Mes – europiečiai – turime privilegiją gyventi regione, kur pakanka kokybiško maisto ir apsirūpinimas maistu suprantamas kaip savaiminis dalykas, pamirštant, kad pirmapradė tiesioginių išmokų paskirtis buvo amortizuoti maisto produktų auginimo sąnaudas, ir dar daugiau – užtikrinti vartotojui maisto įperkamumą.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas numato reikšmingas priemones, skirtas ūkiams modernizuoti, jų konkurencingumui didinti ir kaimo gyvybingumui stiprinti.
Pastarojo meto diskusijos dėl Pieno įstatymo ir valstybės bandymų teisiškai „suvaldyti“ gamintojų bei supirkėjų santykius verčia sustoti ir susimąstyti: ar, eidami perdėto reguliavimo keliu, nebandome užgesinti šalies ekonomikos variklių? Šiandienos retorikoje vis dažniau girdime pažadus, kad vienas ar kitas teis...
Lietuvos žemės ūkis visais laikais buvo stiprus tada, kai buvo stiprus dialogas. Ne tik tarp ūkininkų ir valdžios, bet ir tarp pačių ūkininkų, tarp skirtingų sektorių, skirtingų organizacijų, skirtingų regionų. Todėl, kalbėdami apie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmus, pirmiausia turime kalbėti ne apie instituciją, o apie pilietinį dialogą. Rū...
Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad Lietuvai vis būdingesni ekstremalūs klimato reiškiniai – stichinės sausros ir liūtys, kurios javų augintojams sukelia daug iššūkių. Problemų sprendimų nuolat ieškoma vedant naujas augalų veisles. Apie selekcijos svarbą su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Ja...
Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) praėjusį penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos centriniuose rūmuose buvo susirinkusi spręsti, ką daryti su „skęstančia“ pieno gamintojų kooperacija. Problemos itin rimtos, nes kai kuriems pieno gamintojų kooperatyvams pieno perdirbimo įmonės pranešė iš...
Kas bendro tarp ūkininko lauko, turgaus ar interneto svetainės ir jūsų vakarienės stalo? Atsakymas – trumpa maisto tiekimo grandinė. Tai mažina atstumą ne tik kilometrais, bet ir pasitikėjimu, leidžia vartotojams pažinti ragaujamo produkto kilmę, o ūkininkams – tiesiogiai pasiekti pirkėją mažiausiomis sąnaudomis.
Lietuva pasauliniame žemėlapyje yra maža valstybė – tiek teritorija, tiek gyventojų skaičiumi, tiek ekonomine galia. Tai faktas, kurio nei paneigsime, nei pakeisime. Tačiau mažumas savaime nėra nei silpnybė, nei privalumas – viskas priklauso nuo to, kaip jis išnaudojamas. Globalioje ekonomikoje mažos šalys gali būti iti...
Ūkininkai, susibūrę į pripažintus žemės ūkio kooperatyvus, jau įsitikino – šis sprendimas ne tik padidina jų derybines galias, mažina darbo sąnaudas, bet ir kuria saugesnę ateitį ir didesnę vertę už savo darbą. Lietuvoje veikia 56 pripažinti kooperatyvai.
2025-ieji Lietuvos pieno sektoriui buvo kontrastų metai. Pirmąjį pusmetį aukštesnės pieno supirkimo kainos leido ūkininkams stabiliau veikti, investuoti į plėtrą, tačiau nuo rugsėjo rinka smuko. Tai parodė sektoriaus priklausomybę nuo pasaulinių tendencijų.
Europa šiandien išgyvena vieną didžiausių žemės ūkio transformacijų nuo pokario laikų. Klimato kaitos politika ir žaliojo kurso kryptis, didėjanti skaitmenizacija, sparčiai besikeičiantys agroverslo modeliai, geopolitiniai nestabilumai, rinkų koncentracija, maisto grandinių globalizacija ir kartu kylantys vartotojų lūkesčiai &ndash...
Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, žemės ūkio sektorius iš karto tapo prioritetu: reikėjo atkurti nuosavybę, ūkius, supirkimo rinkas ir eksporto galimybes. Valstybė, siekdama išvengti socialinių krizių kaime, nė nedvejojo – ėmėsi reguliuoti, remti ir kompensuoti. Tuo pat metu žemdirbių organizacijos natūraliai formavosi kaip...
