Premjeras Gintautas Paluckas: visi kartu turėsime suremti pečius

Kupinas iššūkių ir netikėtumų

Pirmoji suvažiavimo dalyvius pasveikino šio renginio vietos šeimininkė – VDU ŽŪA administracinės grupės vadovė dr. Laima Skauronė. Ji, kreipdamasi į visus valdžios atstovus ir suvažiavimo dalyvius, teigė, kad VDU ŽŪA jau daugiau nei šimtmetį yra ištikima Lietuvos žemės ūkio partnerė. „Šis žemdirbių suvažiavimas yra svarbus momentas, kai mokslas, praktika ir politika susikerta vienoje erdvėje – ne tik aptarti iššūkių ir ieškoti sprendimų, bet ir parodyti, kad mes esame labai dėkingi, kai kalbame apie tai, kas augina mūsų šalį, kas stiprina mūsų ekonomiką. Ūkininkui šiandien neužtenka vien įdirbti žemę, jam reikia būti ir vadybininku, ir technologijų žinovu, kartu ir geru strategu. O mūsų, kaip mokslo ir švietimo įstaigos, atsakomybė – padėti kiekvienam žemdirbiui, ūkininkui, mylinčiam žemę, suprasti technologijas, žengti koja kojon su visais pasitaikančiais iššūkiais. Todėl visos akademinės bendruomenės vardu kviečiu bendradarbiauti, skatinti jaunąją kartą mokytis, rinktis mūsų akademijos studijų programas, skatinti jaunuolius grįžti į kaimą ir suteikti jiems galimybę ten kurti gyvenimo ir verslo erdves“, – kalbėjo L. Skauronė.

Žemės ūkio ministras I. Hofmanas, kreipdamasis į dalyvius vaizdo ryšiu, pastebėjo, kad suvažiavime dalyvauja visa jo politinė komanda. „Nuo 2023 m. pavasario vadovavau LŽŪT. Situacija tuomet buvo itin sudėtinga, vis tik galiu pasidžiaugti, kad tada pavyko ją suvaldyti ir savivalda nesubyrėjo. O jau po metų įvyko garsioji ir didžioji istorinė protesto akcija, kurios organizacinę atsakomybę teko prisiimti man. Ji parodė, kad galime susitelkti. Kartu nuėjome ne tokį trumpą ir nelengvą kelią, sprendėme įvairias problemas, įveikėme nemažai iššūkių. O dabar kreipiuosi į jus. Darbas sunkus, sudėtingas, kupinas iššūkių ir netikėtumų, reikalaujantis daug pastangų. Jūsų keliamos problemos parodo ne tik trūkumus ir netobulumus, bet ir kryptį, kur link turi judėti žemės ūkio politika“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Ministras taip pat pripažino, kad didžiajai daliai problemų spręsti, tikslų pasiekti reikalingi nemaži papildomi finansiniai resursai. Tačiau reikia suprasti, kokiu sudėtingu ir kupinu išorinių iššūkių geopolitiniu laikmečiu gyvename. Pasak I. Hofmano, nepaisant to, užtikrinant gyvybiškai svarbius Lietuvai nacionalinio saugumo interesus, ŽŪM sieks maksimaliai atsižvelgti į žemdirbių lūkesčius.

„Todėl tikiuosi mūsų susitelkimo randant bendrus sprendimus, užtikrinančius ūkių konkurencingumą, augimą, gamybos intensyvumą. Tikiuosi ir toliau konstruktyviai bendradarbiauti sprendžiant mums visiems aktualias problemas ir iššūkius“, – teigė žemės ūkio ministras.

Nebus problemų nuošalyje

Premjeras G. Paluckas, pasveikinęs LŽŪT narių atstovų suvažiavimą, tvirtino, kad trumpųjų maisto tiekimo grandinių užtikrinimas, kooperacijos ir perdirbimo skatinimas, iš 1 ha sukuriama didesnė vertė yra tarp svarbiausių 19-osios Vyriausybės, žemės ūkį matančios kaip nacionaliniam saugumui strategiškai svarbią sritį, tikslų.

