Prezidento žodžio belaukiant: nugalės blaivus protas, ar saujelė rėksnių?

Vos tik Seimas balsų dauguma – už pataisas balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo trys ir vienas susilaikė – priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, leidžiančias, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, naudoti naktinius taikiklius, beveik 40 parlamentarų kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą prašydami pataisas vetuoti. Prašymą pasirašė įvairių parlamento frakcijų atstovai – daugiausia konservatoriai, taip pat socialdemokratai, „laisviečiai“, po vieną liberalą, demokratą, „valstietį“ ir Mišrios Seimo narių grupės narį. Tarp pasirašiusiųjų yra ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Dalies politikų manymu, įteisinus naktinio matymo prietaisus, būtų kuriamos sąlygos piktnaudžiauti, nes aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai esą negalės įvertinti ir atskirti, ar kitos gyvūnų rūšys nebuvo medžiojamos naudojant naktinio matymo prietaisus. Todėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) nutarė medžiotojų bendruomenės vardu kreiptis į prezidentą ir visuomenę. LMŽD renka parašus po viešu laišku valstybės vadovui. Šiame laiške prezidentą ragina nevetuoti Seimo priimtų Medžioklės įstatymo pataisų, jas pasirašyti ir taip galutinai įteisinti naktinių matymo prietaisų tinkamą naudojimą šernų ir invazinių gyvūnų medžioklei bei kovojant su afrikiniu kiaulių maru.

„Lietuva yra bene vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje pažangios priemonės nebuvo įteisintos laiku ir dėl to mūsų šalies ūkininkai patyrė milžiniškų nuostolių – buvo sunaikinti šalies smulkūs ir vidutiniai kiaulių ūkiai, o pareiga kovoti su šios ligos nešiotojais – šernais, buvo apribota, – teigiama viešame laiške prezidentui. – Pažymime, kad minėtų priemonių naudojimą labai gerai ir aiškiai reglamentuoja Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektas (Nr. XIVP-3271(2)), kuris ir numato tokių priemonių ribotą naudojimą tik keliais ir išimtinais atvejais – kovojant su afrikiniu kiaulių maru ir medžiojant smulkiuosius plėšrūnus, tokius kaip lapes, mangutus, darančius žalą mūsų krašto paukščiams, stirnų, kiškių jaunikliams, bei invazinius gyvūnus, darančius žalą ir išstumiančius mūsų vietines rūšis.

2023 m. gruodžio 14 d. LR Seimui pritarus šių priemonių įteisinimui ir Jums tam pritarus, kova su afrikiniu kiaulių maru gali būti greičiau suvaldyta, o tai įpareigoja ES reikalavimai ir pastabos.

Apgailestaujame, kad tam tikri pavieniai asmenys bei politikai bandė naudotis šio įstatymo projektu, skaidė visuomenę, menkino medžioklės tradicijas ir medžiotojų bendruomenės narius.

Primename, kad visi Lietuvos medžiotojai yra nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurią patvirtina šalies teisėsaugos institucijos, tad bet kokios spekuliacijos, kad minėtų priemonių įteisinimas bus panaudotas prieš mūsų šalies elnius ar stirnas – nėra pagrįstas, kuriam nėra, nebuvo ir niekuomet nebus jokio pagrindo.

Tik dėl Lietuvos medžiotojų kasdienio darbo laukinių gyvūnų populiacijos kaip niekad gausios, tvarios ir gyvybingos.“

Atvirą laišką prezidentui G. Nausėdai atskirai pasirašo ir medžiotojų klubai, būreliai. Laiške teigiama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 80 tūkst. tauriųjų elnių, 20 tūkst. briedžių, 170 tūkst. stirnų. Visi šie skaičiai nėra tik statistika. Žvėrių gausa Lietuvoje yra rekordinė, o prieaugio didėjimas fiksuojamas kartais. „Medžioklė šiuo metu yra vienintelė priemonė, leidžianti sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą žemės ir miškų ūkio veikloms bei nelaimingų susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose atvejus“, – teigiama medžiotojų būrelių laiške prezidentui G. Nausėdai.

Atviru laišku į pataisoms oponuojančius Seimo narius kreipėsi ir Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius. Savo kreipimesi jis politikus ragina atvirai paaiškinti, kodėl jie nepasitiki juos išrinkusiais piliečiais, kokios to nepasitikėjimo priežastys, ar Lietuvos piliečiai yra mažiau verti pasitikėjimo nei kitų ES valstybių piliečiai, ar padoru Lietuvos medžiotojus nuolat tapatinti su brakonieriais.

Jei prezidentas G. Nausėda pasirašys Seimo priimtas Medžioklės įstatymo pataisas, jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų gegužės. Dabar medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustato Medžioklės taisyklės, jas tvirtina aplinkos ministras. Iki šiol naktiniai matymo prietaisai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše.

Kokio prezidento G. Nausėdos verdikto tikisi žemdirbiai, agroverslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai? To „Ūkininko patarėjas“ paklausė eilės pašnekovų.