Tvyranti geopolitinė nežinomybė, aštri tarptautinė konkurencija ir nepalanki padėtis pasaulio rinkose reiškia, kad ūkininkų sėkmė priklausys nuo gebėjimo priimti duomenimis grindžiamus, tiksliai pasvertus sprendimus. Žemės ūkio sektoriaus dalyviams svarbu skirti dėmesį kooperacijai, dialogui su sprendimų priėmėjais ir nuosekliam ve...
Ketvirtadienį Palangoje įvyko ŽŪK „Pienas LT“ nariams skirta kasmetinė konferencija, subūrusi kooperatyvo narius, sektoriaus ekspertus ir verslo partnerius iš visos Lietuvos. Renginys, vykęs „Mercure Palanga Vanagupė Resort“ konferencijų centre, tapo ne tik žinių, bet ir bendrystės švente.
Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje maisto kainos didėja nuosekliai, ir šis augimas tampa tiek ekonominiu, tiek socialiniu iššūkiu. Iš pirmo žvilgsnio kainų didėjimas gali būti aiškinamas išaugusiomis žaliavų, energijos ar darbo sąnaudomis, tačiau gilesnė analizė rodo, kad struktūriniai rinkos veiksni...
Europinis finansavimas žemės ūkiui senka, o Lietuva nelinkusi labiau remti agrarinių poreikių. Kitiems metams žemės ūkio biudžetas, palyginti su šiemetiniu, mažėja apie 11 proc. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ramina, kad galbūt agrarinis sektorius bus daugiau remiamas iš naujos europinės finansinės perspektyvos. Tačiau jau...
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2025-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais. Atrodytų, ko daugiau ir bereikia, kad mūsų šalyje būtų atsigręžta į kooperaciją, ypač žemės ūkyje, ir nuo kalbų apie kooperacijos naudą būtų pereita prie praktinių sprendimų, kurie pakeistų situaciją. Tačiau ji kaip nesikeičia jau dešimtmeč...
Socialiniuose tinkluose pasirodę skelbimai apie parduodamus maistinius kviečius kūrenimui sukėlė daug emocijų. Vieniems – šoką, kitiems – pasipiktinimą, o tretiems – ironiją. Juk tie patys grūdai, už kuriuos visi mokame per Europos Sąjungos (ES) ir nacionalines subsidijas augintojams, dabar siūlomi deginti vietoj kuro. T...
Žemdirbiai vis dažniau yra raginami kooperuotis ir orientuotis į galutinių produktų gamybą bei rinką, tačiau kooperatyvų atstovai teigia pasigendantys palankių sąlygų ir paramos žaliavos perdirbimui. Visgi kai kurie jų neatsisako planų investuoti į perdirbimą, bet yra ir tokių, kurie džiaugiasi, kad iš perdirbimo pasitraukė.
Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad jo vadovaujamos ministerijos vienas tikslų išlieka skatinti beveik dešimtmetį nesivystančias trumpąsias žemės ūkio ir maisto gamybos grandines pirmiausia įkuriant logistikos sandėlius.
„Ar artojas aria tik dėl savęs, ar dėl to, kad duona pasiektų stalą?“ – šis klausimas lydėjo žmoniją nuo pirmųjų laukų arimų. Atsakymas aiškus – nė vienas iš mūsų negyvena tik dėl savęs. Ūkininkas neįsivaizduojamas be perdirbėjo, perdirbėjas – be prekybininko, o prekybininkas – be vartotojo.
Kooperacija yra viena didžiausių žemės ūkio galių, kurios Lietuvoje vis dar neišnaudojame. Ji gali tapti tiltų statytoja tarp pavienių ūkininkų, smulkių įmonių, perdirbėjų, prekybininkų ir vartotojų, sujungdama šias grandis į vientisą sistemą, kurioje sukuriama didžiausia pridėtinė vertė. Tačiau realybė tokia, kad mūsų šalyj...
Istoriškai susiklostė taip, kad pieno gamybos grandinėje pieno gamintojas yra silpniausia grandis. Nei teisės aktai, nei kooperacija, nei mėginimai eiti į diskusijas su perdirbėjais nepadeda apsaugoti pieno gamintojo nuo žalio pieno supirkimo kainų svyravimo – kiek pieno perdirbėjas malonėja už jį mokėti, tiek ūkininkas ir gauna.
Lietuvos pieno sektorius jau ne vienus metus susiduria su sudėtingais iššūkiais – pradedant nuolatine priklausomybe nuo valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramos, iki nestabilių pieno supirkimo kainų, kurios dažnai nepateisina didėjančio ūkių produktyvumo. Nors dideli ūkiai pagamina reikšmingą dalį pieno, ūkininkų pel...
