Prisijaukinti mišką padėjo parama

Mėta LUBINAITĖ

Stebuklai paprastame miškelyje Miško valdą, plytinčią 128 ha plote, Steponas Vaitkus paveldėjo, o sukurti naują nuosavo miško „veidą“ prireikė dvejų metų. Įdėtas darbas neliko nepastebėtas. Pernai S. Vaitkus buvo apdovanotas garbingu miškininkų apdovanojimu „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2013“. Pats miško savininkas apie savo pasiekimus kalba kukliai: „Šalia mūsų miško nėra jokio greitkelio, artimiausias asfaltuotas kelias – už 5 km. Pats miškas labai paprastas – eglaitės, pušys, beržai. Nieko labai stebuklingo, bet įrengus poilsiavietę lankytojų netrūksta.“ Pašnekovas prisipažįsta, kad jo miško populiarumas šiek tiek stebina, mat aplink daug ežerų, prie kurių žmonės mėgsta ilsėtis. „Ežerų skaičiumi nedaug atsiliekame nuo Molėtų. Gal tik mūsų ežeriukai kiek paprastesni. Bet štai, pasirodo, žmonėms net vasarą įdomūs ne tik ežerai“, – pasakoja S. Vaitkus.

Iškylauti atvyksta net iš mokyklos Pašnekovas atskleidžia, kad įrengti viešojo naudojimo rekreacinę infrastruktūrą savo miške jį paskatino pilietiškumas. Tad geriausiu savo darbo įvertinimu jis laiko džiaugsmą, kurį kitiems suteikia jo poilsiavietė. „Gražiausias atsiminimas – praėjusių metų Velykos. Didelėms iškyloms lyg ir ankstyvas laikas, bet pabūti gamtoje atvažiavo pilnas vaikų mokyklinis autobusiukas. Tokiomis akimirkomis labai aiškiai pajuntu – šios vietos tikrai reikėjo“, – sako Steponas Vaitkus. Vyras priduria, kad lankytojai jo miške rengia net gegužines: žmonės atvažiuoja pabūti, pagiedoti. Dainuoja jau kelintą pavasarį. Nelabai daug susirenka, visi pažįstami, bet tradicija graži. Jei nebūtų visų įrengimų, žmonės čia nesirinktų. Ką gi veiktų vidury girios? Kadangi daugiausiai lankytojų Stepono miškas sulaukia vasarą, tuomet padaugėja ir priežiūros darbų. „Vasarą atvažiuoju į mišką kasdien. Susiplanuoju dieną taip, kad nudirbus visus darbus iškart galėčiau atlėkti, pasižiūrėti, ar viskas gerai. Juk visada yra rizika, kad kas nors gali viską nusiaubti. Laimė, nei stiklo šukių, nei išlaužytų pavėsinių nesu aptikęs. Dauguma atvažiavusiųjų gamtoje elgiasi gražiai. Net šiukšles tvarkingai sudeda į paruoštus maišelius. Tik išsivežti pamiršta, tad tą darbą tenka daryti man“, – sako S. Vaitkus.

Sulaukė naujų gyventojų Miško šeimininkas pasvarsto, kad atvykusiesiems į mišką kol kas užtenka tiek pramogų, kiek gali pasiūlyti pati gamta ir tvarkinga poilsiavietė, pavėsinės, apžvalgos aikštelė: „Dar gal gyvūnėlių sutinka, ir viskas. Galbūt nieko daugiau poilsiui miške ir nereikia. Kol kas apsieiname net be skulptūrų, turime tik gražų medinį kryžių.“ Tiesa, nemažai lankytojų dėmesio sulaukia daugybė Stepono miške tyvuliuojančių kūdrų. Šeimininkas atskleidžia, kad jų net 17. Vyras paaiškina, kad vanduo skirtas miško gyventojams – ir sparnuotiems, ir keturkojams. Neslepia, kad iškasus vandens telkinius pavyko nušauti du zuikius vienu šūviu: ir miško gyventojams geriau, ir žemė pasidarė sausesnė. „Be to, kai kasėme kūdras, supylėme kalvą apžvalgos aikštelei. Ne piliakalnis, 10 metrų aukščio nesiekia, bet stebėti aplink gyvenančius žvėrelius iš tolo, jiems netrukdant, pakanka“, – sako S. Vaitkus. Juokdamasis jis pastebi, kad prie tvenkinių miško gyventojai ateina ne tik atsigerti. Kai kurie jų įsikuria ilgesniam laikui: „Prieš dvejus metus atkeliavo bebrų šeima. Matyt, rado vandens telkinį ir nusprendė apsigyventi. Niekur nuo jų nepasislėpsi. Spėju, bebrų nedaug, aš asmeniškai nesu nė vieno sutikęs, lankytojai komplimentų apie juos irgi kol kas nesako. Pastebime tik pėdsakus.“

