Pristatė klimato kaitos prognozes: orų ekstremumai atrodo nelogiški, reikės naujų rizikų valdymo produktų ir intensyvesnio valstybės kompensavimo

Klimato kaitos prognozės iki 2100 metų

Pagrindinės prognozės iki 2100 metų atrodo taip: vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje gali pakilti 1,5-5,1 °C; sparčiausiai temperatūra augs šaltuoju laikotarpiu, vasarą išaugs karštų dienų (> 30 °C) ir šiltų naktų (> 18 °C) skaičius; vidutinis kritulių kiekis išaugs 3,7-13,5 proc.; labiausiai kritulių padaugės žiemos sezonu (iki 27,5 proc.) dėl dažniau iškrentančio lietaus; vasarą kritulių kiekis keisis nedaug, tačiau jie dažniau iškris gausių ir intensyvių liūčių metu; maksimalus per vieną parą iškrentantis kritulių kiekis gali išaugti 17,4 proc.; vidutinė sniego dangos laikymosi Lietuvoje trukmė sumažės 17-56 dienomis; vėlyvų šalnų rizika augalams didės dėl ankstesnės vegetacijos pradžios, lemiančios ankstyvesnį žydėjimą; matysime ankstesnės sezono pradžios ir vėlesnės pabaigos požymius su perkūnijomis ir smarkesnėmis liūtimis.

Iš visų ekonomikos sektorių žemės ūkis, o tuo pačiu ir maisto saugumas, pirmiusia pajaučia klimato kaitos padarinius. Turint omenyje, kad maisto poreikis pasaulyje didėja, o žemės ūkis sukuria 1/3 pasaulio BVP, sudaro 20 proc. Lietuvos eksporto ir yra pagrindinis verslas regionuose, šios klimato kaitos prognozės signalizuoja – kam žemdirbiai ir visa pasėlių apsaugos sistema turi pradėti ruoštis.

Pernai Lietuvoje – visos rizikos

Tai, kad šios prognozės pradeda pildytis, jau mato ir Lietuvos žemdirbiai.

„Kasmet apklausiame žemdirbius – kokios rizikos jų pasėliams atrodo aktualiausios, ir matome, kad jie įžvelgia vis didesnes ir plačiau apimančias rizikas, šalia tradicinių krušos, audros ir liūties rizikų, nuo kurių draudžiasi absoliuti dauguma“, - sako pasėlių savidraudos fondo vadovas.

„VH Lietuva“ duomenimis, pernai Lietuvoje pasireiškė visos 8 rizikos, nuo kurių žemdirbiai gali apdrausti pasėlius: apie 132 tūkst. ha pažeidė liūtis, 127 tūkst. ha nuniokojo audra, 41 tūkst. ha – iššalimas, 28 tūkst. ha – kruša, 12 tūkst. ha – šalna, mažesnius plotus – stichinė sausra, ilgalaikis lietus ir ugnis.

„Prieš kelis metus manęs kolegos Vokietijoje klausė, ar gali būti, kad tais pačiais metais ištiks ir stichinė sausra, ir ilgai trunkantis lietus. Dabar jau tikrai galiu pasakyti – gali. Jei pirmais metais, kai tai užfiksavome, dar galvojome, kad tai nepasikartos, tai dabar jau turime kelerių metų faktus, kad tokie klimatiniai ekstremumai vyksta vienas šalia kito“, - žemdirbių renginyje VDU Žemės ūkio akademijoje kalbėjo M. Rusteika.

„Prognozę, kad kritulių kiekis keisis nedaug, tačiau jis iškris gausių ir intensyvių liūčių metu, jau stebime Lietuvoje. Praėjusią vasarą matėme, kai per dvi paras iškrenta 150-200 ml lietaus – tai yra milžiniškas kiekis. Liūties pavidalu iškrentantys krituliai žemės ūkiui niekuo nepadeda, jie nukeliauja nuo laukų į upes, lyg jų nebūtų nebuvę. Prognozės, kad maksimalus per vieną parą iškrentančių kritulių kiekis gali išaugti 20 proc. – žemdirbių tikrai neguodžia, todėl tam reikia ruoštis“, - supranta pasėlių savidraudos fondo vadovas.