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti pieno gamintojų padėtį tiekimo grandinėje ir subalansuoti sutartinius santykius su pieno perdirbėjais, paskelbė viešąsias konsultacijas. Jos vyksta iki spalio 3 d. elektroninėje platformoje „E. pilietis“. Šiomis konsultacijomis siekiama parengti naują įstatymo projektą,...
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 250 žemės ūkio kooperatyvų, tačiau tik apie 50 iš jų yra pripažinti. Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Lietuviškas pienas“ šį pavasarį taip pat sulaukė pripažinto kooperatyvo statuso, tačiau kartu su juo užgriuvo ir nauji iššūkiai.
Visoje Europoje netyla kalbos apie kartų kaitos problemą žemės ūkio sektoriuje. Ūkininkų vidutinis amžius didėja, jauni žmonės vis rečiau renkasi kelią perimti tėvų ar senelių ūkius, tad į ateitį žvelgiama su nerimu. Kas ūkininkaus po 20, 30 ar 40 metų? Lietuvoje šis klausimas taip pat opus. Tačiau, nors problema yra žinoma ir suprantama,...
Pastaraisiais metais maisto kainos Lietuvoje išaugo kaip ant mielių ir nesileidžia žemyn, tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių riboja savo pirkinių krepšelį, o kai kam apsirūpinti geresniu maistu jau tampa tikru iššūkiu. Pasak visuomenininkų, maždaug prieš pusmetį įsteigta Maisto taryba kol kas yra bedantė.
Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ moderni pieno perdirbimo gamykla – žemdirbių vaikas, tad gimdytojai turėtų jį auginti ir juo rūpintis, taip pat tikėtis iš jo pagalbos, tačiau ne vienas stambus pieno tiekėjas, stovėjęs prie kooperatyvo ištakų, jau pasitraukė iš „Pienas LT“. Nuo gegužės pieno ž...
Balandžio pabaigoje žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Lietuviškas pienas“ atvertė naują savo gyvenimo lapą – vėl tapo oficialiai pripažintu kooperatyvu, kokiu buvo prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai susikūrė. Tuomet atitiko visus kooperacijos modelio reikalavimus, tik vėliau, politikams pakeitus įstatymus,...
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai paminėtas „Ūkininko patarėjo“ įkūrimo 100 metų jubiliejus. Seniausias tradicijas šalyje išlaikiusio periodinio leidinio, kuris ir šiandien gyvena pilnakraujį gyvenimą, leidėjus sveikino Ministras...
Balandžio 11 d. vykusiame Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) narių atstovų suvažiavime kai kurie delegatai dėl laiko stokos nespėjo viešai išreikšti savo nuomonės iš suvažiavimo tribūnos. Todėl „Ūkininko patarėjas“ pasiūlė jiems savo mintimis pasidalyti laikraščio puslapiuose.
Vyriausybės planuose yra numatyta per keletą metų ūkininkams skirti daugiau nei 0,5 mlrd. Eur paramos. Įdomiausia tai, jog didesnė dalis šių pinigų bus ne iš Europos Sąjungos (ES), o iš Lietuvos biudžeto. Žinoma, pinigai iš dangaus nekrenta, juos kažkas kažkokiu būdu turės uždirbti. Lietuvos žemdirbių suvažiavime prem...
AB „Lytagra“ ekspozicija parodoje „Ką pasėsi... 2025“ užėmė bene didžiausią plotą. Čia apsilankė ir garbingi svečiai – Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, jo patarėjas žemės ūkio klausimais prof. Vigilijus Jukna, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, kurie apžiūrėjo parodos medaliu apdovanotą kombainą „Ne...
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas susitiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos verslo bendruomenės nariais. Aptarti aktualūs šalies ūkininkams, perdirbėjams ir maisto pramonės atstovams klausimai.
Trečiadienį, kovo 26 d., Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) surengtas Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) narių posėdis, kurio darbotvarkėje buvo tik keturios aktualijos, bet dėl daugybės siūlymų ir svarstymų renginys užtruko gerą pusdienį. „Nemuno aušros“ pirmininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitait...
Šiandien žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“ lankėsi premjero Gintauto Palucko ir žemės ūkio ministro Igno Hofmano delegacijos. Vizito metu svečiai susipažino su modernia pieno perdirbimo gamykla, apžiūrėjo statybų aikštelę, kurioje vyksta kooperatyvo gamyklos plėtros projektas, ir su kooperatyvo bendruomene aptarė koope...
Pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl finansavimo sunkumų gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius, sako parką kartu su partneriais vystančios valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas.
Ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA)
centriniuose rūmuose vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo išplėstinis posėdis, kuriame buvo diskutuojama su atsakingų institucijų politikais apie artimiausius žemės ūkio politikos pokyčius, siekiant mažinti biurokratinę naštą bei įgyvendinti...
Po beveik ketverių metų Lietuvos žemės ūkis bus labiau kooperuotas, ūkiuose bus išplėtota gyvulininkystė, daugiau ūkininkų užaugintos produkcijos bus parduodama tiesiogiai vartotojams – tai tik keletas būsimo mūsų šalies žemės ūkio portreto štrichų, užfiksuotų paskelbtame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo pla...
2024 metai buvo sėkmingiausi Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas LT“ istorijoje. Kooperatyvo gamyklos pajėgumai buvo pilnai išnaudoti ir per parą perdirbama apie 650-700 t pieno. Šis skaičius kone padvigubės (iki 1300 t/24h), kai bus baigtas šiuo metu vykstantis kooperatyvo gamyklos plėtros projektas, į kurį pla...
„Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) buvo atkurti Vyriausybės nutarimu. Vėliau Seimas priėmė ŽŪR įstatymą. Tačiau dabartinė situacija šiek tiek absurdiška – institucijos, atkūrusios ŽŪR, perdavusios jiems visų Lietuvos žemdirbių turėtą turtą ir teises, dabar elgiasi kaip stručiai, kišdami galvas į smėlį. Akivaizdu, kad dėl pa...
Mūsų šalies ūkininkai priaugina daug kokybiškų grūdų, kurių didesnė dalis yra eksportuojama. Kodėl nors dalies jų neperdirbus patiems augintojams – nepastačius kooperatinės grūdų perdirbimo gamyklos? Tokia idėja iš naujo prikeliama dabar, kai žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tarp savo veiklos prioritetų numatė ir ža...
„Viešajame eteryje nėra ryto, dienos ir vakaro be Žemaitaičio“, – pastebi partijos „Nemuno aušra“ (NA), vienos iš valdančiosios koalicijos politinių jėgų, pirmininkas Remigijus ŽEMAITAITIS. Seimo rinkimuose trečią vietą užėmusi partija iškovojo 20 mandatų ir gavo tris ministrų kėdes Vyria...
Didžiausias Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Pienas LT“ penktadienį Kėdainių arenoje surengė žiemos šventę, kurioje dalyvavo per 450 bendruomenės narių. Tai tradicinis renginys, į kurį susirenka kooperatyvo nariai, darbuotojai ir kviestiniai svečiai.
Lietuvoje dėl mažo pieno gamintojų pelno ar net patiriamų nuostolių mažėja melžiamų karvių. Pieno gamyba po truputį mažėja visoje Europos Sąjungoje (ES). ES valstybėse narėse pagaminama 27 proc. visame pasaulyje pagaminamo pieno kiekio, o pirmauja Azija, gaminanti 36 proc. Sparčiai pieno gamyba didėja Indijoje, nes ten yra skatinami pieno ūkiai....
Druskininkiečiai Giedrė ir Giedrius Balčiai nusipirko sodybą prie Kalniškės miško, Atesninkų I k., Alytaus r., o į bendruomeninę veiklą įsiliejo Stebulių ateities bendruomenėje (Lazdijų r.). Vadybos magistro laipsnį turinti G. Balčienė kaime įgyvendina ir savo jaunystės svajonę – tapti kosmetologe.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patvirtino naują laukų tręšimo mėšlu ir srutomis tvarką, kuri palengvins gyvulius laikančių ūkininkų darbą. Nuo šiol tręšiantiems laukus mėšlu ir (arba) srutomis nereikės rengti tręšimo planų, užteks tik pildyti mėšlo ir srutų panaudojimo žurnalą. Pasak, ŽŪM Augalinink...
Po aukciono plaktuku atsidūrusi paskutinė valstybės valdoma veislininkystės įmonė – AB „Lietuvos veislininkystė“ – per pirmuosius du aukcionus pirkėjų nesulaukė. Jau paskelbtas ir trečiasis aukcionas. Žemdirbių atstovų nuomonė dėl įmonės privatizavimo vienareikšmiška – tai dar viena vinis į gyvulininky...
