Priemonių yra, reikia tik noro ir žinių

Yra vienas „bet“

Pirmiausia reikia suprasti, kad, norėdami pakeisti gamtoje nusistovėjusius dėsningumus bei ryšius tarp dirvožemio ir augalų, kažką būtinai prarasime, tačiau nesinorėtų, kad tai būtų ūkio nuosavybės netekimas. Šiemet matome įvairių situacijų, nuo rekordiškai žemų ir vidutinių derlingumų iki rekordiškai aukštų. Suprantama, įdomesnė aukštų derlingumų anatomija. Dar kurį laiką analizuosime kai kurių ūkių žieminių kviečių ir rapsų derliaus struktūrą, ypač kur naudota mažiau azoto nei anksčiau, fosforo ir kalio įterpta tik su sėklomis, o derlingumas – rekordiškai aukštas. Tačiau yra vienas „bet“. Dirvožemiui dėmesys skiriamas jau gerą penkmetį. Dirvožemio fosforingumas ir kalingumas stipriai viršija vidutines reikšmes, dirvožemio kietis optimalią reikšmę pradeda viršyti tik nuo 85 cm. Didelis dėmesys skiriamas sėklų kokybei, ūkio savininkas sako: nesėju sėklų, jei laboratorinis daigumas žemesnis nei 97 proc. Dėl to ir sėklinius pasėlius nukūlė pirmus, nes branda ir nuėmimo laikas turi esminės įtakos sėklų laboratoriniam daigumui ir kitų metų derlingumui. Sėjos laikas labai svarbu, ūkyje kviečiai pradedami sėti rugsėjo pirmomis dienomis, o žieminių rapsų sėja jau eina į pabaigą (didesnė dalis rapsų sėjama po žieminių miežių). Suprantama, taikoma juostinė sėjos technologija, taip sutaupoma laiko ir resursų, nes derlingumas ne taip svarbu, svarbiausia – savikaina. Beje, žinau ūkių už Lietuvos ribų, kur kviečių tonos savikaina nesiekia 60 Eur.

Dirvožemio suslėgimo priežastys

Reikia įsiklausyti į dirvožemį bei augalus, sako ūkininkas. Dabar, jo nuomone, labai svarbu nepadaryti klaidos – nesuspausti dirvos. Stengiasi nuimti derlių iki lietaus, o kas bus po prognozuojamo lietaus – sunku pasakyti. Dirvos suslėgimas yra viena iš pagrindinių dirvožemio degradacijos priežasčių, susijusių su sunkiasvorių žemės ūkio mašinų važinėjimu periodiškai pasitaikančiomis sudėtingomis oro sąlygomis. Suslėgimą lemia pati dirvožemio prigimtis, jo drėgnumas, auginamų augalų rūšis ir dirvos paviršių veikianti apkrova. Nuolat važinėjant sunkiasvorėms žemės ūkio mašinoms vyksta sutankinimo ir šlyties procesai, todėl silpsta deguonies ir vandens tiekimas, trukdomas augalų augimas. Dirvožemio suslėgimo ekonominis poveikis yra labai svarbus: mažėja derlingumas, didėja augalų ligų rizika ir atsiranda poreikis atlikti taisomuosius darbus (arimą ir (arba) purenimą), kuriems reikia daugiau degalų ir laiko.

Kadangi daugumos ūkių bendras plotas vis didėja, didėja ir derliaus nuėmimo mašinų dydis. Nors tokios įrangos naudojimas turi daug privalumų, tačiau tai turi įtakos ir dirvožemio kokybei. Pakrauto kombaino su pjaunamąja svoris vien ant priekinės ašies gali siekti daugiau kaip 30 tonų, o paskui jį paprastai važiuoja priekabos, kurių padangos gali būti stipriai pripūstos, kad išlaikytų apkrovą. Kombainui ir priekaboms sistemingai pervažiuojant lauką, susidaro didžiausias dirvožemio sutankinimas. O jei šiaudai surenkami, tai dar važiuoja traktorius su presu, tuomet krautuvas renka rulonus, paima porą rulonų ir važiuoja iki priekabos – pagalvokime, kokiu svoriu papildomai slegiamas dirvos paviršius, ir galiausiai įstrižai lauko nuvažiuoja rulonais pakrauta priekaba.

Yra trys pagrindiniai daugiau ar mažiau gilaus dirvožemio suslėgimo tipai, įskaitant paviršinį suslėgimą ir gilų dirvožemio suslėgimą, kurie tiesiogiai susiję su derliaus nuėmimo misija. Paviršinis sutankinimas atsiranda dažniausiai dėl priekabų padangų, jis gali siekti maždaug 30 cm gylį ir apsiriboja ariamuoju dirvožemio sluoksniu. Pagrindinės jo priežastys – chaotiškas pakrautų priekabų judėjimas lauke, per daug pripūstų padangų naudojimas ir pakartotinis važiavimas per tą pačią vietą. Gilus dirvožemio suslėgimas atsiranda dėl per didelės ašių apkrovos. Giluminis dirvožemio suslėgimas gali siekti iki 60 cm gylį. Būtent tokį suslėgimą paprastai sukelia derliaus nuėmimo mašinos ir jis tiesiogiai priklauso nuo kombaino ašies apkrovos bei oro sąlygų. Prieš gerą dešimtmetį buvo įdomu matyti pietinėse šalyse vikšrinius kombainus, įsivaizdavome, kad jų reikia vidutinio klimato zonos ūkiuose, bet, pasirodo, vikšrinius kombainus ūkininkai naudojo, kad neslėgtų dirvos – 12 m pjaunamoji, pilnas bunkeris, tad nemenkas svoris slegia dirvą! 

