Prieš 90 metų Žemaitkiemio dangų nušvietė svečias iš kosmoso

Tai buvo paskutinis žinomas ir garsiausias Lietuvoje nukritęs meteoritas. Jo kritimą stebėjo daug žmonių – vietos gyventojai matė ryškią šviesą danguje ir girdėjo smarkų trenksmą. Prieš pasiekdamas žemę, meteoritas suskilo į daugybę dalių, kurios nukrito ant Rundžių, Kliepšių, Valų, Medinų kaimų ir Žemaitkiemio miestelio 7,5 km ilgio ir 3 km pločio ruože. Rastos liekanos buvo pavadintos Žemaitkiemio meteoritu. Nors meteorito dalys krito ir gyvenamosiose vietose, visiškai arti trobesių, per stebuklą niekas nenukentėjo.

Nukritusio meteorito ieškoti iš Kauno atvyko Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mykolo Kaveckio (1889–1969) vadovaujama grupelė mokslininkų, jiems padėjo miestelio gyventojai ir mokytojai su mokiniais. Paieškoms sąlygos buvo labai geros. Meteorito gabalai išsibarstė sniegu padengtuose laukuose ir pievose aplink Klepšių ežerą ir baltame fone juodi kūnai labai gerai matėsi.

Iš viso buvo surasti 22 gabalai, kurių bendra masė – 44,1 kg, didžiausio gabalo masė – 7,3 kg. Pasak prof. Mykolo Kaveckio, detaliai aprašiusio visus Žemaitkiemio meteorito egzempliorius, buvo surinktos ne visos nukritusio meteorito dalys. Profesoriaus nuomone, visas Žemaitkiemio meteorito svoris turėjo būti virš 50 kg. Manyta, kad keli didesni gabalai pramušė Kliepšių ežero ledą ir jame pradingo.

Žemaitkiemio meteoritas priklauso paprastiesiems, L6 akmeniniams chondritams. Tai yra pats dažniausias meteoritų tipas ir tokių yra apie 90–95 proc. Meteoritas sudarytas iš olivino chondrulių. Labai smulkioje pagrindinėje masėje yra olivino ir pirokseno kristalų bei jų nuolaužų. 20 proc. masės sudaro geležies ir nikelio intarpai. Argono-argono datavimo metodu apskaičiuotas jo amžius yra maždaug 520 milijonų metų.

Pasaulio muziejuose yra tik keletas tūkstančių meteoritų – uolienos gabalų, asteroido nuolaužų, įskriejusių į Žemės atmosferą ir nukritusių ant paviršiaus. Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai yra saugomi Gamtos istorijos muziejuje Londone, Rusijos MA Vernadskio institute, Čekijos nacionaliniame muziejuje Prahoje, Vilniaus universiteto Geologijos muziejuje, Ukmergės kraštotyros muziejuje. Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejuje saugomi 2 gabalai (5700 g ir 1840 g).

Gamtos tyrimų centras (GTC) / tekstas ir meteorito nuotrauka Birutės POŠKIENĖS (GTC Mineralų muziejus)