Klimato kaitos pokyčiams ruošiasi 3 lygmenimis

Lietuvos žemdirbiai dažnai kartoja, kad 50 proc. rezultato priklauso nuo paties žemdirbio, o 50 proc. – nuo pono Dievo. Todėl daro viską, kas priklauso nuo jų pačių: optimizuoja pasėlių struktūrą (sėja tarpinius augalus ir kt.), diegia pokyčius auginimo technologijose (tręšimas, augalų apsauga, veislių asortimentas).

„Vis dėl to įrodyta, kad techninės-organizacinės priemonės, tokios kaip šiuolaikinis drenažas ir pasėlių draudimas, labiausiai gali padėti apsisaugoti nuo patiriamų nuostolių“, - akcentuoja M. Rusteika.

Ypač jis atkreipia dėmesį į temperatūros kaitos prognozes.

„Kaitra yra ateities rizika, bet ji pasireiškia, skirtingais metais, jau ir dabar. Temperatūros augimo prognozės pranašauja tikrai didelę problemą ir mes turime kalbėti apie naujų rizikų draudimo įvedimą į rinką, nes žemdirbiai patiria nuostolius. Ypač tai matome tarp žemdirbių, kurie pagrinde sėja vasarinius augalus. Šalnos, kurios tęsiasi po tris savaites, taip pat yra iššūkis žemės ūkio sektoriui“, - pastebi M. Rusteika ir šioje vietoje pabrėžia valstybės kompensavimo mechanizmo svarbą.

Lietuvoje 80 proc. besidraudžiančių žemdirbių dabar pasirenka pasėlių draudimo produktus, kurie apima krušą, audras, liūtį ir dar po 1-2 papildomas rizikas. Jeigu draudimas nebūtų iš dalies kompensuojamas valstybės, greičiausiai draustųsi tik nuo krušos. Kol pasėlių draudimas Lietuvoje nebuvo kompensuojamas, buvo draudžiama apie 6 tūkst. hektarų pasėlių. Atsiradus kompensavimui, pernai metų duomenimis, Lietuvoje buvo draudžiama 580 tūkst. hektarų pasėlių.

 „Jeigu pasėlių draudimas neįperkamas – žemdirbiai juo nesinaudos, o kreipsis į valstybę dėl patirtų stambių nuostolių kompensavimo. Todėl Europoje vis daugiau vyriausybių priima sprendimus kompensuoti dalį pasėlių draudimo įmokų, nes kompensavimo mechanizmas skatina žemdirbius rūpintis savo ūkiais, o valstybei leidžia išvengti neplanuotų išmokų. Valstybė žino, kad skirdama 10-15 mln. eurų daliniam pasėlių draudimo įmokų kompensavimui kasmet gali sutaupyti 200-300 mln. eurų. Prisiminkime pavyzdį, kai, kalbant apie liūties ar krušos pasekmes, žemdirbiai buvo pateikę vyriausybei raštą dėl 200 mln. eurų patirtų nuostolių atlyginimo“, - apie vieną iš pagrindinių apsaugos nuo klimato kaitos padarinių priemonių renginyje su žemdirbiais kalbėjo dr. M. Rusteika.

VDU Žemės ūkio akademijoje vykusiame žemdirbių renginyje pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovo pristatytos klimato kaitos prognozės iki 2100 metų yra pagrįstos surinkta ir apibendrinta mokslininkų, meteorologų, ilgalaikių meteorologinių skaičiavimų bei draudimo ir perdraudimo organizacijų informacija.

„VH Lietuva“ informacija