Prekybos karo belaukiant: smogsime ar derėsimės?

Apsikeitimas tarifais

D. Trumpas jau paskelbė apie 25 proc. importo muitus plienui, aliuminiui ir automobiliams iš ES, o taip pat apie 20 proc. „atsakomąjį“ tarifą beveik visoms kitoms prekėms.

Manoma, jog tai paveiks apie 70 proc. ES eksporto į JAV, kurio vertė 2024 m. siekė 532 mlrd. eurų. Labiausiai paveiktos prekės bus automobiliai ir jų dalys, taip pat vynas, dribsniai, mėsa, mediena, drabužiai, buitinė technika, net tualetinis popierius, kramtomoji guma ir dantų siūlai.

Pasak BBC, atsakydama į JAV tarifus, Europos Komisija paskelbė ruošianti atsakomąsias priemones, kurios gali paveikti iki 28 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškų prekių. Europa nusitaikė į amerikietiškus mėsos gaminius, kukurūzus, soją, grūdines kultūras, o taip pat į alkoholio produkciją, plastiką, higienos, kosmetikos ir buitinės prekes. Visoms prekės numatytas 25 proc. tarifas.

Tačiau netrukus šis sąrašas buvo sutrumpintas po to, kai ES vykdomoji valdžia nusileido kai kurių valstybių spaudimui ir pašalino iš apmuitinamų prekių burboną, vyną bei pieno produktus, mat D. Trumpas pagrasino 200 proc. tarifais ES alkoholiniams gėrimams. Prancūzija ir Italija, pagrindinės vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojos, tuo buvo ypač susirūpinusios.

ES prekybos vadovas Marošas Sefcovičius sakė, kad atsakomosios priemonės turės kiek mažesnį poveikį nei anksčiau skelbti 26 mlrd. eurų (28,4 mlrd. USD).  „Nors ES tebėra atvira deryboms ir joms teikia pirmenybę, mes nelauksime be galo“, – sakė M. Sefcovičius ir pridūrė, kad Bendrija imsis atsakomųjų priemonių ir žingsnių, kad išvengtų importo antplūdžio.

Prekybos karą pristabdė?

Vašingtonas jau atmetė pirminį Briuselio pasiūlymą visiškai atsisakyti abipusių tarifų pramoninėms prekėms, kad būtų išvengta prekybos karo. Pasak JAV prezidento, Europa turėtų pirkti daugiau JAV dujų ir naftos, be to, jam labai nepatinka neva nesąžiningi prekybos su Europa santykiai.

„Europos Sąjunga su mumis elgėsi labai, labai blogai“, – sakė D. Trumpas: “Jie neperka mūsų automobilių, neperka mūsų žemės ūkio produktų. Jie praktiškai nieko iš mūsų neperka.“

Tačiau ketvirtadienį JAV prezidentas paskelbė stabdantis tarifų įvedimą visiems (išskyrus Kiniją) trims mėnesiams - esą daugelis šalių pageidauja derėtis, todėl D. Trampas išreiškė būtinybę "būti lanksčiam". Dabar Baltuosiuose rūmuose jau šnekama, jog šalims, kurios nori derėtis ir nesiima atsakomųjų priemonių, importo tarifai bus sumažinti iki 10 procentų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen džiaugiasi JAV prezidento pareiškimu sustabdyti importo muitų įvedimą: „Tai svarbus žingsnis siekiant stabilizuoti pasaulio ekonomiką“

Siūlomų tarifų sąrašą nagrinėja nacionaliniai ekspertai, dėl jo balsuos valstybės narės ir jis greičiausiai įsigalios trimis etapais: pirmasis atsakomųjų priemonių etapas amerikietiškam plienui ir aliuminiui bus pradėtas balandžio 15 d., didžioji dalis tarifų – gegužės 16 d., o kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, migdolams, – nuo gruodžio mėn. 1 d. Visa tai su sąlyga, kad derybos bus nesėkmingos arba išvis neprasidės.

Ministrų susitikimas

Prekybą prižiūrintys ES šalių ministrai pirmadienį susitiko Liuksemburge, kad aptartų ES atsaką ir santykius su Kinija. Dauguma jų teigė, kad prioritetas išlieka pradėti derybas dėl D. Trumpo tarifų panaikinimo, o ne su jais kovoti.

