Šiandien paaiškės, kiek įstatymų leidėjams rūpi duonos augintojų ateitis (PAPILDYTA)

Protestuotojų reikalavimai

Piketą organizuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) kartu su Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS).

Vienas iš LGAA lyderių „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo visą ūkininkų reikalavimų paketą: „Mūsų tikslai nuo praėjusio piketo nesikeičia, o parlamentarams išsiųsti reikalavimai išlieka tie patys – pirmiausia dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo: mes siūloma nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) taikyti 20 proc. GPM tarifą, o iki 60 VDU – 15 proc. Kaip žinia, dabar Seime svarstomas mums visiškai nepriimtinas 32 proc. GPM tarifas nuo 60 VDU. Mus tenkintų net kompromisinis variantas, kuris yra pasiūlytas valdančiosios koalicijos atstovų Kęstučio Mažeikos, Mato Skamarako ir Vytauto Juciaus, t. y. 20 proc. GPM tarifas ne nuo 60 VDU, o nuo 36 VDU, todėl šiuo momentu tikimės parlamentarų palaikymo šitam pasiūlymui“.

Pasak pašnekovo, taip pas svarbus ir „Sodros“ klausimo sprendimas: „Mes pasisakome už apmokestinimą nuo 50 proc. pajamų, o ne nuo 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią arba žemės ūkio veiklą, kaip dabar turime. Tačiau šiam mūsų reikalavimui, kaip matome, politinės valios Seime ir Vyriausybėje nėra“.

Jeigu į ūkininkų reikalavimus vis dėlto nebus atsižvelgta, jau yra tolimesnis veiksmų planas: „Čia yra tęstinė akcija – tai tik pati pradžia. Jeigu nebus į mūsų reikalavimus atsižvelgta, grįšime rudenį su didesniu trenksmu...“.

Nusileido reikalavimui

Ūkininkams reiškiant nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais, parlamentas ketvirtadienį pritarė, kad jiems būtų taikomi mažesni gyventojų pajamų (GPM) mokesčiai. Svarstant paskutines GPM įstatymo pataisas parlamentarai pritarė grupės Kaimo reikalų komiteto narių inicijuotiems pakeitimams: už balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 16, o susilaikė 35. Galutinis balsavimas dėl įstatymo vyks vėliau.

Ūkininkams būtų taikomi du – 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai, kaip jie ir reikalauja.

15 proc. būtų apmokestintos pajamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (apie 84 tūkst. eurų), o virš jų – 20 proc.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas, dėl kurio Seimas apsispręs ketvirtadienį, numato šalia dabartinių 20 ir 32 proc. GPM tarifų įvesti 25 proc. laiptelį.

Mažesnius GPM tarifus ūkininkams mažiausiai parėmė socialdemokratai: keturi balsavo už,15 prieš, o 30 susilaikė. 11 konservatorių buvo už, o 17 susilaikė. Kitų valdančiųjų ir opozicijos frakcijų atstovai balsavo už mažesnius tarifus ūkininkams. 

Socialdemokratai premjeras Gintautas Paluckas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas balsavo prieš, Saulius Skvernelis – už. Vienintelis iš demokratų pataisos nepalaikė Tomas Tomilinas. 

Galutinis rezultatas

Po galutinio balsavimo visa GPM reforma atrodys taip: metinėms pajamoms, nesiekiančioms 36 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos bus taikomas 20 proc. tarifas, tačiau kartu būtų nustatytos išimtys, pagal kurias tokiai metinei pajamų daliai būtų taikomi mažesni mokesčio tarifai. Projektuojama, kad 2026 metais tai sieks vidutiniškai 6,9 tūkst. eurų per mėn.

Metinėms pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (vidutiniškai nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) būtų taikomas 25 proc. tarifas. Metinei pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU dydžio sumą – 32 proc.

Metinei pajamų ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, GPM tarifas siektų 15 proc.

Metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, būtų taikomas 5 proc. tarifas.