Kelmės rajono ūkininkas, bendruomenės rėmėjas Algimantas VAUPŠAS: „Tikiuosi, kad įteisins. Jau gal 14 metų esu medžiotojas, ir tokio sprendimo laukčiau. Juk medžiojant naktį, pavyzdžiui, šernus, tai be naktinio matymo prietaisų yra sunku. Vos įjungi prožektorių, šernai pasibaido ir pabėga. Gali pyškinti, bet pataikai ne ten, kur nori, o kur kliūva. Su naktinio matymo prietaisais būtų galima tiksliai prisitaikyti ir gyvūnai nepatirtų jokio streso. Be to, galėtum būti tikras, kad nušausi, o ne sužalosi.“

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis GAIŽUTIS: „Labai sunku nuspėti, kaip pasielgs prezidentas. Jau Seime svarstant buvo užsiminta, kad tai ne ūkinė ar ekonominė problema, o daugiau ideologinis ginčas. Tad kurią pusę palaikys prezidentas – matysim. Vis dėlto norėčiau, kad sprendimas remtųsi protingumo kriterijais – naujausios technologijos turėtų turėti teisę būti naudojamos ir pas mus, o ne tik kaimyninėse šalyse. Jų taikymas neturėtų būti ideologizuojamas ir kartu priešinama visuomenė, esą jai tai vertybiškai nepriimtina. Bet pasigendu racionalaus požiūrio, o ne užsispyrėliško.“

Agroverslininkas, mecenatas Romualdas TRAINAITIS: „Nemanau, kad prezidentas Seimo priimtą įstatymą pasirašys. Reaguos į garsiau šaukiančius, o medžiotojai yra ramūs žmonės ir nešūkauja. Seime susidariusi grupelė, kuri iš ūkinio klausimo daro politiką. Tad gali būti, kad vetuos, nors laukčiau, jog pasirašytų – tokią viltį turiu. Nes jau ir taip Lietuva atsilieka nuo kitose Europos šalyse vyraujančių tendencijų. Ten tokie prietaisai yra leistini ir naudojami. Ypač rimtose medžioklėse, kai yra tikrai medžiojama, o ne imituojama medžioklė. Juk kaip naktį miške galima nušauti šerną be naktinio matymo prietaisų? Galima pataikyti arba ne. Didžiausia tikimybė sužeisi. O sužeistas žvėris pabėgs. Naktinio matymo prietaisai leistų išvengti tokių atvejų.“

Kėdainių rajono ūkininkas, visuomenininkas Virmantas IVANAUSKAS: „Vargu ar pasirašys, nors aš, kaip medžiotojas, turiu vilties ir noriu, kad prezidentas Seimo priimtą įstatymą pasirašytų. Visose aplinkinėse valstybėse naktinius taikiklius naudoti galima, o Lietuvoje – ne. Tai sunkiai suvokiama, kažkodėl norime būti išskirtiniai.“

Agroverslininkas, filantropas Pranas DAILIDĖ: „Sunku pasakyti, ar pasirašys. Nors aš būčiau už tai, kad pasirašytų. Juk ir Seime jau ne kartą ir ne du šis klausimas svarstytas. Aptartas dalykas ir medžiotojų bendruomenėje. Be to, pasirašydamas pataisas prezidentas parodytų pasitikėjimą žmonėmis, jų sąmoningumu. Mat iki šiol viską bandoma spręsti prievarta, administracinėmis priemonėmis, draudimais ir kontrole. Sakoma, kad medžiotojai išžudys visus žvėris, bet realiai tai taip tikrai nebus. Tik bus kontroliuojamas žvėrių skaičius, kai žvėrių yra pernelyg gausu.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras PUSKUNIGIS: „Iš prezidento G. Nausėdos tikiuosi palankaus sprendimo. Naktinio matymo prietaisai medžioklėje yra pažangus dalykas, kurį naudoja kitų šalių medžiotojai. Jau viešai yra įvardyta daug argumentų, kodėl jų reikia. Tad tikiuosi, kad į juos prezidentas įsiklausys, nes 30 tūkst. Lietuvos gyventojų tam pritaria. Yra nedidelė grupelė, kuri priešinasi be jokių konkrečių argumentų ar tik aiškindami įsivaizduojamais dalykais. Kaip prezidentas padarys, taip, bet tai yra labai aktualu žemdirbiams – medžiojant invazinius gyvūnus, reguliuojant šernų populiaciją, kurios augimas atnešė didžiulių nuostolių. Netolimoje ateityje gali jų reikėti ir reguliuojant elninių gyvūnų populiaciją, nes ši labai sparčiai didėja kaimyninėse šalyse, auga ten daroma žala, tad gali būti, kad ta banga ateis ir pas mus. Tik gaila, kad mūsų politikai nustojo draugauti su ekonomika.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS: „Laukiu vienintelio ir teisingo sprendimo parašo po Seimo priimtu įstatymu. Nereikia pasiduoti kelių ar keliolikos žmonių klaidinimui ir nuteikinėti Lietuvos gyventojų prieš medžiotojus. Be to, juk kalbama ir apie galimą šalies gynybą – jei jau kalbam, kad keliasdešimt tūkstančių žmonių – medžiotojų – gali ginti šalį, tai ir reikėtų jiems sudaryti galimybes tai daryti ne tik dienomis, kai šviesu, bet ir tamsiu paros metu.“

ŪP informacija

Redakcijos  nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.