Paieškos rezultatai

„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. II ketvirtį Lietuvos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos buvo 14,2 proc. mažesnės nei prieš metus – tai vienas didžiausių kritimų Europos Sąjungoje (ES). Vidutiniškai ES kainos krito 5,8 proc. Tuo pat metu ūkininkų perkamos gamybos priemonės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 16,4 p... Tad „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė – jeigu žemdirbių produkcija atpigo 14,2 proc., o jo perkamos prekės ir paslaugos pabrango 16,4 proc., kas šiandien gali ūkininkauti pelningai ir kiek laiko ūkiai gali išgyventi?

Lietuvos žemės ūkiui šiandien problemų netrūksta. Netrūksta ir žmonių, kurie jas moka labai tiksliai įvardyti. Kalbamės apie paramą, išmokas, taisykles, trąšų ir degalų kainas, rinkas, atstovavimą ūkininkų interesams. Ginčijamės dėl to, kas ką padarė, ko nepadarė ir kas dėl ko kaltas. Visa tai svarbu. Tačiau kartais verta su...

Kupiškyje veikiantis žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Pieno puta“ sulaukė garbingų svečių – į darbinę viešnagę atvyko Seimo pirmininkas Juozas Olekas, lydimas patarėjų Annos Kuznecovienės ir Gedimino Černiausko. Susitikti su svečiais pakviesti kooperatyvo valdybos nariai, ūkininkų atstovai. Susitikime dalyvavo ir vi...

Kol pieno gamintojai skaičiuoja vis brangstančius pašarus, elektrą, darbo jėgą, techniką, veterinarijos išlaidas ir investicijas, už jų pagamintą pieną mokama tiek, kiek tą dieną pasirengęs pasiūlyti supirkėjas. Ūkininkui lieka labai paprasta matematika: jeigu gauti centai nepadengia savikainos, ilgai melžti „į minusą“ ...

Kooperacija mūsų šalies žemės ūkyje juda vangiai, todėl ieškoma būdų, kaip šį procesą paspartinti. Ūkininkams svarbu, kad kooperatyvus būtų paprasčiau kurti, o pati sistema būtų atviresnė naujiems dalyviams. Ar žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos Seimui pristatyti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimai pa...

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika Seimui pristatė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama sustiprinti ūkininkų derybines galias, padidinti žemės ūkio kooperatyvų konkurencingumą ir sumažinti jiems tenkančią administracinę naštą.

Lietuvos pieno sektoriaus vaizdas per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. Pieninių karvių ir jų bandų šiandien mažiau, tačiau bandos tapo didesnės, o vienos karvės produktyvumas reikšmingai išaugo. Dėl to pieno gamybos apimtys sumažėjo gerokai mažiau nei pats karvių skaičius.

Kai tarptautinėse rinkose grūdų kainos kyla, viena po kitos pasipila antraštės „Brangsta kviečiai“, keičiasi biržų indeksai, skelbiamos naujos derliaus prognozės. Tačiau ūkininkui nuo to nebūtinai tampa ramiau. Jis žiūri ne į biržų indeksus, o į savo sąskaitą. Čia ir atsiranda tam tikras paradoksas – biržoje kaina gali k...

„Kai valstybė padarys viską už jus, netrukus ji pasiims iš jūsų viską.“ Ši Margaret Thatcher mintis šiandien gali pasirodyti pernelyg kategoriška. Ypač kalbant apie žemės ūkį, kuriame valstybės ir Europos Sąjungos (ES) parama jau seniai tapo neatsiejama ūkininkavimo sistemos dalimi. Tačiau į šią min...

Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinia, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suprantama – ūkininkai siūlo 3 ar net 4 tūkst. Eur atlyginimą į rankas, tačiau traktorininko, kombainininko ar kito kvalifikuoto darbuotojo vis tiek neranda. Natūraliai kyla klausimas – jeigu atlyginimas toks didelis, kodėl žmonės neina dirbti?

Vasarą ūkininko diena prasideda ne nuo dokumentų, o nuo žvilgsnio į dangų. Ar šiandien lis? Ar pavyks laiku baigti darbus lauke? Netrukus skamba telefonas – keičiasi grūdų kainos, vėluoja detalės kombainui, reikia spręsti, kada ir kaip parduoti derlių.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) paprašius Konkurencijos tarybos įvertinti itin panašius grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius, perdirbėjai sako, kad bendrovės kainas nustato savarankiškai, atsižvelgdamos į sąnaudas. Tačiau Konkurencijos taryba jau siūlo ūkininkams už informaciją apie konkurencijos ...

