Prisitaikymas prie ekstremalių situacijų – galimybė kiekvienam

– Kokius pagrindinius iššūkius klimato kaita kelia ūkininkams?

– Tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai klimato kaitos iššūkiai ūkininkams labai reikšmingi. Orai darosi sunkiau nuspėjami, o ekstremalūs reiškiniai – sausros, potvyniai, liūtys, krušos, karščio bangos – vis dažnesni ir Lietuvoje, ne tik kitose šalyse. Dėl netipiškai besikeičiančių orų ūkininkams sunkiau prognozuoti veiklų laikotarpį – sėją, tręšimą, derliaus nuėmimą. Ekstremalios orų sąlygos turi įtakos ir augalų derliui, nes dėl šalnų, sausrų, per didelio lietaus kiekio derlius sumažėja, taip pat atsiranda vegetacijos sezono pokyčių – derlius sunoksta per greitai arba nebespėja užaugti. Šiltėjantis klimatas taip pat sudaro palankesnes sąlygas kenkėjams ir ligoms plėstis į naujus regionus.

– Ar paveikiamas ir gyvulininkystės sektorius?

– Poveikio neišvengia ir gyvulininkystės sektorius – gyvūnai patiria karščio stresą, taip pat yra paveikiami pašarų kokybės, kuriai įtakos turi klimato pokyčiai.

Kalbant apibendrintai, tiek augalininkyste, tiek gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus veikia klimato kaita, tačiau žemdirbiai patiria didesnių finansinių nuostolių, nes, esant sausrai, reikia papildomai laistyti, o jei perteklinis lietus – gresia dirvos erozija, išplaunamas maisto medžiagų sluoksnis, reikia daugiau tręšti. Visa tai sudaro finansinius nuostolius, ūkininkams sunkiau prognozuoti pajamas, nes jos nepastovios, be to, reikalingos didesnės investicijos prisitaikymui prie klimato kaitos, pavyzdžiui, laistymo sistemoms ar melioracijai, priklausomai nuo to, kokioje situacijoje yra ūkininkas. Kainuoja ir naujos augalų veislės sėklos, pasėlių draudimas ir kt.

– Kaip klimato kaita veikia atskiras augalų veisles? Ar jau yra tokių, kurių nebepavyksta sėkmingai auginti Lietuvoje?

– Dar nėra fiksuota, kad kažkurių augalų veislių nebegalima auginti Lietuvoje. Mokslininkai vykdo tyrimus, kaip adaptuoti esamas ar naujas augalų veisles kintančioms klimato sąlygoms. VDU ŽŪA ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras bei Kopenhagos universitetas šiais metais pradės įgyvendinti projektą „Augalų fenotipavimas sveikam maistui ir tvariems agrobiologiniams ištekliams“, kurio metu bus atliekami nauji augalų genominių technologijų, fenotipavimo, adaptyvumo aplinkai ir biožaliavų kokybės išsaugojimo tyrimai bei duomenų analizė. Pasitelkus genų inžineriją, kitas naujas technologijas, bus kuriamos naujos, adaptuotos augalų veislės, kurios lengviau prisitaikys prie neišvengiamų pokyčių.

Taip pat nacionalinis akreditacijos biuras akreditavo VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro Genetinių tyrimų laboratoriją. Joje bus atliekami inovatyvūs tyrimai, kurių rezultatai prisidės prie gyvūnų genetinių savybių gerinimo.

– Kas padėtų ūkininkams geriau prisitaikyti prie ekstremalių situacijų?

– Metodų ir būdų yra daug bei įvairių. Vienas iš jų yra tinkamų augalų veislių pasirinkimas. Mokslininkai, konsultantai ir ūkininkai turi dirbti kartu, kad parinktų klimato kaitai atsparesnes augalų veisles – ankstyvesnes, vėlyvesnes ar labiau prisitaikiusius prie naujų ligų, kenkėjų, šalnų.

Klimato kaita keičia žemės ūkio produktų gamybos metodus. Naujoje Europos aplinkos agentūros klimato kaitos ataskaitoje rekomenduojama auginti pasėlius, atsparesnius karščiui ir šalčio bangoms, sausrai ir kenkėjams, dirvožemio apsaugai žiemą naudoti dengiamąsias kultūras. Jei kalbame apie drėgmės suvaldymą, reikėtų naudoti naujausias drėkinimo technologijas, diegti inovatyvias laistymo sistemas, pasitelkiant skaitmenines technologijas, optimizuoti drėkinimo sąnaudas.

