Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Problema valdžiai akių nebado: skęstame ir skęsime

2024/02/11


Lietus prausia pasėlius, vanduo semia žieminius javus ir rapsus. Jei pavasaris bus lietingas ir vanduo greitai nenuslūgs, žemdirbiai patirs didelių nuostolių, kurių gal ir nebūtų, jei ne sukežusios melioracijos sistemos. Tik dėl jų valdžiai galvos pernelyg neskauda – kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, vykdant žaliąjį kursą, vis garsiau transliuojamas valdžios įsitikinimas, kad balos, esančios laukų viduryje, yra vertybė, kurios judinti gal net negalima.  

Alina žiemkenčius

Kai kuriuose Ukmergės r. ūkininko Valentino Genio žieminių pasėlių laukuose telkšo vanduo. Tai – dėl įšalo. „Dabar formuojasi ledas. Kaip bus pavasarį? Neaišku. Dėl netvarkingų melioracijos įrenginių kasmet prarandamas derlius. Tai – nemenki nuostoliai“, – teigė vyras. To paties rajono ūkininkas Rimantas Rudminas tikino, kad nutirpęs sniegas ir lietus po vandeniu šiek tiek pasėlių buvo panardinęs, tačiau viskas „proto ribose“. Širvintų r. ūkininko Dominyko Kisieliaus žiemkenčiuose balos susiformuoja kiekvienais metais. „Kai būna liūtys, laukuose susikaupia daug vandens. Tokių vietų ūkyje yra nemažai“, – tvirtino D. Kisielius.

LŪS pirmininkas R. Juknevičius aiškino, kad ant įšalusios žemės buvo iškritę daug kritulių, tirpo sniegas, todėl kai kurios teritorijos buvo užlietos vandeniu.

„Dabar ten formuojasi ledas, po juo žiemkenčiai gali uždusti. Nerimą kelia tai, kad žiemkenčių laukai – be sniego, todėl jie nebus apsaugoti nuo galimų staigių atšalimų. Žiemkenčiai jau yra įšalę, jų šaknys nefunkcionuoja, o pavasarinė saulė džiovina virš dirvos esančią augalų dalį. Akivaizdu, kad tai alina žiemkenčius. Iš jų pavasarį bus pareikalauta daugiau energijos. O energiją po truputį sekina šaltis, saulė ir vanduo“, – pastebėjo LŪS pirmininkas.

Nepakankamas dėmesys

Kiekvieną pavasarį tirpstantis sniegas ir ledas po vandeniu panardina dalį laukų. Kaip bus šiemet? Juk valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos inžineriniai statiniai (MIS) vis labiau dėvisi. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) savo tinklalapyje rašo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių MIS nusidėvėjimas praėjusiais metais siekė 72 proc. Ir kasmet didėja. Jau dabar 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės. ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė pripažino, kad dėl prastos melioracijos užlietų plotų derlingumas krenta iki 30 proc., tačiau kai kuriais atvejais gali kristi ir 100 proc. Ekspertai yra paskaičiavę, kad jei per ateinančius 20 metų nebus rekonstruotos melioracijos sistemos, priklausomai nuo oro sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, praradimai už negautą žemės ūkio produkciją gali siekti 4–8 mlrd. Eur.

Akivaizdu, kad didėjant dirbamų laukų užliejimo rizikai ir netinkamai funkcionuojant melioracijos sistemoms, mažėja ūkių konkurencingumas, prarandamas derlius. Todėl kyla klausimas – kada valstybė pradės rūpintis savo turtu? Pasak Ukmergės r. ūkininko V. Genio, valstybė savo turtu nesirūpina, o žemdirbiai prie melioracijos sistemų priežiūros visada prisideda tiek, kiek gali. Tačiau šis prisidėjimas yra tarsi užburtas ratas. „Dėl užliejamų plotų ūkininkai negauna tam tikros dalies derliaus, todėl negauna pajamų. Negauna pajamų, negali prisidėti prie tvarkymo. Patys šiek tiek paremontuoja, patys kažkiek pasikrapšto. Mūsų ūkis prisideda prie tvarkymo, tačiau prisideda tik tiek, kiek gali“, – pastebėjo V. Genys.

Silpnoji valstybės pusė

Šilutės r. ūkininkas Tomas Kazlauskas ŪP teigė, kad jų rajono ūkininkai dėl netvarkomos melioracijos netenka nuo 15 iki 50 proc. derliaus. Tai – didžiuliai nuostoliai. „Melioracijos įrenginiai kasmet vis labiau dėvisi. Apie tai tik kalbama. Reikėtų, kad prie melioracijos tvarkymo rankas pridėtų ŽŪM, Vyriausybė. Tačiau tai – silpnoji jų pusė. Ūkininkai išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį, todėl nuosavų lėšų investicijoms vargiai randa. Be abejo, sakoma, kad yra projektai, ūkininkai kviečiami dalyvauti. Tačiau paprastam kaimo žmogui labai sudėtinga praeiti biurokratinį mechanizmą. Ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra lyg ir turėtų skatinti panaudoti lėšas, tačiau pastaruoju metu viskas vyksta atvirkščiai. Žiūrima, kaip neskirti, kaip neduoti. Dėl kokių priežasčių? Nesuprantame“, – dėstė T. Kazlauskas.

Jis minėjo, kad ne tik melioracijos, bet ir kiti projektai vos juda. Pasak ŪP pašnekovo, jei reikalavimai projektams nebus supaprastinti, jų įgyvendinimas neintensyvės. „Aktyvesni ūkiai įdeda labai daug pastangų, kažką gal ir laimi. Tačiau situacija –
nedėkinga. Kartais sveri – ar verta tiek daug dūšios ir pastangų įdėti gaunant paramą, ar tiesiog nuosavomis lėšomis tvarkyti patiems tiek, kiek leidžia finansinės galimybės. Visi žinome, koks ministras – su juo sudėtinga susikalbėti. Vargu ar prie šios Vyriausybės, prie šio ministro bus padarytos kažkokios išlygos ir lengvatos“, – abejonių neslėpė T. Kazlauskas.

Šio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas taip pat kalbėjo, kad melioracijos sistemų būklė – bloga. „Ministras buvo pas mus atvažiavęs. Kalbėjome apie melioraciją. Koks buvo atsakymas? Tik rankų skėsčiojimas. Tie ūkininkai, kurių pasėliai labai skęsta, bando kažką daryti savomis lėšomis. O juk po žeme – valstybės turtas“, – apmaudo neslėpė K. Andrijauskas.

Ne vieno rajono problema

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

V. Zelenskis per invazijos metines dėkoja savo žmonėms ir kariams, žada pergalę

Kyjivas, vasario 24 d. (AFP-AP-BNS). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos metines, padėkojo savo šalies žmonėms ir kariams ir pareiškė, kad Kyjivas galiausiai pasieks...
2024/02/24

Lietuviai valgo mažiau kiaušinių nei latviai

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vištų kiaušinius kasdien valgo vos penktadalis lietuvių, latviai šį maisto produktą į savo mitybą įtraukia daug dažniau: kiekvieną dieną juos valgantys pasisakė beveik trečdalis apklaustų gyve...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...