Be to, Seimas pritarė Seimo nario Kęstučio Mažeikos siūlymui metinę žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalį, neviršijančią 60 VDU dydžio sumos, apmokestinti taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. O dalį, viršijančią 60 VDU dydžio sumą, apmokestinti taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Kova dar nebaigta

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius teigia, jog šios dienos balsavimai parodė, kad su šia valdžia įmanoma rasti kompromisus: „Ūkininkų bendruomenė pasijuto šiandien, kad vis dėlto yra svarbi visuomenės dalis ir kad su šia valdžia galima kalbėtis argumentų kalba, o valdžia priėmė kompromisinį sprendimą: iš dalies gali būti patenkinti tiek mokesčių reformos iniciatoriai, kurie vis dėlto kai kurias savo nuostatas priėmė, tiek iš dalies ir ūkininkai, kad pavyko išvengti pirminio drastiško GPM įgyvendinimo. Dabar turime kompromisinį variantą, kai didžiajai daliai ūkininkų mokestis nuo pelno didės 5-iais procentais, o tai reiškia, kad ūkininkai turės reikšmingai prisidėti prie šaliai iškylančių finansinių poreikių. Manau, kad gebėjimas rasti kompromisą su esama valdžia suteikia ūkininkams vilčių, kad ir į visus kitus reikalavimus bus atsižvelgta bei kalbamasi argumentų kalba“.

Pasak R. Juknevičiaus, ūkininkams išlieka itin svarbūs ir „Sodros“ įstatymo pakeitimai, spendžiant taip vadinamą „atimto darbo stažo“ problemą: „Šis klausimas seniai nesprendžiamas, o šiam įstatymo projektui parengti ir priimti tiesiog pritrūko laiko, kaip argumentuoja Seimo nariai“.

Be to, pašnekovas akcentuoja ir šiuo metu nelogiškai sprendžiamą Kelių mokesčio problemą: „Mes pageidaujame, kad būtų paliekama senoji kelių apmokestinimo tvarka, kai vežant keliais žemės ūkio produkciją būtų taikomos išimtys ir tas mokestis iš ūkininkų nebūtų renkamas. Bėda yra ta, kad kompromisą mums tarsi ir pritaikė, bet priėmė nuostatą, kad išimtys taikomos tik toms transporto priemonėms, kurios sveria iki 16 t bendrosios masės. Kitaip sakant, tai yra nelogiška: kolūkiniai sovietiniai GAZ‘ai būtų nuo tokio mokesčio atleisti, o ūkininkai, vežantys produkciją šiuolaikiniais vilkikais, turėtų mokėti. Taigi, darbo turėsime ir toliau, o Seimo rudens sesija, matyt, ūkininkams bus pakankamai įtempta, stebint, žiūrint, bendraujant su politikais tam, kad tie sprendimai nebūtų priimami vien tik dėl politinių ambicijų, o kad jie derėtų su visuomenės poreikiais ir neišskirtų ūkininkų iš visuomenės, kaip kažkada darė sovietai, pavadindami juos „buožėmis“ ir tremdami į Sibirą... Kai mūsų reikalavimai buvo ignoruojami, mes išties buvome pasijutę, tarsi visuomenei nereikalinga kažkokia kasta...“

Ūkininkų laiškas

Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) Mindaugas Maciulevičius socialiniame tinkle pasidalijo protestuojančių ūkininkų laišku:

„2025 m. birželio 26 d. LR Seime yra numatyta balsuoti dėl mokesčių pakeitimų įstatymų pataisų. Tikimės, kad balsuodami atsižvelgsite į ūkininkų bendruomenės pasiūlymus ir lūkesčius... Ūkininkų pasiūlymai yra kompromisiniai ir atliepia poreikį didinti Valstybės biudžetą, tačiau yra labiau subalansuoti ir socialiai teisingesni. Derėtų įvertinti ir ūkininkavimo veiklos specifiką bei ją veikiančias rizikas, kurių pats ūkininkas neįgalus įtakoti ar suvaldyti (produkcijos kainos, gamtos kataklizmai, energetikos išteklių kaina, laukinių žvėrių daroma žala ir pan.)...

...Iš sugeneruojamo pelno ūkiai vykdo ūkių modernizaciją, perka žemės ūkio paskirties žemę, investuoja į techniką, kuri dažnu atveju būna ir dėvėta. Taip neadekvačiai apmokestinus ūkininkų pelną neliktų galimybės investicijoms į tvarią plėtrą.