Svajonėse – geras apšvietimas Pasiteiravus, ką dar norėtų įsirengti savo miške, Steponas prisipažįsta, kad laukdamas naujo finansavimo laikotarpio svajoja atsargiai: „Dabar didžiausia ambicija – įrengti apšvietimą. Plotas didelis, ta šviesa nepigiai kainuotų. Galima būtų daugiau pasvajoti, bet geriau nė nepradėti. Pasiskaičiuoji, kiek geri žibintai kainuotų, ir supranti, kad artimiausiam laikui svajonių užtenka. Svarbiausia, kad ši išsipildytų“, – šypsosi išpuoselėto miško savininkas. Jis pastebi, kad kol kas miško gražinimo darbai nestovi vietoje. Šį tą stengiasi nuveikti pats: „Štai neseniai radau gražų, didelį akmenį ir jį parsivežiau. Tokie dalykai daug nekainuoja“, – pasakoja taip pat miško keliuką savo lėšomis praplatinęs pašnekovas. Pasakodamas apie administracinius KPP priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ reikalus, Steponas Vaitkus sako, kad su problemomis nesusidūrė: „Ir dokumentų tvarkymas, ir reikalavimų laikymasis bėdų nekelia. Gal todėl, kad jau turiu patirties. Kai NMA atvažiuoja patikrinti, ar viskas gerai, jokio streso nepatiriu. Žinau, kaip kas vyksta, kokios procedūros. Apskritai šioje priemonėje dalyvauti nesudėtinga, svarbiausiai iš pat pradžių parengti gerą miškotvarkos projektą“, – įsitikinęs S. Vaitkus.

Laikytis įsipareigojimų sekasi ne visiems Deja, kaip pastebi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sekasi ne kiek­vienam šios priemonės dalyviui. Dažniausiai pasitaikanti bėda – už paramos lėšas įrengti, tačiau vėliau apleisti objektai. Palikti be priežiūros jie sunyksta – aplink atsiranda daug šiukšlių, takeliai ir aikštelės apauga krūmais, o nepataisyti stalai, pavėsinės, laužavietės ir kita infrastruktūra trūnija. Tokia situacija paramos gavėjui gali grėsti sankcijomis. „Pavyzdžiui, jei už paramos lėšas įrengta pavėsinė sulūžusi, laikoma, kad toks objektas nebeatitinka paramos gavimo sąlygų, nes jis nebeteikia tos naudos, kurią turėjo teikti. Tad norėdamas išvengti sankcijų, taikomų už paramos sutarties sąlygų nesilaikymą, paramos gavėjas turėtų atidžiai prižiūrėti infrastuktūrą savo miške. Pažymėtina, kad infrastruktūra turi išlikti nepakitusi visą įsipareigojimų laiką. Tai reiškia, kad pastatyta laužavietė ar suoliukai turės stovėti ne vienus metus“, – atkreipia dėmesį NMA Projektų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė. Ar finansuojamas objektas miške nesunykęs ir kaip laikomasi kitų įsipareigojimų, NMA įsitikina per patikras vietoje. Objektą NMA specialistai gali tikrinti penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Jei projektas įtrauktas į rizikingų projektų sąrašą – septynerius metus. Už paramos sutarties sąlygų nesilaikymą gresia sankcijos, tarp kurių – suteiktos paramos sugrąžinimas. Pasitaiko, kad apie netvarkingas poilsiavietes, įrengtas pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) parama kaimui, NMA specialistams praneša ir miško lankytojai. „Žmonės kreipiasi ir tiesiogiai, ir per „Pasitikėjimo liniją“. Visuomenė vis geriau supranta paramos administravimo reikalavimus ir rūpinasi, kad ES ir Lietuvos biudžeto lėšos būtų tinkamai panaudotos“, – teigia NMA specialistė.

Stepono VAITKAUS asmeninės nuotraukos