Politinio pasitikėjimo komandą suformavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika akcentavo, kad jų kadencijos prioritetas bus ne garsūs pareiškimai, o konkretūs rezultatai – debiurokratizacija, tvarus dialogas su ūkininkais ir aktyvus Lietuvos žemės ūkio interesų gynimas Europos Sąjungos (ES) institucijose ir kt. Žemdirbiai ir jų org...

Seimas šiandien balsavo dėl vadinamojo „pieno įstatymo“, kuris turėtų užtikrinti sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, o tam tikros įstatymo nuostatos savo ruožtu leistų ūkininkams geriau planuoti savo pajamas, investicijas ir sąnaudas.  

Kur Lietuvoje veikia pripažinti žemės ūkio kooperatyvai? Kokiose srityse jie specializuojasi? Kuriuose regionuose telkiasi grūdų, pieno, augalininkystės ar kitų žemės ūkio šakų kooperacija? 

Seime kelią skinasi vadinamasis pieno įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų.

Žemės ūkio ministerija nuo šių metų spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Kvietimui skirta 67,1 mln. Eur. Parama bus teikiama neg...

Lietuvos žemės ūkis per pastaruosius dešimtmečius sparčiai modernizavosi – diegiamos pažangios technologijos, auga eksportas, ūkiai vis labiau specializuojasi. Tačiau vienas svarbus konkurencingumo didinimo įrankis – kooperacija – šalyje vis dar nėra išnaudojamas tiek, kiek galėtų būti. Nors kooperatyvai da...

Danijoje nelieka Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos – vieniems toks istorinis sprendimas gali pasirodyti kaip balandžio pirmosios pokštas, kitiems tai nekelia didelės nuostabos, nes jau anksčiau buvo ženklų, kad vienoje iš intensyviausio ir labiausiai komerciškai išvystyto žemės ūkio ne tik ES, bet...

Trijų Seimo frakcijų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos – seniūnai ketvirtadienį pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui. Siūlomi pakeitimai mažins administracinę naštą, gerins teisinį reguliavimą ir sudarys palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai.

Vėjai ir lietūs, vėjai ir saulė – Danijoje beveik taip pat, kaip ir Lietuvoje. Peizažai panašūs, kelionė lėktuvu trumpa, tik gera valanda ore iš Rygos oro uosto. Kelionė masinanti, nes vasara, nes smalsu pamatyti tai, į ką kadaise lygiavomės, iš ko mokėmės prieš kelis dešimtmečius. Danijos žemės ūkis &nda...

Seimo narys Tadas Sadauskis kartu su „Nemuno aušros“ frakcijos pritarimu pateikė įstatymo projektą, kuris paskatins pieno ūkius jungtis į kooperatyvus ir kartu efektyviau organizuoti žalio pieno surinkimą bei transportavimą. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad lengvatinis gazolis būtų skiriamas ir žemės ūkio koop...

Žarėnuose (Telšių r.) įsikūręs žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Rešketėnai“, teikiantis pieno supirkimo ir žemės ūkio paslaugas, pernai pažymėjo savo veiklos 25 metų sukaktį. Per šį laiką išaugo ne tik pieno pardavėjų gretos, superkamo pieno kiekiai, bet ir kooperatyvui tenkantys iššūkiai. Menk...

Parengtas Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama leisti žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms įsigyti lengvatiniu akcizu apmokestinamo žaliojo (žymėtojo) dyzelino. Iki šiol žemės ūkio kooperatyvai neturėjo teisės pirkti šių degalų. Lengvata buvo prieinama tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Tai padaryta po to,... „Ūkininko patarėjas“ domėjosi, kaip žemės ūkio kooperatyvai, ypač pieno kooperatyvai, vertina tokius Vyriausybės parengtus teisės aktų pakeitimus, ar galimybė įsigyti pigesnių degalų – žymėtojo dyzelino – padidins parduodamo žalio pieno kainą.