„Nepaisant bet kokių turbulencijų ir pokyčių šiais nenuobodžiais laikais, galime būti tikri, kad kai kas nesikeis – maisto poreikis tikrai nemažės, – teigė premjeras G. Paluckas. – Todėl daugelis šalių agrarinį sektorių – o jį aš matau plačiau, ne tik kaip pirminę gamybą, bet ir perdirbimą – traktuoja kaip strateginį. Šios Vyriausybės programoje taip pat yra deklaruotas siekis pripažinti žemės ūkį valstybei svarbiu nacionalinio saugumo sektoriumi. Matydamas platų politinį atstovavimą šiame renginyje, tikiu, kad ambicingiems Vyriausybės tikslams žemės ūkio srityje turėsime platų politinį pritarimą.“

Pasak G. Palucko, per artimiausius ketverius metus numatoma šimtai milijonų eurų investicijų į kooperacijos ir perdirbimo skatinimą bei ūkių modernizaciją. Teks užtikrinti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir aukštą maisto kokybę, siekti vertės iš 1 ha didinimo, gerinant rodiklį, pagal kurį atsiliekame ES.

„Jūs geriau negu bet kas kitas žinote, kad europinės ir globalios žemės ūkio produkcijos kainos linkusios svyruoti, kartais ir drastiškai. Tad svarbus galvosūkis – kaip dalytis investicijų rizika, kaip užtikrinti, jog kainų šuoliai netaptų nepakeliamu iššūkiu žemės ūkio bendrovei ar ūkininkui. Vyriausybė nebus šių problemų nuošalyje, galite būti tikri, kad ūkininkų patarimai, siūlymai ir argumentai bus išklausyti – stiprinkime žemės ūkį bendromis jėgomis. Naujoje ES finansinėje perspektyvoje bus itin svarbu apsaugoti žemės ūkio paramos instrumentus. Tam reikės suremti pečius tiek politikams, tiek žemdirbių organizacijoms“, – kalbėjo G. Paluckas.

Absoliučios būtinybės prekė

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis pabrėžė, kad šiuo metu LŽŪT sudaro 11 organizacijų, kurios atstovauja beveik 90 proc. žemės ūkio gamyba užsiimančių žemdirbių. „Sakoma, kad į suvažiavimus ūkininkai renkasi tik kaip reikiant prispirti nepakeliamos naštos. Mes suvažiavome dar tik įsibėgėjant naujos valdžios darbams, dedame daug vilčių į naująjį premjerą, kuris suranda laiko kalbėtis su mumis, atvyksta į mūsų susirinkimus. Viliamės, kad premjeras ir kiti valdžios atstovai mus išgirs ir mūsų įvardytas problemas imsis spręsti, – didelių vilčių neslėpė J. Vilionis. – Viliamės, kad žemės ūkis bus įteisintas kaip strateginė ūkio šaka, kuri aprūpins įperkamais ir kokybiškais maisto produktais visus Lietuvos duonos valgytojus. Mūsų žemės ūkio sektorius sukuria apie 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Mūsų pagaminamas maistas yra absoliučios būtinybės prekė. Nors visi garsiai kalba, kaip svarbu skirti daugiau lėšų saugumui ir gynybai, visgi maisto saugumui, pakankamam maisto pasigaminimui niekas tiek dėmesio neskiria. Tik mes, žemdirbiai, puikiai suprantame, kiek nedaug reikia – tik pradėti iš sektoriaus trauktis vienam, kitam, dešimtam ūkiui, ir sektorius pradės byrėti kaip kortų namelis.“

LŽŪT pirmininkas teigė, kad pasitraukus ūkininkui, tuoj nebereiks ir perdirbėjo, ir visos logistikos bei pakavimo grandinės, prekybininkas nebeturės ką dėti į lentynas, o vartotojas – į šaldytuvą. Mitas, kad visus maisto produktus galima atsivežti. Jei prekybininkai jų ir atveš, tai jau importuotojo primestomis kainomis. Ar tokiais neramiais laikais tikrai įžvalgu nesiskaityti su žemdirbiu? J. Vilionio nuomone, visi puikiai žino, kad ištikus neramumams, ūkininkai pirmieji surems pečius, nes žemdirbiai yra vieni ištikimiausių savo šalies patriotų.

