Prekybos degalais lietuviški ypatumai – ne ūkininkų naudai

SAVAITĖS KOMENTARAS

Antradienį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio. Parlamentarai jį kamantinėjo tik dėl keletą kartų išaugusių elektros ir dujų kainų, kažkodėl manydami, kad beveik dvigubai didesnės degalų kainos yra ne jo kaltė. D. Kreivys teigė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia. Tačiau aiškėja, kad degalų prekybos sektoriuje savo neveiklumo dėmes paliko ne tik praėjusios kadencijos valdžia, bet ir šioji Vyriausybė, nekreipusi dėmesio į specialistų patarimus ir prašymus. Situaciją komentuoja Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vykdantysis direktorius Vidas ŠUKYS:

„LDS yra lietuviško kapitalo prekybos naftos produktais įmonių savanoriškas susivienijimas, įgyvendinantis jos įstatuose nustatytus visuomenės informavimo, ekonominius, socialinius, mokslinio tyrimo bei kitus uždavinius ir funkcijas.

LDS veikia nuo 1996 metų. Jos veikloje dalyvauja stambios įmonės, tokios kaip UAB „Skulas“, UAB „Trepena“, UAB „Stateta“, UAB „Alauša“, UAB „Tomega“ ir kt., iš viso – 16 narių. Vienas pagrindinių LDS tikslų ir uždavinių – atstovauti narių interesams, ginti juos valstybės institucijose ir kitose organizacijose, taip pat santykiuose su kitais juridiniais asmenimis. Svarbiausia, kad LDS būtų stipri, kovojanti su monopolija, turėtų įtakos valstybėje. Mūsų nariai privalo jausti ekonominę naudą pirkdami naftos produktus ir kitas prekes, gaudami informacijos ir įvairių paslaugų.

Ir pastaruoju metu ūkininkai normaliais kiekiais perka žymėtą dyzeliną, liaudyje vadinamą žaliuoju. Nematome jokio prekybos juo sumažėjimo, nes žemė yra dirbama planingai – reikia nupjauti, suakėti, pasėti ir t. t. Visas šis technologinis procesas yra išlikęs, žemės ūkis kaip dirbo, taip ir tebedirba. Kainų politika dabar, palyginti su nuo kovo mėnesio prasidėjusia ekonomine, finansine ir kainodaros suirute, yra gana stabili. Degalų kainos, aišku, dar išlieka sąlyginai aukštos, palyginti su praėjusių metų pabaiga. Dabar žymėto dyzelino litro kainos sukasi apie 1,25 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Ši kaina laikosi jau antrą mėnesį.

Degalų tikrai turime, gamykla pagal sutartis mums juos tiekia laiku, kiek reikia, atitinkančius kokybę ir t. t. Didesnių iššūkių, liečiančių žemės ūkio sektoriaus subjektų aprūpinimą didmenine prekyba degalais, tikrai nėra. Taip pat Lietuvoje nėra problemų prekiaujant įprastu dyzelinu. Nors, pavyzdžiui, visai neseniai, prieš savaitę, pažįstami rašė, kad Prancūzijos ir Belgijos degalinėse nebuvo galima nusipirkti dyzelino. Jie negalėjo pasakyti, kodėl taip atsitiko. Yra tokių tendencijų, pvz., kaip buvo atsitikę naftos kainų kilimo pradžioje Jungtinėje Karalystėje. Tačiau ten buvo tam tikrų problemų, kurias mes analizavome ir galime teigti, kad jos Lietuvoje negresia. Mūsų degalų prekybininkų darbo specifika yra truputį kitokia. Pas mus daugiau lemia ir yra didelis pliusas, kad tai – privatus kapitalas ir privatus verslas. Tai vykdoma uždarųjų akcinių bendrovių forma, kur nėra jokių valstybės interesų ir pan., šios struktūros yra gana gerai susitvarkiusios su visomis tiekimo grandinėmis – pradedant Mažeikių gamykla AB „Orlen Lietuva“ ir baigiant žemės ūkio ar kitais subjektais.