Naujausias pieno gamintojų susitikimas su premjere buvo pristatytas kaip rimtas bandymas ieškoti sprendimų. Iš esmės tai – dar vienas epizodas ilgame cikle, kurį visi jau žinome mintinai – krizė, spaudimas, susitikimas, pažadai, laikina parama… Ir sugrįžimas į tą pačią pradžią.

Tauragės r. Stirbaičių kaime gyvena ne viena ūkininkų Kvedžių karta. Senelių ir tėvų pėdomis seka ir 28-erių agronomas Vaidmantas Kvedys, mišriojo – augalininkystės ir mėsinės galvijininkystės – ūkio šeimininkas. Jaunasis ūkininkas, kuriantis modernų ūkį, beveik neabejoja, kad šį kelią pasirinks ir dešimči...

Pieno sektoriui neišbrendant iš krizės, raginama sukurti nacionalinį pieno miltelių ir sviesto rezervą, superkant pieną iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Ši ir kitos priemonės minimos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos žemės ūkio, maisto sektoriaus ir kaimo pl...

Siekiant išplėsti paramos prieinamumą bei tiksliau nukreipti valstybės pagalbą tiems ūkio subjektams, kuriems jos labiausiai reikia, atnaujintos palūkanų kompensavimo taisyklės.

Prezidentas Gitanas Nausėda su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) šiandien susitiko aptarti ES bendrąją žemės ūkio politiką, jos reformas ir mūsų ūkininkų problemas bei šalies apsirūpinimo maistu perspektyvas. Žemdirbiai teigia, jog esant dabartinei finansavimo situacijai ir augant gamybos ka...

Sakoma, kad daryti tuos pačius veiksmus ir tikėtis kitokio rezultato yra beprotybė. Ši mintis šiandien kaip niekada tiksliai apibūdina Lietuvos ir Europos pieno sektoriaus būklę. Dešimtmečius kartojasi tas pats ciklas: kainų kritimas, ūkininkų protestai, politiniai pažadai, laikinos išmokos – ir sugrįžimas į tą ...

Šiandien Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) Vilniuje, prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kurioje ragino valdžią spręsti sektoriuje susidariusias problemas. Akcijos metu vilniečiams buvo nemokamai išdalinta apie 8 000 litrų pieno, taip simboliškai parodant, kokia maža dalis galutinės pieno kainos tenka pie...

Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimams. O tai atvers daugiau galimybių ūkininkams, sumažins administracinę naštą ir suteiks daugiau lankstumo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. 

Lietuvos ūkiuose vis dažniau ieškoma kultūrų, kurios galėtų duoti didesnę grąžą iš hektaro nei tradiciniai grūdai. Viena tokių nišinių, bet ekonomiškai įdomių kultūrų yra kmynai. Nors jų plotai Lietuvoje dar nėra dideli, pasaulinė prieskonių rinka išlieka gana stabili, o praktiniai skaičiavimai rodo, kad kmynai...

Valstybė laisvosios rinkos ekonomikoje neturi ir negali tiesiogiai reguliuoti kainų. Mes veikiame bendroje Europos Sąjungos (ES) rinkoje, kur kainas lemia konkurencija, pasiūla ir paklausa. Todėl kartais girdimi politiniai pažadai, kad įvairios tarybos ar institucijos galės „sutvarkyti kainas“, yra tiesiog mitas.

Atstovaudamas ūkininkams, puikiai žinau jų nuotaikas. Pavasarį ūkininkai pasitinka su nerimu. Daugeliui praėjusieji metai nebuvo pelningi, o kitiems net ir nuostolingi. Tad su viltimi buvo sutikti 2026-ieji. O jie prie jau esamų sunkumų atnešė dar ir naujų iššūkių. Šių dienų aktualija – prasidėjęs karas Irane ir...

Galime kalbėti tik apie esamą situaciją iš mažmeninės prekybos rinkos dalyvio pozicijos – vykdome priimtus valdžios sprendimus. Veikiame vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, kurie nenumato valstybinio kainų reguliavimo, todėl konkurencinėje rinkoje siekiame pirkėjams pasiūlyti platų, kruopščiai atrinktą prekių asortime...

Lietuva turi nuosekliai remti žemės ūkį kaip strategiškai svarbų sektorių – dėl eksporto potencialo, regionų užimtumo ir būtinybės gebėti patiems vietos rinkoje apsirūpinti maistu, turint omenyje dabartinį geopolitinį kontekstą.