„Bet tam, kad išliktume, privalome būti reiklūs, pirmiausia – valdžios institucijoms, kad jos girdėtų mūsų balsą, matytų mūsų pastangas ir gerbtų mūsų lūkesčius. Tiek valstybė, tiek ES į mūsų žemės ūkį investavo apie 24 mlrd. Eur Kaimo plėtros fondo lėšų. Tik ar tos investicijos buvo tinkamos ir pakankamos? Neliko linų, beveik neliko cukrinių runkelių, kiaulienos. Baigiame išnaikinti karves, per metus jų mažėja apie 12 tūkst. Ūkininkai traukiasi iš pieno gamybos. Ne taip seniai pieno gamintojų buvo 225 tūkst., dabar parduodančiųjų žaliavą perdirbimui teliko 8,5 tūkst.“, – apie pienininkystės sektorių liūdnai kalbėjo LŽŪT pirmininkas, nes jis yra ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas.

J. Vilionis taip pat teigė pastebėjęs, kad kiaulienos suvartojimas šalyje didėja, o vietinė gamyba tenkina mažiau kaip pusę šalies poreikio. Nerimą kelia ir grūdų kainos – girdėti prognozių, kad jos gali kristi iki 160–170 Eur/t. Kaimo plėtros programoje (KPP) numatyti pinigai skirstyti neefektyviai, nes iš 113 tūkst. deklaruojančių ūkių net 76 tūkst. ūkių valdo iki 10 ha, iš kurių absoliuti dauguma negamina jokios produkcijos. O jiems išmokos padidintos iki 30 proc. Tai tėra tik valdos turėtojai ir išmokų gavėjai, kurie stato pastatus, nekeisdami žemės paskirties. Dažnai jie tveria tvoras, sodina medžius ir sugadina melioracijos įrenginius, o žemės ūkio veiklos realiai nevykdo. Per 4 metus tokia perskirstymo išmoka sudaro apie 900 mln. Eur. Be to, įstoję į ES, prisiėmėme tokius bendrijos reikalavimus, kad nušalinome smulkiuosius ūkininkus, jiems išmokėdami apie 700 mln. Eur pasitraukimo išmokų. Kai kurios organizacijos dabar graudina, kad nelieka smulkiųjų ūkių, bet ES juk jiems sumokėjo, kad jie pasitrauktų.

Anot LŽŪT pirmininko, didelės problemos kaime kyla ir dėl to, kad nebeliko mokyklų, kultūros namų, pašto skyrių, medicinos punktų, kokybiškų kelių. Jaunam žmogui tokiame kaime pasilikti ir dirbti nėra patrauklu. Todėl rajonuose trūksta darbo rankų – pas žemdirbį nėra kam dirbti, trūksta traktorininkų, melžėjų, veterinarijos gydytojų, kitų specialistų, nes visi išvažinėję. Todėl iš Kaimo plėtros fondo lėšų būtina investuoti į ūkių vystymą, į kooperacijos skatinimą, nes atskiruose sektoriuose mažėja gamyba. Investicijoms į ūkius dar šiame laikotarpyje būtina skirti bent 350 mln. Eur. Kad nemažėtų pieno gamyba, iki 2027 m. reikia pastatyti bent 300 naujų, iki 100 karvių talpinančių fermų, tai leistų pieno gamybą padidinti 1 tūkst. t per dieną.

„Šiandienė valdžia darbus dar tik pradeda, todėl sunku juos vertinti. Bet mums didžiulį nerimą jau kelia planuojami nekilnojamojo turto (NT), kelių, „Sodros“, pajamų mokesčiai ir kitos mokestinės naštos didinimas. Čia susirinkome tam, kad nedviprasmiškai ir aiškiai pasakytume – mes kategoriškai prieš bet kokių mokesčių didinimą ar naujų mokesčių žemdirbiams įvedimą. Reikalaujame, kad šalies derybininkai, kurie dės parašus ant ateinančio ES finansinio laikotarpio biudžeto žemės ūkiui, mums pagaliau išsiderėtų sąžiningas konkurencines sąlygas ir gautume vienodas išmokas, kaip ir kitų ES šalių žemdirbiai. Mes reikalaujame, kad klerkai ir biurokratai pagaliau nustotų kurpti naujus, niekam nereikalingus reikalavimus, už kuriuos niekas neprisiima jokios atsakomybės. Gana dangstytis fraze „taip liepė Europa ir europinės direktyvos bei reglamentai“, – rėžė J. Vilionis.