Reikšmingos tampa ir kitos technologinės dirvožemio gerinimo priemonės. Svarbu paminėti, kad į žemės ūkį ateina naujausios skaitmeninės technologijos, kurios itin efektyvios mažinant klimato kaitos iššūkius. Palydovai ir žemės ūkio dronai jau dabar naudojami augalų apsaugai, dirvožemio kokybės nustatymui, duomenų surinkimui ir pan. Duomenų surinkimas integruojamas į palydovines pasėlių stebėjimo sistemas, kad būtų nuolat kontroliuojamas augalų augimas ir surenkama išsami informacija, reikalinga imtis tam tikrų auginimo veiksmų.

– Kokias dar svarbias naujoves išskirtumėte?

– VDU ŽŪA mokslininkai vykdo įvairius augalų tyrimus. Tiriami „Kernza“ daugiamečiai javai, atsparūs klimato kaitai, turintys gilią šaknų sistemą, atsparūs sausrai, kaupiantys dirvožemio organinę anglį, tausojantys dirvožemį.

Bandymų stotyje tiriami žieminiai žirniai – tai taip pat nauji augalai, kuriuos auginti tapo įmanoma dėl klimato atšilimo ir išvestų naujų veislių. Taip pat šiuo metu mokslininkai atlieka žieminių kviečių sėjos laiko tyrimus. Dėl klimato kaitos keičiasi ir žemės ūkio augalų sėjos laikas, todėl reikalingi tyrimai, kad būtų patikslintas sėjos laikas. Anksčiau buvo tirtas žieminių ir vasarinių rapsų sėjos laikas. Šie tyrimai atlikti taip pat dėl klimato kaitos.

Šylant klimatui ir išvedus naujų veislių vis dažniau auginami kukurūzai grūdams, o ne biomasei. Šiuo metu planuojama auginti sojas – tokia galimybė atsirado taip pat šiltėjant klimatui.

– Kaip žemės ūkį keičia skaitmenizacijos procesai?

– Dirbtinis intelektas (DI) suteikė galimybę kurti agrarines prognozes ankstyvo perspėjimo sistemoms. Laikui bėgant, sukaupiama vis daugiau duomenų, DI vis tiksliau gali prognozuoti, kokios netipinės situacijos gali pasitaikyti ir kaip efektyviau jas suvaldyti. Dėl skaitmenizacijos procesų galime realiu laiku stebėti augalų būklę ir prognozuoti, kaip konkrečiu atveju elgtis, kad ją pagerintume. Dirvožemio būklė stebima dronais ir specialiais jutikliais, kurie padeda tiksliau planuoti sėją, tręšimą, laistymą taikant tikslinį ūkininkavimą.

Žemės ūkio verslo skaitmeninimas leis pritaikyti tokius ūkio valdymo sprendimus ir paskatins inovacijas, kurių nebuvo įmanoma diegti dėl duomenų trūkumo. Visų pirma, tai didesnės galimybės valdant rizikas. Atsiradus galimybei rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius realiu laiku jutikliais, dronais, palydovais, atsivers galimybė valdyti gamtines, technologines rizikas realiu laiku. Mokslininkai prognozuoja, kad ir darbuotojų parinkimas bus labiausiai susijęs su jų gebėjimais valdyti rizikas ir taip pat visiškai persikels į elektroninę erdvę.

Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės etapuose – žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, sumažinti rankų darbo poreikį, palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Produktų kilmės atsekamumo technologijos ir skaitmeninės logistikos paslaugos suteikia galimybę supaprastinti žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandines, kartu teikdamos patikimą informaciją vartotojams ir padidindamos šias technologijas taikančių ūkininkų konkurencines galimybes.

Visa ši technologinė pažanga padės pasiekti tikslą sukurti atsparesnes, našesnes ir tvaresnes žemės ūkio ir maisto sistemas, geriau tenkinančias vartotojų poreikius.

– Kaip paprastais būdais sumažinti ekstremalių situacijų poveikį jau šiandien?