Tiesioginis valstybės kainų reguliavimas tiek žemės ūkio, tiek kituose sektoriuose retai būna tvarus sprendimas. Toks kainų reguliavimas gali iškraipyti rinką, mažinti paskatas investuoti ir sukelti prekių trūkumą.

Kainų reguliavimo problema iškyla vėl ir vėl, kaskart dėl naujų senų aktualijų. Štai šiandien kalbama apie augančias gamybos sąnaudas ir mažėjančias supirkimo kainas. Lengviausia suversti kaltę prekybininkams, bet už jų juk stovime mes visi – Lietuvos gyventojai ir vartotojai. Tai mes norime pigesnių ir kokybišk...

Atsakydamas į klausimą, ar įmanoma reguliuoti kainas, negriaunant ekonomikos pamatų, pacituosiu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 40 str. 2 dalies tekstą: „2. Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta bendra organizavimo forma gali apimti visas priemones, kurios yra būtinos 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, pirmi...

Mes – europiečiai – turime privilegiją gyventi regione, kur pakanka kokybiško maisto ir apsirūpinimas maistu suprantamas kaip savaiminis dalykas, pamirštant, kad pirmapradė tiesioginių išmokų paskirtis buvo amortizuoti maisto produktų auginimo sąnaudas, ir dar daugiau – užtikrinti vartotojui maisto įperkamumą.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas numato reikšmingas priemones, skirtas ūkiams modernizuoti, jų konkurencingumui didinti ir kaimo gyvybingumui stiprinti.

Pastarojo meto diskusijos dėl Pieno įstatymo ir valstybės bandymų teisiškai „suvaldyti“ gamintojų bei supirkėjų santykius verčia sustoti ir susimąstyti: ar, eidami perdėto reguliavimo keliu, nebandome užgesinti šalies ekonomikos variklių? Šiandienos retorikoje vis dažniau girdime pažadus, kad vienas ar kitas teis...

Lietuvos žemės ūkis visais laikais buvo stiprus tada, kai buvo stiprus dialogas. Ne tik tarp ūkininkų ir valdžios, bet ir tarp pačių ūkininkų, tarp skirtingų sektorių, skirtingų organizacijų, skirtingų regionų. Todėl, kalbėdami apie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmus, pirmiausia turime kalbėti ne apie instituciją, o apie pilietinį dialogą. Rū...

Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad Lietuvai vis būdingesni ekstremalūs klimato reiškiniai – stichinės sausros ir liūtys, kurios javų augintojams sukelia daug iššūkių. Problemų sprendimų nuolat ieškoma vedant naujas augalų veisles. Apie selekcijos svarbą su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Ja...

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) praėjusį penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos centriniuose rūmuose buvo susirinkusi spręsti, ką daryti su „skęstančia“ pieno gamintojų kooperacija. Problemos itin rimtos, nes kai kuriems pieno gamintojų kooperatyvams pieno perdirbimo įmonės pranešė iš...

Kas bendro tarp ūkininko lauko, turgaus ar interneto svetainės ir jūsų vakarienės stalo? Atsakymas – trumpa maisto tiekimo grandinė. Tai mažina atstumą ne tik kilometrais, bet ir pasitikėjimu, leidžia vartotojams pažinti ragaujamo produkto kilmę, o ūkininkams – tiesiogiai pasiekti pirkėją mažiausiomis sąnaudomis.

Lietuva pasauliniame žemėlapyje yra maža valstybė – tiek teritorija, tiek gyventojų skaičiumi, tiek ekonomine galia. Tai faktas, kurio nei paneigsime, nei pakeisime. Tačiau mažumas savaime nėra nei silpnybė, nei privalumas – viskas priklauso nuo to, kaip jis išnaudojamas. Globalioje ekonomikoje mažos šalys gali būti iti...

Ūkininkai, susibūrę į pripažintus žemės ūkio kooperatyvus, jau įsitikino – šis sprendimas ne tik padidina jų derybines galias, mažina darbo sąnaudas, bet ir kuria saugesnę ateitį ir didesnę vertę už savo darbą. Lietuvoje veikia 56 pripažinti kooperatyvai.