pat buvo galima pamatyti tokį reiškinį. Ši augalų elgsena kelia nerimą, žinoma, tinkamai paruoštuose pasėliuose ši problema neiškilo.
Sėkmė negali būti prognozuojama
Visą straipsnį galite skaityti 2022 m. gruodžio 6 d.„Ūkininko patarėjuje”, Nr. 138.
Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.
Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas Dr. Vytautas LIAKAS
Nuotrauka autoriaus
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.