Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024

Kazys KAZAKEVIČIUS
ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas
 

Premjerė ūkininkų neužliūliavo – sostinę drebins traktorių griausmas

2024/01/23


Nepaisant valdžios bandymų pažadais vėl užliūliuoti Lietuvos žemdirbius, šie pasiduoti nelinkę ir jau vakar – pirmadienį – pradėjo beveik visą savaitę truksiančią protesto akciją, kurios kulminacija – dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį – truksiantis mitingas Vilniuje, prie Vyriausybės.

Traktoriai jau burzgia

Vakar nuo pat ryto į automobilių stovėjimo aikštelę netoli Kauno, aplenkdami magistralinius kelius, važiavo traktoriai iš atokiau nuo Vilniaus esančių regionų – Vakarų Lietuvos, Žemaitijos, Suvalkijos, Šiaurės Aukštaitijos, taip pat iš greta esančių Kėdainių, Jonavos ir kitų rajonų. Šiandien – antradienį – šie traktoriai, lydimi policijos, kolona patrauks į Vilniaus centrą. Į ten šiandien, lydimi policijos, kolonomis suvažiuos ir ūkininkai iš Dzūkijos bei likusios dalies Aukštaitijos ir Suvalkijos.

Tikimasi, kad pirmieji protestuoti susirengusių žemdirbių traktoriai Vilniaus centrą pasieks apie pietus, o iki vakaro jų suvažiuoti jau gali ir keli šimtai. Tačiau organizatoriai akcijoje norinčius dalyvauti žemdirbius primygtinai ragino nevažiuoti su technika, kuri buvo įsigyta gavus Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, jei dar nepasibaigęs projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpis. Mat, jei gavus paramą žemės ūkio technika naudojama ne žemės ūkio darbams, paramos lėšas gali tekti grąžinti.

Kaip skelbė žemdirbių protesto organizavimo darbo grupė, akcijos kulminacija – trečiadienį ir ketvirtadienį rengiami mitingai, kuriuose laukiama apie 2 000 protestuotojų, nes traktoriais suvažiuos tik dalis protestuojančių žemdirbių, kiti atvyks autobusais. Išsiskirstyti protestuotojai numatę penktadienį iš ryto.

Kviečia konstruktyvaus dialogo

Penktadienį Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pateikė atsakymus į sausio 8 d. susitikime Vyriausybėje Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) iškeltus reikalavimus. Nepamiršusi paminėti, kad „socialiniame tinkle buvo pateikti siūlymai žemės ūkio ministrą išvežti į Lenkiją gyvuliams skirtame transporte“, ji tikina, jog susitikime sutartus sprendimus Vyriausybė įgyvendins neperžengdama jos įgaliojimų ribų ir laikydamasi sutartų terminų.

„Tikiuosi, kad bendras tikslas yra rasti keliamų problemų sprendimus ir tęsime konstruktyvų dialogą. Keliami klausimai žemės ūkio sektoriuje reikalauja didesnio institucijų ir ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimo, tiek siekiant minimizuoti neigiamą poveikį žemės ūkio sektoriui, tiek siekiant balanso tarp žemės ūkio veiklos ir gamtosaugos reikalavimų. Kad sutarti darbai neliktų pamiršti, kitame susitikime kovo mėnesį apžvelgsime priimtus sprendimus“, – komentuodama atsakymus pažymėjo premjerė.

Atsakymuose pateiktas paaiškinimas, kas daroma dėl kiekvieno keliamo reikalavimo, pvz., sprendžiant daugiamečių pievų problemą, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sausio 23 d. ketina susitikti su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu ir šio susitikimo metu bus ieškoma problemos sprendimo. Pripažinusi, kad, informuodamos žemės savininkus ir naudotojus apie saugotinas teritorijas ir joms nustatomus veiklos apribojimus, institucijos savo funkcijas atliko netinkamai joms pasirengusios, premjerė tvirtino, jog planuojama šiemet iki pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo.

