Pripažinimo sulaukęs kooperatyvas susiduria su naujais iššūkiais

Kooperacija – tai lyderystė

ŽŪK „Lietuviškas pienas“ administracijos vadovės Aistės Sabaliauskaitės teigimu, jie – modernus kooperatyvas, kuriame susijungia tradicijos, inovacijos ir aukščiausios kokybės žaliava. „Mūsų nariai – nepriklausomi ūkininkai ir bendrovės – bendradarbiaujantys, kad gamintų natūralų, sveiką ir skanų pieną, atitinkantį griežčiausius kokybės standartus. Mums svarbiausia yra patikima ir skatinama kooperacija, kuri leidžia visiems partneriams siekti bendrų tikslų ir kurti vertę nuo lauko iki vartotojo stalo“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Sabaliauskaitė.

Kooperatyvo veikla grindžiama savanoriška ir atvira naryste – kiekvienas ūkininkas, norintis prisidėti prie bendro tikslo, gali laisvai tapti nariu ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. „Sprendimų priėmimas vyksta lygiomis teisėmis, kur kiekvienas narys turi galimybę išreikšti savo nuomonę ir prisidėti prie kooperatyvo strategijos formavimo, –  pasakojo ŽŪK „Lietuviškas pienas“ administracijos vadovė. – Kiekvienas mūsų narys prisideda prie bendro projekto, o ekonominė atsakomybė užtikrina, kad bendri resursai būtų panaudoti efektyviai ir sąžiningai. Nuolatinis profesinis tobulėjimas ir žinių mainai yra esminė mūsų sėkmės dalis – skatiname naujovių diegimą bei bendrą žinių plėtrą. Stiprūs ryšiai ir atviras dialogas tarp narių leidžia kurti sinergiją, dalytis patirtimi ir kartu spręsti iškilusias problemas. Kooperatyvo nariams suteikta laisvė priimti sprendimus ir veikti savarankiškai, išlaikant nepriklausomą poziciją rinkoje ir stiprinant kiekvieno asmeninę iniciatyvą.“

ŽŪK „Lietuviškas pienas“ savo veiklą skaičiuoja nuo 2001-ųjų – tais metais jis buvo įkurtas.

Kooperatyvo nauda – akivaizdi

Ūkininkas Petras Aukštikalnis iš Biržų r. Vabalninko sen. laiko 110 melžiamų karvių ir jau daugiau nei du dešimtmečius yra ŽŪK „Lietuviškas pienas“ narys. P. Aukštikalnis džiaugiasi, kad kooperatyvas suranda pieno perdirbėjus, mokančius brangiausiai, todėl tokiems ir parduoda savo narių ūkiuose pagamintą žalią pieną. „Po to, kai aš įstojau į šį kooperatyvą, nuo mūsų atskilo ir įsisteigė kitas kooperatyvas – „Pienas LT“, – prisiminė ŪP pašnekovas. – O dabar sprendžiame ir kitą problemą – trauktis iš pieno sektoriaus, ar ne. 2028 m. mano ūkiui pasibaigs visi įsipareigojimai, todėl mums lieka du keliai – arba plėstis, arba trauktis iš pieno verslo. Jaunimas nenori imtis šito darbo, nei mano sūnus, nei dukters sūnus, dirbantys fermoje prie karvių, nesutinka perimti mano ūkio, o man pensinis amžius – visai nebetoli. Ūkio darbuotojams, triūsiantiems jame daugiau nei 20 metų, vien ašaros akyse – kur reikės dėtis, kai ūkis užsidarys. Vien dėl tų žmonių reikėtų išsaugoti ūkį, nes jie jį sukūrė, patys šeimos nariai tiek nebūtume vieni padarę.“

Ūkininkas prisiminė, kad per tiek metų darbuotojai yra pasiūlę nemažai gerų sprendimų, nors, aišku, galutinį sprendimą priima pats ūkio šeimininkas. „Toks artimas bendravimas su darbuotojais pasiteisina, jie kitaip žiūri į darbdavį. Atsiklausti jų nuomonės visada pravartu“, – tvirtino R. Aukštikalnis.