M. Sefcovičius sakė, kad diskusijos su Vašingtonu yra ankstyvoje stadijoje ir kad jis pasiūlė „nulis už nulį“ tarifus automobiliams ir kitiems pramonės gaminiams, išreikšdamas viltį, kad diskusijos gali prasidėti.

Kaip rašo „Politico“, JAV prezidentas sako, kad Briuselio tarifo „nulis už nulį“ pasiūlymo nepakanka, tačiau jis rodo, kad yra pasirengęs susitarimui, jei blokas įsipareigos panaikinti prekybos prekėmis deficitą: ES turės įsipareigoti nupirkti amerikietiškos energijos išteklių už 350 milijardų dolerių.

„Turime 350 milijardų dolerių deficitą su Europos Sąjunga ir jis greitai išnyks“, – sakė D. Trumpas. – „Vienas iš būdų, kaip tai gali lengvai ir greitai išnykti, yra tai, kad jie turės pirkti mūsų energiją iš mūsų... Jie gali ją nusipirkti, mes galime numušti 350 milijardų dolerių per vieną savaitę. Jie turi įsipareigoti nusipirkti panašų energijos kiekį“.

ES ir JAV prekyba

Kaip skelbia Briuselis, ES ir JAV santykiai apima beveik 30 proc. pasaulinės prekybos prekėmis bei paslaugomis ir 43 proc. pasaulio BVP (išreiškiant JAV doleriais). ES ir JAV ekonominiai santykiai yra labiausiai integruoti pasaulyje.

2023-ieji buvo dar vieni rekordiniai metai, kai dvišalė prekyba prekėmis ir paslaugomis siekė 1,6 trilijonus eurų. Tai daugiau nei visas Ispanijos bendrasis vidaus produktas (BVP). Kasdien Atlanto vandenyną kerta prekių ir paslaugų už daugiau nei 4,4 mlrd. eurų.

ES prekybos su JAV perteklius 2023 m. siekė 48 mlrd. eurų , turint galvoje visas eksportuojamas prekes ir paslaugas. Tad D. Trumpo pasakojimai apie 350 milijardų JAV prekybos deficitą yra gerokai perdėti.

Abipusės ES ir JAV investicijos yra didžiausios pasaulyje. 2022 metais tiesioginės ES užsienio investicijos į akcijas viršijo 5,3 trilijonus eurų. Tai daugiau nei visa Prancūzijos ir Italijos ekonomika kartu paėmus. Beveik trečdalis ES investicijų yra Jungtinėse Valstijose.

Bendros JAV investicijos į ES yra keturis kartus didesnės nei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. ES tiesioginės užsienio investicijos JAV yra maždaug dešimt kartų didesnės nei ES investicijos į Indiją ir Kiniją kartu paėmus.

Dvišalė prekyba ir investicijos padeda sukurti milijonus darbo vietų ES ir JAV. JAV prekių ir paslaugų eksportas į ES palaiko 2,3 mln. darbo vietų JAV, o ES įmonių investicijos į JAV įdarbina 3,4 mln. žmonių.

Ekonomisto komentaras

Kaip skelbia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, „toks abipusių prekybos tarifų „pingpongas“ niekam nieko gero nežada – gamintojai bus arba jau yra priversti ieškoti naujų rinkų, jiems gali tekti pristabdyti investicijas, o vartotojai už apmokestintas prekes turės mokėti didesnę kainą“.

Kaip šie prekybos suvaržymai jau paveikė ir dar gali paveikti Baltijos šalių ekonomikas ir gyventojus?

