Probleminių vilkų problema

Nelinksma statistika

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki šių metų rugsėjo 18 dienos užregistruoti 369 įvykiai, kurių metu buvo vilkų sudraskyti 1 122 ūkiniai gyvūnai, iš jų 909 avys. Ūkininkams padarytai žalai atlyginti, Aplinkos ministerijos duomenimis, iki rugsėjo 5-osios išmokėta 92 681,18 Eur. Praėjusiais metais ūkininkams už 2 149 sudraskytus gyvūnus buvo išmokėta 290 570,69 Eur.

Viena iš priemonių, turinti padėti ūkininkams apsaugoti savo turtą nuo plėšrūnų, yra 2023–2024 metų vilkų medžioklės sezono limito padidinimas iki 341 pilkasermėgio (pernai buvo leista sumedžioti 282). Ūkininkų tai neguodžia, nes šias metais Lietuvoje suskaičiuota mažiausiai 91 vilkų šeima. „Vilko apsaugos plane nurodyta, kad jeigu vilkų yra daugiau nei 62 šeimos, reikia užtikrinti tolygų populiacijos  mažėjimą ir išlaikymą, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) direktorė Gintarė Kisielienė.

„Tačiau medžioklės limitai nerodo, kad vilkų populiacija būtų mažinama“, – teigė pašnekovė.

Kita priemonė – probleminių vilkų paėmimas iš gamtos ne medžioklės sezono metu. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, šiais metais gauti 8 prašymai išduoti leidimus paimti iš gamtos probleminius vilkus Anykščių, Kaišiadorių, Plungės, Šilalės, Telšių, Utenos, Zarasų ir Šilutės rajonuose. Išduoti 7 leidimai, kuriais leista sumedžioti 11 vilkų. Vienu leidimu gali būti leidžiama paimti iš gamtos ne daugiau kaip 2 vilkus. Kol kas neišduotas leidimas Šilutės rajono savivaldybei, nes prašyme nebuvo pateikta visa reikalinga informacija ir privalomi duomenys.

Praėjusiais metais nebuvo išduotas nė vienas toks leidimas. AAA buvo gavusi du prašymus iš Alytaus ir Kupiškio rajonų savivaldybių, tačiau paprašius pateikti (patikslinti) informaciją, reikalingą leidimui išduoti, informacija nebuvo pateikta, todėl leidimai neišduoti.

„Manau, kad ši priemonė, kai probleminiai vilkai paimami iš gamtos ne medžioklės sezono metu, gerai neveikia. Gal sumedžiojamas kitas vilkas, ne tas, kuris pjovė naminius gyvulius. Jį sumedžioti galima tik atsitiktinai. Nėra jokios metodikos ar principo, kurį taikant būtų galima sumedžioti būtent probleminį vilką. Ši priemonė padeda, bet problemos neišsprendžia. Ūkininkams palengvėja, kad bent kažkas daroma. Vilkas, paragavęs lengvo grobio, vėl sugrįžta, bet prie namų arba urbanizuotoje teritorijoje jį pagauti gana sudėtinga, nes jis jautrus ir gudrus, todėl dažniausiai sumedžiojamas atsitiktinis individas ar neturintis patirties jauniklis“, – įsitikinęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukša.

Mokė medžioti vilkiukus

Į Plungės rajone Rolaičių kaime ūkininkaujančio Laimono Zaveckio 300 avių bandą vilkai įsisuko rugsėjo 20-osios naktį.

„Ryte, veždamas sūnų į mokyklą, ganykloje, esančioje maždaug už 100 metrų nuo namų, pamačiau tragišką vaizdą – galingu elektriniu piemeniu apjuostame aptvare gulėjo išpjauti 9 veisliniai avinai ir ėriukai, 6 avinams pavyko pabėgti, dar 2 buvo sužalota nugara, gerklė, juos pavyko išgydyti. Tą pačią naktį draugas matė vilkę ir tris vilkiukus, besisukiojančius prie jo elnyno, o paryčiais tikriausiai jie atėjo į mano ūkį“, – ŪP  pasakojo Lietuvos juodgalves ir tekselio veislių bei mišrūnes avis auginantis ūkininkas.

Vyrą ypač stebino vilkų drąsa prieiti taip arti namų, kai miškų aplink nėra, o iki Plungės centro – vos trys kilometrai. Vilkų puotos likučiai rodė, kad vilkė mokė medžioti vaikus. Buvo rasti vieno didelio vilko ir mažų vilkiukų pėdsakai. Gyvūnų išpjovimo būdas irgi patvirtino, kad vyko mokymai – vilkė laikė aviną už krūtinės, o vilkiukai draskė gerkles, plėšė papilves. Visi gyvuliai buvo vienodai išpjauti.