Kooperatyvo narys, Kėdainių r. Dotnuvos sen. ūkininkas Rolandas Liutkevičius ŪP teigė, jog į šį kooperatyvą įstojo dėl paprastos priežasties – norėdamas sulaukti pagalbos. „Po vieną mus, ūkininkus, pieno supirkėjai ir perdirbėjai „traiško“, o kai esame susikooperavę, turime didelį žalio pieno kiekį, galime išsiderėti palankesnę kainą, geresnes sąlygas“, – pasakojo pieno gamintojas, kurio ūkyje – apie 200 melžiamų karvių.

Pasidomėję, ar jo karvių ferma jau robotizuota, išgirdome neigiamą atsakymą. „Ir robotizuotoms fermoms reikia melžėjų, – šmaikštaudamas tęsė
R. Liutkevičius. – Negalvokite, kad robotai dirba be žmogaus. Tai tik iliuzija. Paprastas klausimas – ar samdai melžėjas ir neini į fermą, ar nusiperki robotus ir užsikrauni vargą ant savo sprando. O žmonės tai dabar nebenori prie šūdo dirbti, ypač tokio darbo vengia jaunimas.“

Ūkininkas galėjo pasidžiaugti nebent tik tuo, kad dabar pieno supirkimo kaina, jo nuomone, yra normali, nors galėtų būti ir didesnė. Pastaruoju metu žalio pieno kaina Lietuvoje pasiekė Europos Sąjungos vidurkį. „Kooperatyvo vadovės Aistės triūsą vertinu puikiai, ji turi patirties šioje srityje, nes nemažai laiko dirbo „Žemaitijos piene“, yra iniciatyvi“, – teigė ŪP pašnekovas.

Ukmergės r. Siesikų sen. ūkininkas Sigitas Razvadauskas turi apie 250 piendavių. Ferma iš dalies robotizuota – jau tryliktus metus veikia du melžimo robotai, o kitos karvės melžiamos aikštelėje.

Jis pritarė ūkininko R. Liutkevičiaus minčiai: „Robotai gali būti tik tuo atveju, jei nėra kas pakeičia fermos darbuotoją – melžėją. Kai kuriose vietose jau tikrai yra problemų su darbo jėga, nes ten paprasčiausiai nebeliko galinčių dirbti. Tada esame priversti robotizuoti fermą. Tai čia yra ir kita medalio pusė – visa sėkmė labai priklauso nuo robotų priežiūros, nuo jų aptarnavimo. Jeigu jis stiprus, operatyvus, tada ūkininkas patirs mažiau nuostolių, o jeigu aptarnaujančios bendrovės specialistai reaguoja vangiai, ilgai tenka laukti, o karvės būna nemelžtos, kol meistrai sutvarko robotą, tai didelių nuostolių neišvengsi. Aš jau turiu tokios nesėkmingos praktikos, todėl daugiau robotų nebeperku.“

Akivaizdi nauda S. Razvadauskui yra dėl pieno supirkimo kainų. Mat, įstojus į ŽŪK „Lietuviškas pienas“, nebereikia kas mėnesį derėtis su perdirbėjais. „Tam reikėtų skirti nemažai laiko, labai gerai rinką „išuostinėti“ ir t. t., kad galėčiau su jais kalbėtis argumentuotai ir jie negalėtų man mažinti kainos. Nes dažniausiai nutinka, kad perdirbėjai kainą nori mažinti, o ne didinti. Tad aš dirbu savo darbą, o „Lietuviško pieno“ kooperatyvas – savo. Kooperatyvas išsidera maksimalią kainą, prieš tai rinkose palyginęs jas, o man kaina gera ir aš esu patenkintas. Dabar kooperatyvas leidžia įsigyti pigiau sėklų, degalų, teikia ir kitokių pigesnių paslaugų“, – redakcijai pasakojo pieno gamintojas.

Bendrovės plečia pieno gamybą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.