LDS nuo pernai spalio labai intensyviai atakuoja Vyriausybę dėl kainų koregavimo, jų sumažinimo visomis galimomis priemonėmis, kurios leidžiamos Lietuvoje, t. y. kad žmonėms būtų kompensuotos padidėjusios degalų kainos. Pradėjome šią pirminę akciją nuo tada, kai pradėjo lenkai, ir dar nebuvo jokios minties apie karo Ukrainoje pasekmes. O štai Lenkijoje jau nuo gruodžio mėnesio dalinai buvo sumažintas dyzelino akcizas. Lenkai prieš Naujuosius metus tikriausiai jau matė kažkokius infliacinius rodiklius arba galimus artėjančios infliacijos požymius. Jie tada paskelbė, kad nuo vasario ar kovo įvedamos papildomos finansinės priemonės, t. y. gavę Europos Komisijos sutikimą, sumažino degalų PVM, visų degalų akcizą iki Europos Sąjungos (ES) minimumo bei maisto produktų PVM iki nulio. Ir ta akcija tęsėsi iki gegužės mėnesio.

Mes, kaip kaimyninė šalis, atsidūrėme labai didelėje rizikos zonoje, nes ir tranzitinis transportas, ir privatūs asmenys pradėjo važiuoti į Lenkiją piltis degalų, tai tapo ekonomiškai naudinga. Kartu batonų ir dešrų parsiveždavo. Tada ir žiniasklaidoje būta pranešimų, kad Lietuvos valstybė prarado labai daug pinigų, ne vieną milijoną apyvartos. Mes, LDS ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, ėmėmės veiksmų ir sausio 24 dieną teikėme Vyriausybei, Finansų ministerijai ir Seimo Ekonomikos komitetui raštus su paskaičiavimais, kaip planingai ir nedarant didelės įtakos biudžetui galima balansuoti degalų kainas. Savo priemonėmis buvome paskaičiavę, kad be ES įsikišimų galima sumažinti degalų litro kainą iki 10 ct. Deja, niekas į mūsų klausimus ir pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą, berods, po dviejų ar trijų mėnesių gavome tik iš Finansų ministerijos. Ji nurodė, kad tai nėra numatyta ir nebus daroma, bet galimai kurie nors dalykai bus įtraukti į antiinfliacinį paketą, kuris bus rengiamas gegužės mėnesį. Tačiau tą mėnesį nieko neįvyko. Lietuva praktiškai vienintelė iš ES valstybių, pagal mano turimus duomenis, nepadariusi jokio žingsnio degalų kainų balansavime.

Kitos šalys ėmėsi drastiškų priemonių, kurias mes irgi siūlėme, pvz., sumažino biologinio priedo – riebalinių rūgščių metilo esterio (RRM) – kiekį degaluose. Tai pirmosios padarė Čekija ir Latvija, paskui kuo toliau, tuo daugiau iš kitų šalių girdėjosi, kad velniop tą žaliąjį kursą – reikia gelbėti ekonomiką, padėti žmonėms. Ir didesnė dalis šalių laikinai atsisakė biologinio priedo vartojimo. Atsisakę šio priedo savo šalyje galėjome sumažinti degalų litro kainą dar 4 ct.

Lietuvoje jau trejus metus naudojame degalus su 7 proc. RRM priedu, o tai didžiausias ES šalyse leidžiamas naudoti kiekis. Nė viena ES šalis nebenaudoja tokio kiekio, pila tik 2–3 proc., o pas mus tai daroma ištisus metus, net ir žiemą, kai tuo priedu užkemšami žemės ūkio technikos degalų filtrai. Todėl gamykla, gelbėdama savo situaciją ir žmonių nervus, pradėjo naudoti antros kartos sintetinį biologinį priedą, aukštos hidrolizacijos sintezės būdu iš palmių aliejaus gaunamą priedą (HVO), gaminamą Afrikoje ir turintį kitokių savybių šaltuoju metų laiku.

Po gegužės mėnesio dėl šių dalykų dar kartą bandėme atakuoti Seimą ir ministerijas, tačiau beprasmiškai, ypač kai degalų kainos pakilo iki 2 Eur ir daugiau. Niekas su mumis nebekalbėjo. Esmė tame, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama prekiauti degalais, kuriuose nėra biologinių priedų. Kitose ES šalyse žmonės net gali pasirinkti, kokį benziną pilti į automobilį, nes yra atskiri pistoletai – benzinas su etanolio priedu ir benzinas be jokių priedų.“

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: Lietuvos degalinių sąjunga, Vidas Šukys, degalų kainos