Be to, Vyriausybė yra pasirengusi, atsižvelgdama į pateiktus priekaištus dėl žymėtojo dyzelino naudojimo bei akcizo suskystintoms dujoms staigaus didėjimo, Seimo pavasario sesijai pateikti įstatymo tikslinimo pataisas. Tiesa, skelbiama, kad šio atsakymo žemdirbiams pateikimo išvakarėse I. Šimonytė susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir pareikalavo atšaukti kai kuriuos jo priimtus sprendimus, kuriais piktinasi žemdirbiai. Tačiau iki pirmadienio jokios oficialios informacijos apie ministro sprendimus nebuvo.

„Šiuo metu situaciją žalio pieno rinkoje vertiname kaip stabilią, absoliučiai didžioji dalis pieno kiekio superkama už kainą, viršijančią 35 ct/kg, ją įdėmiai sekame ir esame pasirengę reaguoti papildomai, jeigu iškiltų nenumatytų aplinkybių“, – aiškino apie nesibaigiančią pieno krizę ir itin spartų Lietuvos pieno ūkių traukimąsi premjerė.

Kito kelio nemato

LŽŪT valdybos pirmininkas Ignas Hofmanas pripažino, kad šiuo pranešimu Vyriausybė rodo savo siekį derėtis, polinkį problemas spręsti. „Tačiau norėtųsi, jog ir vėl tai nebūtų tik pažadai, todėl norime, kad būtų pasirašytas konkretus susitarimas, kas ir kada bus daroma“, – teigė I. Hofmanas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas „Ūkininko patarėjui“ aiškino manąs, kad premjerės raginimas tęsti konstruktyvų dialogą labiau panėšėja į biurokratinį atsirašinėjimą, kuris kurptas tik tam, kad būtų parašytas, net nesigilinant į žemdirbių keliamų problemų esmę ir siūlymus, kaip jas spręsti. „Premjerė savo rašte teigia, kad mes kaltiname dabartinę Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybę dėl sukurtos daugiamečių pievų problemos. Bet mes nė karto niekur nesame dėl to jos apkaltinę. Visur esame akcentavę, kad problema sukurta ankstesnių ministerijos vadovybių. Bet tai nereiškia, kad dabartiniai vadovai, matydami problemą, gali nieko nedaryti – jie tiesiog vengia šią problemą spręsti“, – tikino E. Pranauskas.

„Mums pažadų nepakanka – reikia realių sprendimų. Bet tam trūksta politinės valios“, – pripažino LŽŪT valdybos pirmininkas I. Hofmanas. Anot jo, dėl ministrų padarytų klaidų priimant sprendimus, dėl kurių šiandien protestuoja ūkininkai, šiuo metu atsakomybė tenka Vyriausybei, nes šiuos ministrus „dengia“ premjerė. Tad ir protesto akcijos pagrindinė vieta – V. Kudirkos aikštė priešais Vyriausybę. Tikimasi, kad į Vilnių organizuotai, lydint policijos palydoms, suvažiuos apie 400–500 traktorių. Tiek turėtų tilpti gatvėse ir aikštelėse netoli Vyriausybės. Tai organizatoriai jau aptarė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Be to, organizuotai autobusais kasdien atvažiuos dar apie 1,5 tūkst. protestuotojų.

„Žinoma, protesto dienomis vilniečiai patirs nepatogumų, ypač važinėjantieji miesto centro gatvėmis. Bet ne mes kalti dėl tokios situacijos, o tie, kas mus privertė išvažiuoti traktoriais į sostinės gatves. Tai bus iššūkis Vilniaus miestui, bet kito kelio nematau. Tad traktorių virtinės pajudės Vilniaus link“, – teigė I. Hofmanas.

Nors anksčiau žemdirbiai planavo, kad šiomis dienomis Vilniuje prasidėsianti protesto akcija bus neterminuota, tačiau vis tik jos organizatoriai nutarė apsiriboti keletą dienų truksiančiu protestu.