Jis tvirtino, kad žemdirbiai reikalauja pagarbos savo darbui – gana juos tapatinti su kenkėjais, teršėjais ar gyvūnų kankintojais. Gana remti iniciatyvas, kurios nepelnytai smerkia žemdirbius dėl jų veiklos. Žemdirbio dalia – sunki ir verta pagarbos, o ne smerkimo.

„Mes reikalaujame naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tokie, kokie dabar tapo rūmai, žemdirbių bendruomenei yra nereikalingi, jie mums neatstovauja. Panaikinkite jiems sudarytas lengvatines sąlygas, panaikinkite specialų įstatymą, tegul dirba kaip visi, pagal Asociacijų įstatymą. Tokių rūmų mums nereikia“, – įsitikinęs LŽŪT pirmininkas.

Išanalizavo problemas

Opiausias žemės ūkio sektoriaus problemas analizavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jis džiaugėsi, kad Vyriausybės programa ir Europos Komisijos paskelbta ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija ūkininkus nuteikia viltingai, kadangi akcentai sudėti teisingose vietose. „Todėl turime didelių lūkesčių, kad politikų žodžiai taps kūnu, o mes galėsime savo darbu prisidėti prie Lietuvos gyventojų ir kariuomenės aprūpinimo sveiku ir įperkamu maistu, – kalbėjo LŪS pirmininkas. – Svarbu stabilizuoti žemės ūkio sektorius, kuriuose mažėjo gamyba – gyvulininkystės, daržovių, vaisių ir uogų bei pluošto. Stipresniuose sektoriuose reikia pasiekti pelningumo augimo, siekiant mažinti žaliavos eksportą ir didinant gilesnio perdirbimo apimtis, taikant bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos naujausius pasiekimus. Proveržiui pasiekti vien tik žodžių nepakaks. Neišvengiamai turėsime investuoti į naująsias technologijas, techniką ir įrenginius. Investavimo šaltinių tėra vos keli. Tai ūkininkų nuosavos lėšos, skolintos lėšos ir dotacijos.“

R. Juknevičius atkreipė dėmesį į ūkininkų galimybes investuoti nuosavas lėšas. Pasak jo, pastaruoju metu tos galimybės labai sumenko. Išaugus gamybos savikainai, bet žemės ūkio produkcijos kainoms savikainos augimo tempo nepasiekus, veiklos pelningumas krito, todėl ūkininkams per pastaruosius keletą metų nepavyko užsidirbti. Išaugusios energijos, trąšų, gamybos priemonių ir žaliavų kainos tuštino ūkininkų kišenes. Bet skaudžiausia ūkininkams, kad reikia išlaidauti papildomai įgyvendinant naujus reikalavimus, kurie atsirado kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu (SP).

„Noriu atkreipti suvažiavime dalyvaujančių valdžios atstovų dėmesį, kad naujų reikalavimų įvedimo karuselė įsisukusi ir turi didžiulę inerciją, todėl vietoje reikalavimų sumažinimo ūkininkų laukia nauji reikalavimai, – teigė R. Juknevičius. – Svarbu kuo skubiau stabdyti jų įsigaliojimą, kol jie netapo nauja papildoma našta ūkininkams. Vienas iš tokių pavyzdžių – Socialinio sąlygiškumo reikalavimai, pagal kuriuos ūkininkai už nusižengimus darbo teisės srityje bus baudžiami dvigubai, pirmiausia, kaip ir visi darbdaviai, pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintas sankcijas. O kadangi ūkininkai gauna tiesiogines išmokas, tai papildomai bus pritaikytas tiesioginių išmokų mažinimas. Socialinio sąlygiškumo reikalavimai kyla iš ES reglamentų, todėl svarbi Lietuvos pozicija dėl šio ES dokumento. Lietuva dalyvauja ES teisėkūroje ir turi galimybių inicijuoti teisės aktų peržiūrą.“

