Prieš užveriant šiltnamio duris

Specialistai kviečia kurti draugišką aplinką

Kodėl dar rugsėjį skubame užsėti šiltnamį sideratais, iš kurių bene dažniausiai renkamės garstyčias? Baltoji garstyčia (Sinapis alba), nors žydi geltonai, – ypač vertinga žalioji trąša, papildanti dirvą humusu, azotu, fosforu, siera. Į žemę garstyčios išskiria specifinių medžiagų (gliukozidų), kurios slopina piktžolių augimą. Kadangi pasižymi bakteriocidinėmis savybėmis, garstyčios gelbsti aplinką nuo grybinių ligų. Daržininkystės specialistai iš Babtų nustatė, kad garstyčių eteriniai aliejai slopina augalų šaknų puvinio, baltosios ir juodosios kojelės, vytulio bei kitų ligų sukėlėjus.

Dirva, reikalinga garstyčioms sėti, turi būti jau tuščia, be šaknų liekanų, atramų, vazonų ir kitų talpyklų, kurias sezono pabaigoje irgi reikia išplauti.

Kuo valome, dezinfekuojame patį šiltnamį? „Aplinkai draugiškomis priemonėmis. Pastaruoju metu patariama vengti bet kokių chemikalų, tarkime, chlorkalkių ar vario sulfato“, – iškart lakoniškai atsakė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė Elena Survilienė.

Kuo galima pakeisti chemines priemones? Keletas išeičių: plauti praskiestu kalio muilu (vadinamuoju žaliuoju muilu), ūkiško muilo tirpalu arba tiesiog į vandenį įlašinti kelis lašus indų ploviklio. Tik svarbu saugoti, kad ploviklio neužtikštų ant žemės. Jeigu polietileno plėvele dengtas šiltnamis rudeniop gerokai apiplyšo sudrisko, geriausia pavasarį pakeisti nauja plėvele.

Jei per sezoną šiltnamiui teko atlaikyti išskirtinai didelį pulką kenkėjų, E. Survilienė pataria nukasti viršutinį dirvos sluoksnį (apie 7 cm storio) ir pripilti komposto žemės.

Galima šiltnamio žemę barstyti ir kartu dezinfekuoti pelenais, tik nepadauginti, nes jeigu šarmo pernelyg daug, vėliau gali nukentėti augalų šaknys, jie prastai augs.

Žiemą šiltnamio žemę atgaivina sniegas. Tiesa, per didelis snygis kai kuriems šiltnamiams gali smarkiai pakenkti, netgi sulaužyti stogą, ypač jeigu jis iš polietileno plėvelės, tad bus ramiau, jei gausų sniegą nuo stogo kartkartėmis nuvalysite.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė Ingė Auželienė pridūrė, kad ne polietileno šiltnamius pravartu plauti stipria vandens srove, panaudojant aukšto slėgio plovimo sistemą. Dar viena specialistės minėta papildoma šiltnamio plovimo priemonė – sodos vanduo. Įdomu, kad dezinfekciniu poveikiu pasižymi ir vandenyje ištirpintų aitriųjų pipirų milteliai.

Pavasarį šiltnamio dirvą dezinfekuoti padės pasėti gvazdikai (serenčiai) arba bazilikai.

Ką renkasi augintojai?

Mūsų šnekinti augintojai šiltnamius žiemai ruošia pagal savo galimybes ir supratimą, bet dominuoja specialistų siūlomi variantai. Kupiškio rajono Naivių kaime gyvenanti Audronė Žeimantaitė-Kedienė polikarbonatinį šiltnamį, į vandenį įlašinusi indų ploviklio, išplauna iš vidaus. Sieros dūmadėžių (vadinamųjų šaškių) deginti tokiame šiltnamyje negali dėl specifinės struktūros (cinkuotas profilis), nes gali surūdyti. Paskui į šiltnamį sėja garstyčių ir sukasa žemę dar prieš jų žydėjimą. Agronomė mano, kad puikiai tiktų ir vasariniai rapsai, bet svarbu perkant sėklas nesupainioti su žieminiais, kaip Geltonai žydinti baltoji garstyčia – ne tik trąša, bet ir dezinfekcinė priemonė šiltnamiui. kartą netyčia nutiko jai: „Jie tiesiog valandomis augo dideli kaip kopūstai, net ir nesėti dygo septynerius metus iš eilės bei kerojosi kaip piktžolės.“

Agronomė Vilija Juškevičienė iš Jiezno (Prienų r.), puoselėjanti pomidorus didžiuliame polietileno šiltnamyje, kurio vien aukštis siekia 5,5 m ir rankiniu būdu viso iš vidaus išvalyti neįmanoma, degina sieros dūmadėžes ir rezultatu nenusivilia. Žemės dezinfekuoti netgi nereikia, mat visur ištiesta plėvelė, o pomidorai dosniai dera augdami maišuose su substratu.

Patyrusi pomidorų augintoja iš Joniškio Andželika Budginienė kiekvieną rudenį polietileno šiltnamį išvalo druskuotame vandenyje sušlapintu rankšluosčiu (kibire vandens ištirpina 2 kg rupios valgomosios druskos). Žiemą gausiai pasnigus, į šiltnamį neša daug sniego, o besniegėmis žiemomis pila vandens: „Net šaltuoju metų laiku šiltnamiui negalima išsausėti.“

Buvusi ilgametė VDU botanikos sodo mokslo darbuotoja Antanina Stankevičienė polikarbonatinį šiltnamį plauna ūkiško muilo skiediniu ir ekologiškas priemones seniai naudoja ne tik šiltnamyje, bet ir visame darže.

Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS ir 123rf nuotr.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.