Išplito po Europą

Ne tik Lietuvos žemdirbiai protesto akcijomis reiškia nepasitenkinimą esama situacija žemės ūkyje. Nuo vakar – pirmadienio – atnaujinti protesto akciją buvo žadėję Vokietijos ūkininkai. Anot Vokietijos ūkininkų sąjungos pirmininko Joachimo Rukwiedo, po prieš savaitę vykusios tūkstantinės protesto akcijos Berlyne niekas nepasikeitė, kaip buvo, taip ir liko tik pažadai. Todėl ūkininkai protestus tęs, tik jie gali būti dar masiškesni, nes Vokietijos ūkininkai nesiruošia pasiduoti ir nesutiks, kad būtų panaikintos subsidijos žemės ūkyje naudojamiems degalams, net nepaisant to, kad federalinė vyriausybė pažadėjo panaikinti žemės ūkio transporto priemonių mokestį. Tik šį kartą jau reikalaus ir federalinės vyriausybės atsistatydinimo.

Kai kurie Vokietijos ūkininkai prieš porą savaičių pradėję protestą iki vakar iš Berlyno net nebuvo išsiskirstę – akciją tebuvo tik pristabdę.

Rytoj – sausio 24 d. – protesto akcijas savo šalyje pradeda ir Lenkijos ūkininkai. Planuojama, kad pirmasis dvi valandas truksiantis įspėjamasis protestas apims 40 Lenkijos vietovių Vakarų Pamario, Liubušo, Pamario vaivadijose. Manoma, kad vėliau prie protesto akcijos prisijungs ir kitų šalies vaivadijų ūkininkai, o protestas išplis po visą šalį. Kokia forma pasireikš ūkininkų protesto akcijos, viešai neskelbiama.

Iki šiol Lenkijos ūkininkų protestai dažniausiai buvo nukreipti prieš šalies vyriausybės vykdomą politiką, bet šį kartą ūkininkai nusprendė protestuoti ir prieš ES vykdomą politiką, Europos žaliąjį kursą, ypač – siekius liberalizuoti prekybą su Ukraina, nes tai turėtų itin skaudžių pasekmių Lenkijos žemės ūkiui.

Praėjusią savaitę ūkininkų protesto akcijos vyko ir Rumunijoje, Prancūzijoje.

Pripažino klaidas?

Per Europą ritantis protestų bangai, situacija ES žemės ūkyje susirūpino ir Europos Parlamentas (EP), praėjusią savaitę surengęs beveik poros valandų diskusiją „Ūkininkų ir kaimo vietovių socialinės ir ekonominės padėties gerinimas, deramų pajamų, aprūpinimo maistu ir teisingos pertvarkos užtikrinimas“.

„Žalioji politika turi būti naudojama kovoti ne su ūkininkais, o su klimato kaita“, – diskusijoje akcentavo europarlamentarė Clara Aguilera. Jos teigimu, būtent ant žemės ūkio sektoriaus pečių yra užkraunama didžiausia kovos su klimato kaita našta. O europarlamentarė Ulrike Muller kvietė kolegas pripažinti, kad dabartinė ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strategija yra pasmerkta nesėkmei ir ją reikia keisti, jei norima, kad kaimas gyvuotų. Panašią nuomonę išsakė ir Herbertas Dorfmannas, tikindamas, kad jau užtenka ūkininkus tik kritikuoti, nes kai kada jie jau daugiau išmano už tuos, kurie priiminėja sprendimus, nurodinėja ūkininkams, ką ir kaip daryti.

Kiti diskusijoje dalyvavę EP nariai pripažino, kad per šią kadenciją buvo per mažai dėmesio kreipiama į pačių žemdirbių poreikius, ūkių ateitį, ypač mažų ir vidutinių ūkių. Jiems buvo primetamos idėjos, kurioms įgyvendinti lėšų skiriama nebuvo. Todėl iškilo rizika ES aprūpinimui maistu – vis daugiau jo yra importuojama iš trečiųjų šalių, tik jau prastesnės kokybės, nei gaminamas ES, daugėja falsifikuotų gaminių. Todėl nereikėtų stebėtis, kad įvairių ES šalių ūkininkai protestuoja – jie taip kovoja dėl išlikimo.