Ūkininkų pasiūlymai taip pat sprendžia ir sistemines „Sodros“ klaidas susijusias su ūkininkų darbo stažo atėmimu, kuomet metai yra nepelningi, nors mokesčius jie mokėjo pagal veikiančius įstatymus. Tik priminsime, kad už 2023 metus 1260 Lietuvos ūkininkų, iki tol ženkliai daugiau negu minimalias įmokas „Sodrai“ mokėjusių ūkininkų, buvo „Sodros“ nubausti, atėmus iš jų stažą bei išmokėtas motinystės, ligos išmokas, vien dėl to, kad 2022 metais ne dėl ūkininkų kaltės, o dėl Rusijos agresijos buvo kilusi energetinių kainų krizė.

Taip pat raginame mokesčių pakeitimus vertinti kompleksiškai ir atsižvelgiant į neigiamą jų poveikį, įvedus CO2 dedamosios mokesčius, juolab vis užprogramuotai didėjant kuro akcizui, atsiradus ženkliai didesniam kelių mokesčiui, papildomiems mokesčiams už turto bei įrangos draudimą, taršos bei pakuočių mokesčiams ir t.t. Tai yra papildomos dedamosios, ženkliai gulančios į galutinę maisto produktų pagaminimo savikainą.

Ar Lietuvos vartotojai bus pajėgūs įpirkti lietuviškų maisto produktų. Juolab Lietuvos ūkininkai taps nekonkurencingi aplinkinių šalių bei visos ES vieningos rinkos sąlygose.

Derėtų priminti, kad mūsų ūkininkų bendruomenė visuomet yra pasiruošusi diskutuoti bei susitikti konstruktyviam dialogui ir sprendimų paieškai. Tikimės Jūsų supratingumo ir viliamės, kad prieš balsuojant bus atsižvelgta į visus argumentus, o sprendimas bus grįstas sąžiningumo bei teisingumo principais“.

Buvo įvairų variantų, jie keitėsi iki paskutinio momento

Protestuodami prieš mokestinius pakeitimus protestuoti į prie Seimo atvyko apie šimtą žemdirbių, pusė jų stebėjo Seimo plenarinį posėdį. Buuvo įvairių mokestinių pakeitimų variantų, jie keitėsi iki paskutinio momento.

Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį sakė, kad dėl daugelio žemdirbių reikalavimų būtų galima rasti kompromisų. Tuo metu Remigijus Žemaitaitis stambesniesiems ūkininkams siūlo steigti uždarąsias akcines bendroves ir taip susimažinti mokesčius.

Beje, dalis mokesčių reformos jau priimta praėjusią savaitę – parlamentas nutarė padidinti pelno mokestį, įvesti ne gyvybės draudimo sutarčių ir saldžiųjų gėrimų mokesčius, panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir padidinti lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc. iki 12 proc.

Palaikė LŪS reikalavimus

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žiniasklaidoje teigė, jog Iš esmės pritaria LŪS Seimui pateiktoms pastaboms ir siūlymams, kad mokesčių pakeitimai negali daryti įtakos skirtingos juridinės formos žemės ūkio veikla užsiimančių ir vienodas pajamas gaunančių ūkio subjektų absoliučiai skirtingo pajamų apmokestinimo ir dėl to susidarančių nevienodų konkurencinių sąlygų: „Ūkininkams po Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo GPM negali didėti neproporcingai kitų verslo subjektų mokamų ir būsimų mokesčių atžvilgiu. Visiškai nepriimtina, kad daliai ūkininkų GPM gali padidėti daugiau nei 100 proc. Keičiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą būtina kompleksiškai peržiūrėti ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius ūkininkams, kad mokamų mokesčių progresyvumas nestabdytų mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių ūkininkų galimybių vienodai konkuruoti rinkoje su didesnes pajamas gaunančiais ūkiais, nes ir mažesni ūkiai pagal gaunamas pajamas privalo turėti vienodas galimybes investuoti į gamybos plėtrą ir tvarumą bei produkcijos pridėtinės vertės didinimą“.

K. Starkevičius sakė, jog Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai palaiko Lietuvos ūkininkų sąjungos siūlymą užtikrinti, kad skirtingos teisinės formos, tačiau vienodas pajamas gaunantys ūkio subjektai nebūtų skirtingai apmokestinami, o tai būtų esminis žingsnis, siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos.
 

Parengė Ričardas Čekutis