LŪS vadovo teigimu, ne mažiau ūkininkams nerimą kelia siekis naujose teritorijose taikyti aplinkosauginius ribojimus ūkinei veiklai, kai už ūkininko pajamų netektį nėra sąžiningai atlyginama. Tai dar viena priežastis ūkininkams, verčianti juos stoti į nelygiavertę kovą dėl pagrindinės gamybos priemonės – žemės – su saulės ir vėjo jėgainių parkų statytojais. R. Juknevičius piktinosi, kad yra neatsakinga derlingiausioje žemėje stabdyti žemės ūkio produkcijos gamybą, kai Lietuvoje plėtoti saulės ir vėjo energetiką yra neišnaudotos galimybės urbanizuotose teritorijose, ant pastatų stogų arba mažo našumo, iki 30 balų, žemėje, kur žemės ūkio produkcijos gamyba yra mažiau palanki.

„Ūkininkai praranda daug produkcijos arba ji tampa nekokybiška, nes trūksta augalų apsaugos priemonių (AAP) asortimento, ne nuo visų piktžolių, ligų ar kenkėjų randame vaistų. Todėl būtina peržiūrėti AAP registravimo tvarką. Rūpindamiesi gamtos apsauga, pasiekėme gerų rezultatų – išaugo laukinės faunos įvairovė ir gausa. Bet ūkininkų tai nedžiugina, nes didėja žvėrių ir paukščių daroma žala pasėliams, nėra adekvataus žalos atlyginimo. Todėl pasisakome už tikslesnę laukinės faunos apskaitą, kuri leistų didinti medžioklės kvotas. Didėjant vilkų populiacijai ir jų daromai žalai, reikia ne tik didinti medžioklės kvotas, bet ir paankstinti medžioklės termino pradžią, pvz., nustatyti, jog ji prasidėtų nuo rugpjūčio 15 d. arba, kaip Latvijoje ir Estijoje, nuo liepos 15 d. Mat medžiojami vilkai tampa atsargesni ir todėl mažiau puola naminius gyvūnus, taip būtų stipriai sumažinta vilkų daroma žala“, – neabejojo R. Juknevičius.

LŪS vadovas kalbėjo ir apie ūkininkų galimybes investuoti skolintas lėšas. Ūkininkai, trūkstant jiems nuosavų lėšų, ieško galimybių jų pasiskolinti. Bėda esanti ne tik dėl to, kad dėl aukštų palūkanų labai išaugo skolinimosi sąnaudos, bet ne visiems ūkiams komerciniuose bankuose pavyksta susitarti dėl paskolos. „Todėl manome, kad ILTE turi labiau atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją ir aktyviau dirbti ūkininkams suteikiant garantijas, lengvatinius kreditus ar kompensuojant palūkanas, o jų kompensavimas turėtų būti pasiekiamas ne tik tiems ūkiams, kurie yra gavę ILTE garantijas, – teigė R. Juknevičius. – Modernizuoti ūkius, pasinaudojant ES parama, galimybių liko mažai, nes tam SP numatytų lėšų likutis siekia gal tik 55 mln. Eur. Spręsti žemės ūkio problemas galimybių gali atsirasti naudojant nacionalinio biudžeto lėšas. Bet pirmiausia kyla klausimas – iš kur paimti lėšų biudžeto papildymui. Mes palaikome iniciatyvą parduoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus. Įvairiais skaičiavimais, iš šių sandorių valstybės biudžetą būtų galima papildyti 1–1,5 mlrd. Eur. Manome, kad dalis iš žemės pardavimo sandorių gautų lėšų turėtų būti panaudota valstybei priklausančioms melioracijos sistemoms rekonstruoti.“

R. Juknevičius pastebėjo, jog yra apleistų pastatų ir statinių, kurie yra bešeimininkiai, todėl šis turtas tapo valstybės nuosavybe. Tokio NT išpardavimas ne tik papildytų valstybės biudžetą, bet kartu spręstų apleistų teritorijų keliamas problemas. Pasak jo, panaudotas turtas sukurtų pridėtinę vertę ir kartu iš surenkamų mokesčių papildytų biudžetą.