„Baltijos šalys yra vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, todėl joms itin svarbu, kad pasaulinė prekyba būtų nesuvaržyta ir kuo mažiau apmokestinta. Lietuvos eksportas ir importas sudaro net 161 proc. šalies BVP. Estijoje šis rodiklis siekia 152 proc., o Latvijoje – 122 procentus. Palyginimui, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Švedija ir Vokietija yra daug uždaresnės – jų užsienio prekybos ir BVP santykis siekia 86 proc. BVP“, – teigia ekonomistas. – „Vis tik, nepaisant didelės priklausomybės nuo eksporto, kol kas gyventojų ir įmonių pasaulinės prekybos karai neišgąsdino – lūkesčius matuojantis Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis išlieka dešimtmečio aukštumose. Investicijų, atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimo tempas pirmąjį šių metų pusmetį net paspartėjo. Nors Lietuvos prekių eksporto augimas sulėtėjo, paslaugų eksporto augimo tempai šiemet vis dar yra įspūdingi – siekia apie 25 procentus“.

N. Mačiulio manymu, iš dalies šią ramybę galima paaiškinti tuo, kad Baltijos šalys į JAV eksportuoja vis dar gana mažai prekių, Estijos eksportas į JAV siekia tik 3 proc., o Latvijos – 2 proc. viso prekių eksporto. Lietuva nuo šios rinkos priklausoma šiek tiek daugiau – 5 proc. visų prekių ir 7,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto keliauja į JAV.

„Tiesa, tarp šių prekių beveik nėra nei plieno, nei aliuminio, nei automobilių, todėl visi jau pritaikyti importo tarifai kol kas Baltijos šalims beveik jokio poveikio neturi. Baltijos šalys nuo 60 iki 70 proc. savo eksporto parduoda Europos Sąjungos rinkoje, – akcentuoja ekspertas. – „Tačiau per daug nusiraminti nederėtų – kaip parodė Kinijos pavyzdys, dabartiniai grasinimai įvesti papildomus importo tarifus ES gaminamiems automobiliams greitai gali būti išplėsti ir apimti daug platesnį prekių sąrašą. Be to, gali nukentėti net ir tiesiogiai į JAV neeksportuojantys gamintojai. Daug Lietuvos įmonių gamina tarpines prekes, naudojamas Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonėje, kuri eksportuoja į JAV. Netiesioginė neigiama įtaka atsirastų ir dėl lėtesnio pagrindinių eksporto rinkų Europos Sąjungoje augimo bei neigiamų lūkesčių ir galimai pristabdytų investicijų... Baltijos šalių, o ypač Lietuvos ekonomikos išlieka itin geros būklės ir subalansuotos. Net ir sparčiau augant vartojimui bei investicijoms, užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, o valstybės biudžetas išlieka perteklinis. Gyventojų ir įmonių santaupos nuo praėjusios krizės padvigubėjo, o finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis labai sumažėjo. Priešingai nei prieš dešimtmetį, nėra akivaizdžių nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų bei neracionalių lūkesčių. Net jei pasaulio lyderiams nepavyktų išsaugoti ir skatinti laisvos prekybos, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų atsipirkti tik nepavojingais nubrozdinimais“.

Teigiamas ir neigiamas poveikis

Ekonomistas socialiniame akcentuoja, jog Lietuvos eksporto į JAV vertė siekia beveik 2 mlrd. eurų, arba apie 2,5 proc. šalies BVP. Daugiausiai eksportuojame naftos produktų ir įvairių chemijos prekių (pavyzdžiui vaistams ir skiepams naudojamų reagentų).

„Bet kol kas JAV padarė išimtį – neapmokestino vaistų, energijos, medienos, puslaidininkių ir kai kurių kitų jiems svarbių prekių importo. Kitaip sakant, kol kas didžioji dalis Lietuvos eksporto gali patekti į išimčių sąrašą. Vis tik per kitas tiekimo grandines (automobilių detalių gamyba ir kt.), NEIGIAMAS poveikis gali siekti iki 0,5 proc. BVP“, – skelbia N. Mačiulis. – „Greta besikeičiančio globalaus JAV vaidmens vyksta struktūriniai pokyčiai kurie yra mums labiau palankūs. Jau numatytos Vokietijos ir visos ES fiskalinio skatinimo priemonės (didesnės investicijos į gynybą ir infrastruktūrą) turės teigiamos įtakos ES ir Lietuvos ekonomikos augimui, o TEIGIAMAS poveikis Lietuvai gali siekti iki 0,5 proc. BVP“.

Parengė Ričardas Čekutis