Problemų – apstu

Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos (EK) narys J. Wojciechowskis EP pripažino, kad situacija šiame sektoriuje iš tiesų yra sudėtinga ne tik dėl didžiausios daugiau nei per šimtmetį pandemijos padarinių, dėl po 80 m. Europoje vėl vykstančio plataus masto karo, bet ir dramatiškos bei intensyvėjančios klimato kaitos sukeltų sausrų, gaisrų ir potvynių. Visa tai labai skaudžiai smogė ES šalių ūkininkams, nepaisant to, kad 2015–2022 m. gamyba ES žemės ūkyje padidėjo 28 proc. ir ES išlieka didžiausia pasaulyje maisto produktų eksportuotoja. Vien pernai, palyginti su 2022 m., eksporto apimtys išaugo 5 proc.

„Nors šiuo metu įvairiose ES valstybėse narėse vykstantys protestai yra susiję su nacionaline žemės ūkio politika, bet ir ES žemės ūkio politika turi būti labiau orientuota į žemės ūkio produktų gamybą. Reikia pripažinti, kad vykdoma žalioji pertvarka ūkininkams taip pat sukėlė problemų“, – kalbėjo eurokomisaras. Pasak jo, dauguma ūkininkų rūpinasi aplinka ir išreiškė norą prisidėti prie jos apsaugos, tačiau nuogąstauja, ar jie iš tiesų galės laikytis vis didėjančių reikalavimų ir įpareigojimų, nes ir ūkininkavimas neturi būti nuostolingas.

J. Wojciechowskis pripažino, kad pagrįstai nerimą kai kurių ES šalių ūkininkams kelia ir augantis žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos. Augimo apimtys yra didžiulės – nuo 2021 m. žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos į ES beveik padvigubėjo. Tad tai sukėlė didelę konkurencinę riziką daugeliui Europos ūkininkų, kurie susiduria su radikaliai pasikeitusia rinka. „EK yra įsipareigojusi remti Ukrainą šiais sunkiais laikais, bet turime padaryti viską, kad Ukrainos maisto produktai patektų ne į ES rinką, o į tas rinkas, kurios laikomos tradicinėmis – Azijos, Afrikos šalių, kaip buvo ir iki karo“, – pastebėjo eurokomisaras.

Pasigenda platesnių diskusijų

Europoje plinant nepasitenkinimui situacija žemės ūkyje, kurią paskatino didėjančios gamybos sąnaudos, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ekonominis netikrumas ir išaugę biurokratiniai suvaržymai, Europos žemdirbių organizacijos COPA ir COGECA paragino EK konkrečiau ir skubiau apibrėžti strateginio dialogo dėl žemės ūkio ateities sritis, kad diskusijos su suinteresuotais subjektais taptų išsamiomis ir produktyviomis.

„Norime diskusijų su EK, kurių dėmesio centre būtų realios ūkininkavimo sąlygos, nes vis dar esame įsitikinę, kad, kaip sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, „ūkininkavimas ir gamtos apsauga gali būti neatsiejami“, nes Europai reikia abiejų“, – teigiama COPA ir COGECA išplatintame pranešime spaudai. Jame taip pat tikinama, kad, neatsižvelgiant į gražius EK užmojus, biurokratinis reguliavimo aparatas ir toliau veikia visu greičiu, nepaisydamas geopolitinių, klimato ir ekonominių aplinkybių, kurios kenkia ūkiams ir ūkininkų pajamoms, daugėja reguliavimo sprendimų, darančių neigiamą įtaką žemės ūkiui. Todėl būtina, kad EK kuo skubiau pradėtų plačias diskusijas dėl reglamentų pataisų, kurios apimtų konkrečius kompleksinius sprendimus, numatytų priemones ir finansavimą jiems įgyvendinti.

„Strateginis dialogas dėl žemės ūkio ateities turi padėti atkurti žemės ūkį, konkurencingumą ir ūkininkų pajamas bei ES žemės ūkio politikos nuoseklumą, kaip strateginį prioritetą“, – tvirtina COPA ir COGECA pranešime spaudai.

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas