Privati nuosavybė valdininkams tėra mitas?

Ko verti pažadai?

„Ar Lietuvoje yra viena Aplinkos ministerija (AM), ar dvi, viena kitos nesiklausančios? – Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) retorinį klausimą kėlė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas Algis Gaižutis. – AM vadovybė – ministras ir viceministras – buvo žadėję, kad pievos ir šlapynės nebus nustatomos, kol nebus iš anksto informuojami žemės savininkai.

Tokių viešų patikinimų, kuriuos galime dokumentuoti, buvo dar trys, bet nueita kitu keliu.“

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis aiškino, kad Lietuvos gyventojai, gavę VSTT laiškus apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jų sklypuose, atakuoja Seimo narius, rajonų savivaldybių administracijų specialistus, norėdami išsiaiškinti, ką visa tai reiškia. KRK jau ne kartą buvo diskutuota apie minėtų žemėlapių projektus, buvo kviečiama neskubinti proceso, daugiau išdiskutuoti, tikslinti duomenis, iš anksto informuoti savininkus ir prašyti jų sutikimo.

„Rugsėjo 27 d. KRK, atsižvelgdamas į visus svarstymus ir pasisakymus, priėmė protokolinį nutarimą. Gavome AM atsakymą, kur pažymima, kad tarnyba įvykdė ir net gerokai viršijo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimą viešinti parengtų žemėlapių projektus. Siūlymas žemėlapius tvirtinti tik juos suderinus su žemės ūkio savininkais ir gavus jų sutikimą neužtikrintų viešojo intereso“, – AM atsakymą citavo KRK pirmininkas.

V. Pranckietis prisipažino, kad jam kojas pakirto, kai radijo laidoje, diskutuodamas su VSTT vadove Agne Jasinavičiūte, išgirdo, kokiai daliai gyventojų turės įtakos patvirtinti aptariami žemėlapiai. „Išsiųsta 300 tūkst. laiškų – kaip pasveikinimas prieš Kalėdas, tokia rapsodija. Tai jau kelia sąmyšį valstybėje ir čia šypsenos jau nebetiks, nes tai yra kaip reikiant žmonių suerzinimas. Jeigu šeimoje yra bent trys asmenys, tai užmačios įtakos turės beveik milijonui gyventojų“, – problemos mastą įvardijo V. Pranckietis.

KRK narys Juozas Baublys antrino, kad žmonės jau net parduotuvėse vieni kitų klausinėja, ką daryti ir kur kreiptis dėl gautų laiškų, kuriuose kalbama apie apribojimus jų žemėje. „Sukelta daug problemų, nors buvo galima visiškai kitaip spręsti, tai tikrai yra „dovanėlė“ prieš šventes. Be to, privati nuosavybė – šventas dalykas, reikia girdėti ir žemės savininkų nuomonę, bet šiuo atveju einama visai kitu keliu“, – kalbėjo parlamentaras.

Ar juridiškai galioja?

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis patvirtino, kad savivaldybių administracijų darbuotojus užplūdo gyventojai, prašydami paaiškinimų. Anot jo, LSA kreipėsi į AM ir prašė organizuoti susitikimą, seminarą, kad būtų apmokyti specialistai, bet iki šiol atsakymo negavo. „Pastebima, kad tie žemėlapiai nesutampa su savivaldybių administracijų turimais žemėlapiais, informacinės sistemos nesuderintos. Jeigu natūroje nebuvo patikrinta tai, kas atsidūrė žemėlapiuose, laukia didžiulės darbų apimtys“, – teigė LSA atstovas.

A. Gaižutis atskleidė dar vieną prieštaringą dalyką: „Mums kilo klausimas, kur rasti juridiškai galiojantį patvirtintą šlapynių ir pievų žemėlapį, nes yra patvirtintas ir pasirašytas tik pats direktorės įsakymas. O nurodytoje sistemoje skelbiami žemėlapiai neturi jokio patvirtinimo, kad tai yra juridinę galią turintis dokumentas su skaitmeniniu parašu. Ir dabar diskutuojant yra svarbu, ar tos nuostatos, kurios yra nusiųstos Registrų centrui, yra juridiškai galiojančios.“

LMŽSA pirmininkas tęsė, kad neinformavus žemės savininkų apie ketinimus riboti veiklą jų nuosavybėje ir dabar išsiuntus 300 tūkst. laiškų, akivaizdu, kad ne tik griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, bet ir labai neefektyviai naudojami ištekliai. „Žemėlapiuose yra daugybė klaidų. Kodėl nesinaudota kasmetinio deklaravimo duomenimis? Ūkininkai sako, kad už tą deklaruotą plotą gauna išmokas, Nacionalinė mokėjimo agentūra atlieka patikras, o dabar atsiunčia laišką, kad čia yra pieva ar šaltinynas. Ir miškų kadastru nesivadovauta. Yra atvejų, kai prieš 7, 8 ar 11 metų įveisti miškai priskirti pievoms, ir žmonės turi tai įrodinėti“, – stulbinančius faktus, kaip nesiskaitoma su šalies piliečiais, minėjo A. Gaižutis, paraginęs įstatymų leidėjus keisti įstatymą, kad daugiau nebūtų kada tik sumanius prisidengiama viešuoju interesu.

Iš kur natūralios pievos?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko pasisakymas turėjo dar labiau šokiruoti žemės savininkus, kurių sklypuose fiksuotos natūralios pievos. „Lietuvoje klaidingai įvardijamos natūralios pievos. Jų iš viso beveik nėra, nes visos pievos mūsų šalyje yra atsiradusios dėl žmogaus veiklos. Natūralios pievos yra, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje – prerijos, Afrikoje – savanos, Europoje – stepės. Mes esame miškų zonoje, todėl bet koks plotas, kuris yra neprižiūrimas, jame neganomi gyvuliai ir nevykdoma žemdirbystė, per 10 metų virsta mišku. Taigi natūralių pievų neturime“, – konstatavo jis.

Žemdirbių organizacijos atstovas pateikė konkretų pavyzdį iš Kėdainių rajono. Nevėžio slėnyje keli šimtai hektarų yra pažymėti kaip natūralios pievos, nors nuosavybės dokumentuose nurodoma, kad ten nuo 1972 metų yra dirbama žemė, periodiškai ariama ir įsėjamos kultūrinės žolės, intensyviai prižiūrimos ir gaminami pašarai. „Dabar šią teritoriją pavadinus natūralia pieva, ūkis, kuris tas pievas daug metų prižiūrėjo, jos atsisakys, nes neįmanoma bus gauti ekonominės naudos. O žemės savininkas praras pajamas už nuomą, jo turtas taps bevertis. Tokiu būdu Lietuvoje nusavinama apie 170 tūkst. ha žemės, ir tai turės įtakos 300 tūkst. Lietuvos žmonių gyvenimui, jų veiklai. Nežinau, ar tai yra teisinga?“ – retoriškai klausė A. Macijauskas.

Ar valstybė pajėgi sumokėti?

„Aiškėja, kad valstybės biurokratai pakankamai gerai dirba savo darbą, bet ir akivaizdu, kaip tokio darbo rezultatus priima piliečiai“, – pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jis apeliavo į Lietuvos Konstituciją, kurioje parašyta, kad žmogaus nuosavybė – šventa, bet dėl viešojo intereso ji gali būti apribojama ir atimama su sąlyga, jog už tai bus teisingai atlyginta.

„Dėl teisingo atlyginimo galima ginčytis, būna daug teismų. Ar valstybė dabar, kai be skolinimosi nesubalansuojamas biudžetas, pajėgi prisiimti naujų įsipareigojimų ir tinkamai atlyginti už numatytus suvaržymus? Ir čia dar ne viskas. Yra politinių ambicijų suvaržymus toliau plėsti į didesnes teritorijas. Norėtųsi, kad politikai blaiviai atsakytų, ar valstybė turės iš ko susimokėti už pralaimėtas bylas, kai daug jų pasieks teismus ir žemės savininkai laimės?“ – daug klausimų kėlė LŪS vadovas.

Klaidų gausa – skandalinga

VSTT direktorė KRK posėdyje aiškino, kad tarnyba veikė vadovaudamasi teisės aktais: „Visas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų įgyvendinimo procesas organizuojamas pagal SŽNS įstatymą, kuris buvo priimtas dar 2019 m. Vėliau pagal Vyriausybės nutarimą mes buvome įpareigoti parengti ir patvirtinti šiuos žemėlapius, taip pat organizuoti visą procesą.“

A. Jasinavičiūtė atsakė į priekaištus dėl netikslumų žemėlapiuose ir nesutiko, kad žemėlapiai parengti remiantis duomenimis „iš debesų“: „Dirbo daug specialistų ir mokslo žmonių, buvo analizuota daugiau kaip 15 duomenų šaltinių, kurie yra oficialūs ir vieši.“

Tačiau KRK pirmininkas V. Pranckietis priminė, kad AM susitikime buvo pripažinta, jog yra net apie 50 proc. klaidų. Į diskusiją įsitraukęs aplinkos ministras S. Gentvilas sutiko, kad pridaryta daugybė klaidų, ir prasitarė apie įspūdingus ir skandalingus skaičius – pirminiame žemėlapių projekte buvo net dvigubai daugiau natūralių pievų – apie 150 tūkst. ha, vėliau jų plotai sumažinti iki 75 tūkst. ha.

AM stengiasi dėl ŽŪM?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 131, 2023 m. lapkričio 21 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.