Nebebuvo kur nusiristi

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas dr. Kęstutis Mažeika teigė, jog tikrai smagu klausytis, kad kai kurios problemos šiandien jau yra praeitis, nebeužgožia tų iššūkių, kurių dar laukiama. „Aš atspirties tašku pasirinksiu tuos šešis reikalavimus, kurie buvo paviešinti praėjusių metų sausio 23–26 d. Norėtųsi tikėti, kad tai buvo dugnas, nuo kurio atsispyrėme kaip žemės ūkio šaka. Žemiau jau nebebuvo kur nusiristi. Iš tų šešių ne visi reikalavimai buvo įgyvendinti, ypač aplinkosauginiai. Naujasis aplinkos ministras šiandien pakankamai gerai ir ramiai jaučiasi, bendras mūsų darbas turėtų duoti rezultatų. Išgirsti ir matyti vieni kitus jau yra labai gerai. Procesas juda, bet yra tokia praktika, kai didelės problemos nutildomos dar stipresnėmis problemomis. Nenorėčiau čia kalbėti apie tai, kas laukia, nes visai neseniai turėjome didžiausią pasaulyje dujų akcizą. Ačiū Dievui, greitai pavyko jį sutvarkyti, bet CO₂ dedamoji, palikta kadenciją baigusios Vyriausybės ir ankstesnio Seimo, vis tik yra auganti problema. Gerai nors tiek, kad šiandien mažėja naftos kaina, džiaugiamės važiuodami pro degalines ir matydami, jog degalai pinga“, – teigė K. Mažeika.

Jis taip pat pastebėjo, kad jeigu naftos kaina kils, didės ir akcizo dedamoji, o tai rems ūkininkus prie sienos. Grūdų supirkimo kaina pastaruoju metu yra mažėjanti, pieno kaina – taip pat. Tik kiaušiniai šiandien yra aukso vertės, bet niekas negali pasakyti, kiek ilgai tai tęsis.

Kitos problemos, anot KRK pirmininko, – galvijų ligos – mėlynojo liežuvio bei snukio ir nagų, taip pat nesibaigiantis afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas. „Tai keiksmažodžiai, apie kuriuos nesinori net kalbėti, ypač tiems, kurie planuoja plėtrą, atsivežti gyvulių ir pagerinti savo bandas. Be mokslo čia nieko nebus, todėl ŽŪM turi atsigręžti į mokslą, pagrįsti savo sprendimus pirmiausia moksliniais tyrimais, mokslininkų rekomendacijomis, nes tai ateityje gali būti didžiausia problema. Noriu priminti ir apie laukiančius (NT) mokesčius. Ūkininkas, kaip ir bet kuris fizinis asmuo Lietuvoje, ar jis turi butą kažkur Kuršių nerijoje, ar Vilniuje, su vaizdu į Gedimino pilį, privalėtų mokėti vienodus mokesčius. Jeigu karvės stovėjimo vieta bus vertinama rinkos kaina, kuri dabar su visa įranga yra apie 20 tūkst. Eur, tai susidarys sumos, priversiančios ūkininkus griebtis už galvos. Pagal tas formules, kurias Finansų ministerija pristato, niekaip nesusidaro įspūdis, kad ūkininkas galės oriai susimokėti NT mokestį“, – vardijo problemas K. Mažeika.

Nebereikės stumdytis ir konfliktuoti

Aplinkos ministras Povilas Poderskis pasidžiaugė, galėdamas pabendrauti su žemdirbiais, girdėti kitus balsus ir sakė, kad LŽŪT pirmininko Jono Vilionio pastabų yra išklausęs apie 30 val. ir „Jonas dažnai sako tiesą“, o „Ūkininko patarėjo“ vyriausiojo redaktoriaus Vytenio Neverdausko minčių – taip pat nemažai. Ministras pripažino, kad dėl mėšlo tvarkymo problemų yra tekę su žemdirbių atstovais daug diskutuoti.