Už papjautus grynaveislius avinus ir ėriukus L. Zaveckiui bus sumokėta 3,5 tūkst. eurų kompensacija. „Kompensaciją gausiu, bet įsigyti naujus veislinius avinus nebus lengva. Važinėjau į vieną, kitą ūkį, bet tokių, kokius turėjau, nerandu. Be to, nežinau, ką parsivešiu. Mano buvo sveiki, žinojau genetiką, ir ėriukai gimdavo sveiki, augdavo greitai, jau 4 mėnesių leisdavau į prekybą. Nusipirkus naują aviną, prireiks metų eksperimentų, kol viską išsiaiškinsiu“, – būsimus sunkumus įvardijo L. Zaveckis.

Anot žemaičio, leidimą probleminiam vilkui paimti iš gamtos pavyko gauti po dviejų savaičių. Plungės rajono savivaldybė padarė viską operatyviai. Pirmą kartą dokumentai įstrigo Aplinkos ministerijos elektroninėje duomenų bazėje biomon.lt neįrašius avinų registracijos numerių, nes, ūkininko teigimu, anksčiau tokio reikalavimo nebuvę, be to, įrašyti reikia ne tam skirtoje eilutėje, o pastabose. Kitą kartą užkliuvo tai, kad, pildant prašymą dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos, vienoje grafoje žodį „pasėliai“ reikėjo ištrinti, o ne nubraukti.

AAA išdavė leidimą sumedžioti du vilkus. Vieną Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubui „Šateikiai“, kitą – „Platelių“ medžiotojų klubui.

„Praradome dvi savaites, nes probleminį vilką reikia medžioti kuo greičiau, karštais pėdsakais. Kitą naktį važinėjau aplink ir per termovizorių maždaug už 4 kilometrų mačiau vilkę su vilkiukais, ko gero, tą pačią, kuri darbavosi mano patinų aptvare“, – apmaudo neslėpė avių augintojas.

Prabėgus penkioms dienoms po leidimo išdavimo, ūkininką pasiekė žinia, kad maždaug už 20 kilometrų nuo jo namų „Šateikių“ kubo medžiotojui Petrui Griciui pavyko nušauti vilką.

„Manau, kad buvo nušautas ne probleminis, bet kažkoks kitas vilkas. Yra ir kita bėda – probleminiam vilkui pasirodžius „Šateikių“ klubo teritorijoje, jie jau negalės medžioti – limitas įvykdytas. Gal vertėtų pasekti Norvegijos pavyzdžiu? Ten jokių avių aptvarų nėra, tačiau ūkininkas turi teisę turėti šautuvą ir, pamatęs vilką šalia avių bandos, turi teisę jį iš karto nušauti. Dabartiniai mūsų valstybės įstatymai, atrodo, eina ta linkme, kad būtų kuo daugiau vilkų. Nesuprantu aplinkos ministro, kuris šypsodamasis pareiškia, kad turi pinigų nuostoliams atlyginti. Čia ne vien pinigai svarbu, augini gyvūną, prie jo prisiriši. Manau, jog įvykus išpuoliui ir komisijai nustačius žalą, turėtų būti suteikiama teisė iš karto pradėti medžioklę“, – mintimis su redakcija dalijosi L. Zaveckis.

Teko laukti mėnesį

Telšių rajone Vabaliuose 1 200 avių auginantis ūkininkas Gintautas Činskis nuo vilkų rugpjūčio mėnesį nukentėjo du kartus. Pirmą kartą pilkiai papjovė dvi ėriavedes ir du ėriukus, o prabėgus savaitei – du tekselių ir Ile de France veislinius avinus bei du ėriukus. Abu kartus avys buvo papjautos už 100 metrų nuo namų esančiuose aptvaruose.

„Laikėmės visų apsaugos priemonių, išskyrus vienos – suvarymo į tvartą, nors dalį avių kas vakarą sugename ir į tvartus. Gerai, kad pavyko apsaugoti bent veislinę bandą“, – ŪP sakė šešerius metus avis auginantis G. Činskis. Anot jo, ir anksčiau pasitaikydavo vilkų išpuolių, bet paskutinius trejus metus, tikriausiai dėl daugybės apsaugos priemonių, pilkiai į ūkį nebuvo įsiveržę.

„Kreipėmės dėl leidimo sumedžioti probleminius vilkus, tačiau dėl biurokratinių kliūčių jį suteikė prabėgus daugiau nei mėnesiui, nes nei seniūnija, nei savivaldybė neturėjo patirties, kaip reikia tiksliai užpildyti dokumentus. Kada pavyks sumedžioti vilką, neaišku, nors medžiotojai sako matę labai didelį vilką, kuris, manoma, ir buvo įsisukęs į mano avių bandą“, – kalbėjo G. Činskis.