Iš esmės, gilus dirvos suslėgimas atsiranda dėl didesnės nei 10 tonų masės, tenkančios vienai ašiai. Jei dirva drėgna, pasekmės jausis ilgai. Palyginti su paviršiniu arba su plūgo darbu susijusiu sutankinimu, giluminis podirvio sutankinimas daro didesnę žalą derlingumui, nes išnyksta plyšiai, poros, infiltracijos angos, dėl to vanduo ir oras negali prasiskverbti į dirvą. Kadangi natūralus vandens srautas paviršiuje yra užblokuotas, drėgnuoju metų laiku dirvožemis būna prisotintas, todėl vėluojama pradėti ruošti dirvą ir sėti naujus augalus, pradeda suktis tam tikras nesėkmių ratas. Be to, vasarą dėl giluminių vandens atsargų praradimo anksčiau laiko ima trūkti vandens ir gali ilgai nesudygti pasėti augalai arba sudygti netolygiai, šį reiškinį stebime jau keletą metų. Paviršiaus sutankinimas riboja biologinę gyvybę dirvožemyje ir labai sumažina oro ir vandens kiekį viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose. Deguonies trūkumas nepalankus sėklų dygimui ir pakeičia būsimų augalų šaknų sistemos vystymąsi bei architektūrą.

Kaip sumažinti dirvos sutankinimą?

Dabartinei žemės ūkio gamybai, įskaitant žemės dirbimo technologijas, reikalingas atidus ir tikslus planavimas, vadovavimas ir atitinkamų techninių bei technologinių, biologinių ir kitų procesų priežiūra. Informacija apie agronomiškai vertingų dirvožemio agregatų dydį, formą ir stabilumą yra labai svarbi dirvožemio struktūrai, stipriai veikianti oro srauto ir vandeninio tirpalo, pernešančio maistingąsias medžiagas augalams, judėjimą dirvoje bei išplovimą. Žemės dirbimo uždavinys turi būti ne suslėgti dirvą, o sukurti tokią struktūrą, kurioje būtų suderintos geriausios sąlygos augalams augti ir efektyviai naudoti išteklius (darbo jėgą, energiją ir kt.). Norėdami kažką pakeisti dažnai galiausiai sumažiname dirvožemio našumą ir pasėlių produktyvumą.

Vidutiniškai dėl vieno nežymaus sutankinimo, kurį sukelia technika lauke, lauko augalų derlingumo sumažėjimas dėl podirvio sutankinimo siekia apie 2,5 proc. Ilgalaikis ratinių traktorių, kurių traukos jėga didelė, eksploatavimas sukelia dirvožemio degradaciją, o tai blogina augalų vystymosi sąlygas. Dirvos dirbimo ir sėklų guoliavietės ruošimo, o vėliau augalų priežiūros, apsaugos ir derliaus nuėmimo metu dirvožemis intensyviai tankinamas. Mokslininkai paskaičiavo, kad bendra ratinių traktorių vėžių paviršių suma yra dvigubai didesnė už dirbamos žemės plotą. Tiksliau tariant, 10–12 proc. paviršiaus pervažiuojama 6–20 kartų, 65–80 proc. – 1–6 kartus, ir tik 10–15 proc. paviršiaus lieka be pėdsakų. Vikšrinių traktorių dirvos paviršiaus slėgis yra 30–60 kPa, o ratinių traktorių – daugiau kaip 100 kPa. Todėl dirbant ratine technika  kviečių derlingumas gali sumažėti iki 10 proc., cukrinių runkelių – iki 15 proc., o bulvių – iki 50 proc. Inžinieriai sako, kad specifinis dirvožemio pasipriešinimas padidėja po technikos važiavimų: dėl vikšrinio traktoriaus važiavimų – 25 proc., dėl ratinio traktoriaus važiavimų – 40 proc., o dėl sunkvežimių – net 65 proc., palyginti su dirvožemiu, kuriuo žemės ūkio technika nevažinėjo. Drėgnas dirvožemis atlaiko 60–100 kPa slėgį nepažeidžiant struktūros, o sausas (vasarą) – 200–300 kPa. Daugumos augalų šaknų augimas sulėtėja, kai dirvožemį veikia 100 kPa slėgis, o esant 1 000 kPa slėgiui – visiškai sustoja. Malonu matyti, kai laukuose dirba žemės ūkio technika, kuri mažiau slegia dirvos paviršių ir podirvį.

Dažnai kyla klausimas – o kaip sumažinti suslėgimą?

• Rinkitės specifines padangas, kurios mažiausiai slegia dirvą, slėgis priklauso nuo karkaso konstrukcijos;
• pirmenybę teikite plačioms padangoms;
• rinkitės padangas, kurios gali dirbti esant mažam slėgiui;
• naudokite sudvejintus pagalbinius ratus, kai tai technologiškai įmanoma;
• pasitelkite tikslųjį vairavimą ir t. t.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.