„Sprendimas dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų, kurį rengiame dabar kartu su Žemės ūkio ministerija, keis visas „žaidimo“ taisykles. Bus naujas požiūris į žemės ūkio sektorių, vyksta daug susitikimų ir girdime problemas. Nepriimtina, jog neįmanoma pasinaudoti paramos lėšomis dėl to, kad stringa statybos leidimų išdavimas ir kiti dalykai. Mūsų biurokratinį aparatą kūrė 18 Vyriausybių, todėl per keturis darbo mėnesius jo dar nepataisėme. Reikia labai daug dėmesio ir pastangų įdėti, kad problemų neliktų ne tik žemės ūkio, bet ir kituose sektoriuose. Yra labai daug problemų, kurias esame paveldėję. Jas sprendžiame kartu tiek su KRK, tiek su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tiek su ŽŪM. Manau, kad aplinkosauga yra labai svarbi sritis, nes jeigu nualinsime žemę, bus ne tik nemalonu gyventi, bet ir negalės egzistuoti žemės ūkis“, – kalbėjo P. Poderskis.

Jis išreiškė viltį, kad pasaulyje visiems užteks vietos, jog žemės ūkis bus produktyvus, bus stipri strateginė Lietuvos ekonomikos šaka.

Daug pasisakymų ir minčių

„Darnus vystymasis – žmonijos išlikimo strategija: globalūs ir lokalūs sprendimai“ – taip pavadintą pranešimą suvažiavime skaitė Kauno technologijos universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas Jurgis Kazimieras Staniškis.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas pristatė vaizdine medžiaga iliustruotą pranešimą „Nauja realybė ir bendrosios žemės ūkio politikos Strateginis planas“. Pasiūlymus, kaip gerinti situaciją žemės ūkyje, teikė žemės ūkio viceministras Andrius Palionis, KRK nariai Kazys Starkevičius, Bronis Ropė ir dr. Viktoras Pranckietis, Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetų narys Valius Ąžuolas, LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, buvęs ilgametis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė, Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas Juozas Darbutas, LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, Lietuvos jaunųjų ūkininkų asociaciją siekiantis įkurti 25 metų Tauragės r. Pryšmantų k. ūkininkas Eimantas Eigirdas ir kt.

Daugybė reikalavimų ir spręstinų dalykų surašyta į suvažiavimo rezoliuciją, kurios projektą pristatė LŽŪT narys, LGAA pirmininkas Audrius Vanagas. Rezoliucijos projektui buvo pritarta vienbalsiai.

Forumas darbavosi keturias valandas darniai ir nuosekliai, delegatai diskutavo kolegiškai. Statinę medaus kiek pagadino neadekvatus „lžuka“ vadovu prisistatančio Dainiaus Kižausko elgesys, kuris, galimai, buvo kažko parūkęs... Suvažiavimo dalyviai replikavo, kad jam geriau būtų susimokėti skolas Sodrai, o ne rėkauti ant Z. Aleksandravičiaus.

Suvažiavimo informacinis rėmėjas buvo „Ūkininko patarėjas“, kuris tiek savo spaudoje, tiek portale skelbtuose ir socialiniuose tinkluose platintuose straipsniuose ragino rinktis žemdirbius į forumą, publikavo informaciją ir gamino bei eksponavo suvažiavimo reklaminius skydelius. Forumo dalyviai ir svečiai politikai po renginio dar kelias dienas labai aktyviai dalijosi savo „Facebook“ paskyrose nuotraukomis ir pozityviais pastebėjimais. Tad LŽŪT narių atstovų suvažiavimas pasiekė savo tikslus, organizatoriai lauks valdžios darbų įgyvendinant rezoliucijoje iškeltus reikalavimus.

Autoriaus, Justino ADOMAIČIO, Vytenio NEVERDAUSKO, redakcijos ir LRV kanceliarijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.