– Vienas iš būdų yra augalų įvairovės diversifikavimas. Patariama auginti daugiau nei vieną kultūrą, o dar geriau – derinti augalininkystės ir gyvulininkystės veiklas viename ūkyje ar ūkine veikla užsiimančioje įmonėje. Tai mažina riziką – jei viena kultūra neužaugs, užaugs kita ir nebus tokių didelių nuostolių. Taip pat kuo toliau, tuo labiau populiarėja pasėlių draudimas nuo stichinių nelaimių, gamtos reiškinių neigiamo poveikio. Buriasi įvairūs ūkininkų savitarpio pagalbos fondai, klimato pritaikymo fondai, taip pat yra numatyta ES parama, skirta klimato kaitos pasekmių mažinimui. Be to, vyksta įvairūs mokymai, konsultacijos su agronomais, mokslininkais, klimatologais, kurių metu supažindinama su įvairiomis technologijomis, galinčiomis padėti ūkininkams valdyti ekstremalių situacijų rizikas.

– Ar tinkama šiuo metu galiojanti ekstremalių situacijų nustatymo tvarka, ar reikėtų pokyčių?

– Manau, kad esanti tvarka ir vertinimo kriterijai yra tinkami nustatyti, kada gamtos sąlygos stipriai nukrypsta nuo daugiamečio vidurkio ir sukelia žalą pasėliams. Bet kadangi klimato sąlygos keičiasi sparčiai, tai šie normatyvai taip pat nėra status quo. Esant poreikiui, jie bus atitinkamai pakoreguoti, tačiau šiuo metu ekstremalių situacijų nustatymo tvarka yra efektyvi.

– Kaip manote, ar ūkininkai gauna pakankamas kompensacijas, kai patiria nuostolius dėl gamtos stichijų?

– Negaliu pasakyti vienareikšmiškai, nes kompensacijų yra įvairių. Pavyzdžiui, pasėlių draudimas nustatomas objektyviai ir patvirtintomis skaičiavimo metodologijomis įvertinama, kiek nuostolių patyrė ūkininkas. Negana to, ūkininkai patys tvarko apskaitą ir žino, kokio derliaus tikimasi iš atitinkamo dirbamos žemės ploto, todėl kreipiasi adekvačios kompensacijos pagal turimą asmeninę patirtį. Manau, kad kriterijai ir tvarka tikrai yra ganėtinai gera.

– Ar sutiktumėte, kad, kalbant apie ekstremalias situacijas, labai reikšmingas yra ūkininkų lankstumas?

– Tikrai taip. Ūkininkai turi žinoti, kad jie yra verslininkai, o visuose versluose pasitaiko įvairių rizikų. Žemės ūkio verslas žymiai rizikingesnis, nes prisideda ir gamtos rizikos, taip pat geopolitinės, pavyzdžiui, karo Ukrainoje pasekmes ūkininkai tikrai patyrė.

Ūkininkai turėtų labai galvoti, skaičiuoti, prognozuoti ir imtis rizikos valdymo mažinimo priemonių – tiek standartinių, tokių kaip draudimas, tiek inovatyvių, pavyzdžiui, finansų inžinerijos. Be abejo, labai reikšmingos yra šiuolaikinės technologijos, tokios kaip tikslinis ūkininkavimas ar neariamoji žemdirbystė. Tai irgi yra rizikos mažinimo priemonės. Reikia prisitaikyti prie to, kas neišvengiama, o tam reikalingas lankstumas ir suvokimas, kad ūkininkai yra tokie pat verslininkai, kaip ir visi kiti.

– Kaip dar galima auginti atsparumą, prisitaikymą prie ekstremalių situacijų?

– Galėtume sekti geraisiais kitų šalių pavyzdžiais. Štai senosiose Europos šalyse kur kas labiau išplėtotos draudimo priemonės, o mūsų ūkininkai dar gana atsargiai žiūri į jas. Dar labai svarbu, kad ūkininkai nuolat mokytųsi – reikia labai daug įvairių žinių, ypač dabar, kai žemės ūkyje taikomi skaitmenizacijos ir robotizacijos sprendimai rizikų mažinimui. Reikia keisti ūkininkavimo būdus, pasirinkti naujas kultūras ar veisles, diegti tvaresnes technologijas, mokytis iš gerųjų pavyzdžių, konsultuotis su mokslininkais ir specialistais praktikais.

Projektą „Klimato kaitos įtaka Lietuvos žemės ūkiui“ iš dalies finansuoja