„Mano ūkyje vilkai kas antri metai apsilanko. Nuo ūkio iki Vilniaus centro – vos 30 kilometrų. Šiais metais papjovė apie 70 kilogramų sveriančią avį, iš kurios liko tik kumpiai, galva, ir kailis, trims avims sužalojo gerkles ir šlaunis. Jas dar tikimės išgydyti“, – pasakojo Širvintų rajone 150 avių auginantis Adas Praprovas.

Ūkininko nuomone, kompensuos už avį 120–150 eurų, o atmetus važinėjimo išlaidas, liks juokinga suma. „Tai, kad iš streso gali išsimesti kitos avys, nieko nedomina. Daugiau sumaišties nei naudos iš tokios kompensacijos. Medžiotojai rado pėdsakų vos už 2 metrų nuo tvarto ir 40 metrų iki namo. Nuo vilko patikimiausia apsauga – kulka. Reikėtų leisti vilkus medžioti ištisus metus, tada, kai jie ateina į kiemą“, – redakcijai savo nuomonę išsakė A. Praprovas.

Pavyko iš pirmo karto

„Vyko medžioklė. Buvau bokštelyje ir apie pusę septynių vakaro maždaug už 300 metrų pamačiau, kad kažkas sujudėjo. Per žiūronus pamačiau kažką panašaus į vilką. Iš pradžių pamaniau, kad gal kokio grybautojo pasiklydęs šuo. Kurį laiką stebėjau jį pamiškėje besižvalgantį ir uostinėjantį orą. Kai netrukus jis išėjo į pievą, supratau, kad tai yra vilkas. Palaukiau, kol ristele pabėgėjęs apie pusšimtį metrų jis pasiekė pievos vidurį ir atsidūrė už pusantro šimto metrų nuo manęs, iššoviau. Vienu šūviu pavyko sumedžioti stambų, apie 40 kilogramų svėrusį patiną. Ar tai buvo probleminis vilkas, negaliu pasakyti, tačiau, ko gero, tai buvo vedlys“, – apie medžioklę redakcijai pasakojo „Šateikių“ klubo medžiotojas P. Gricius.

Plungiškis medžioja jau beveik ketvirtį amžiaus, vilkų sakė matęs nemažai, tačiau sumedžioti pavyko pirmą kartą.

Medžiotojų ir žvejų būrelio „Germantas“ pirmininkas Gintautas Kybartas redakcijai teigė, jog leidimas sumedžioti vieną probleminį vilką Telšių rajone buvo duotas jų ir dar dviem medžiotojų būreliams – „Minijai“ ir „Žvėrių rojui“. Beveik 20 ūkininkų kreipėsi į savivaldybę, kad būtų išduotas leidimas pašalinti daug žalos pridariusį vilką.

„Vyrai tykoja prie papjautų gyvulių, stengiasi jį sumedžioti, bet vilkas yra gudrus žvėris, jį sunkiau pakloti nei briedį. Kol gavome leidimą, važiuodavome, stebėdavome, bet negalėjome nieko padaryti. Dabar irgi jį matome, bet kol kas sumedžioti nepavyksta. Esu ir pats jį matęs, labai didelis žvėris, maždaug trečdaliu stambesnis už Vokiečių aviganių veislės šunį. Liepos viduryje matėme, kaip jis vijosi elnio patelę su jaunikliu, o po kelių dienų netoli tos vietos buvo išpjautos avys. Manau, kad ūkininkams žalą daro kelios vilkų šeimos. Jei vienam būreliui būtų leidę sumedžioti po vieną vilką, tada efektas gal pasijaustų. Kai nuo spalio vidurio prasidės vilkų medžioklės sezonas, galėsime imtis aktyvesnių veiksmų, nes jie pradėjo per arti miesto lankytis, net šunį nuo grandinės nusitempė“, – pasakojo G. Kybartas.

Viena prielaidų, kodėl vilkai vis dažiau įsisuka į naminių gyvulių bandas, yra dėl afrikinio kiaulių maro stipriai sumažėjusi šernų populiacija. Šiemet „Germanto“  būreliui pavyko sumedžioti tik 17, o praėjusiais metais gerokai daugiau – 30 vilkų. Medžiotojo nuomone, minėtų būrelių plotuose, pagal jų stebėjimus, yra mažiausiai 5 vilkų šeimos.

„Mums priekaištaujama, kodėl nemedžiojame vilkų, nors žinome apie jų išpuolius, tačiau niekas nenori suprasti, kad be leidimo negalime to daryti. Gyventojai dėl leidimo sumedžioti probleminius vilkus turi kreiptis patys“, – aiškino G. Kybartas.

Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše numatyta, kad leistų paimti iš gamtos vilkų skaičius per metus negali viršyti 30 proc. nuo praėjusio medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limito.

Kiekvienas įvykis svarbus

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 116, 2023 m. spalio 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

LAAA, redakcijos ir pašnekovų nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Po vilkų siautėjimo Laimono Zaveckio ūkyje – kraupus vaizdas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.